Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolės R. M. veiksmų; suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Jonavos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolės R. M. veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti antstolės R. M. 2017 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-17-64-18863 vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495 skolininkė L. V. a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Nurodė, kad antstolė R. M. 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. 3550, 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-6972 pateikė informaciją apie vykdomąją bylą Nr. 0064/13/01495. UAB „Jonavos paslaugos" taip pat 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 5A-2558 kreipėsi į Turto banką bei informavo apie 7376,74 Eur skolą. Tai jie įvykdė jau praėjus 3 mėnesių terminui po palikėjos mirties, o tai reiškia, kad buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, todėl laiko, kad priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/13/01495 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-09-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1599-722/2013, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Antstolė R. M., priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-11-07 patvarkymu Nr. S-10689 areštavo skolininkės pinigines lėšas bankų sąskaitose (v. b. l. 11-13). Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkė nuosavybės teisėmis valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šioje vykdomojoje byloje šio buto atžvilgiu turto areštas nebuvo taikytas. Skolininkė L. V. mirė 2015 m. lapkričio 25 d. Antstolė R. M., gavusi informaciją apie skolininkės mirtį, 2016-09-14 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą ir 2016-09-14 raštais Nr. S-6972 ir Nr. S-6973 (v. b. l. 20, 22, 23) kreipėsi į VĮ Turto banką ir išieškotoją bei notarą, informuodama apie skolininkės atžvilgiu užvestas kelias vykdomąsias bylas ir skolininkės mirtį. 2017-09-08 patvarkymu Nr. S-17-64-17367 antstolė vykdomąją bylą atnaujino, o 2017-10-02 patvarkymu Nr. S-17-64-18863 pakeitė skolininkę L. V. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495 esančių duomenų matyti, kad antstolė konkrečioje vykdomojoje byloje 2013-11-07 patvarkymu areštavo skolininkės pinigines lėšas bankų sąskaitose. Nors CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, tačiau piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamu kreditoriaus reikalavimo išviešinimu, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, ar vietos notaras būtų buvę tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą. Antstolė apie vykdomą išieškojimą informavo raštais tik 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po palikimo atsiradimo. Šiuo atveju antstolė 2016-09-14 raštu informavo išieškotoją UAB „Jonavos paslaugos“, kad praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto praleisto termino atnaujinimo (CK 5.63 str. 4 d.), tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“ 2016-09-21 raštu tik informavo antstolę, kad skolininkės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai keliose vykdomosiose bylose, kad skolininkė turi nekilnojamąjį daiktą, todėl prašo pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Turto arešto aktų registre nėra duomenų, patvirtinančių, kad konkrečioje vykdomojoje byloje skolininkės turto atžvilgiu buvo taikytas areštas. Areštas skolininkės turto atžvilgiu buvo taikytas 2009-09-28 ir 2010-12-10 kitose vykdomosiose bylose. Teismui pateikta 2017-10-03 Patikslinančio turto arešto akto Nr. S-3576 kopija, kurioje nurodytas konkretus vykdomasis dokumentas Nr. 2-1599-722/2013, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis aktas priimtas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jau po to, kai valstybė priėmė palikimą po palikėjos mirties, be to vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis aktas buvo išviešintas, nes Turto arešto aktų registre nėra jokių duomenų apie 2017-10-03 turto arešto akto įregistravimą. Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijime, išduotame 2017 m. liepos 31 d. (bylos Nr. 27/2017) taip pat nėra duomenų, patvirtinančių išieškotojo reikalavimo teisę pagal konkretų vykdomąjį dokumentą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495.

Antstolis savo 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S-3791 atsisakyti patenkinti skundą grindžia tuo, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Nurodė, kad valstybė turi visi duomenis apie mirusio asmens skolas. Tokiais pačiais argumentais grindžiamas ir išieškotojo atsiliepimas į skundą.

Antstolio ir suinteresuoto asmens argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Aukštesnės instancijos teismų nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl analogiškų antstolių nurodytų motyvų yra pasisakyta, kad Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Antstolių informacinės sistemos vartotojai – asmenys, besinaudojantys Antstolių informacinės sistemos ištekliais teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti (toliau – vartotojai): antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes; o elektroninių paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose, kad įsigytų juose parduodamo turto. Šių nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismai padarė išvadas, kad Antstolių informacinė sistema pagal savo paskirtį nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams ir nesudaro pagrindo laikyti, kad įpėdinis iki priimant palikimą turėjo informacijos apie vykdymo išlaidų dydį, kas ir sudaro antstolio reikalavimą palikėjo įpėdiniui (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1282-254/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1283-638/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1357-264/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Kaip jau minėta, šioje vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie skolininko turto areštą, kas sudarytų pagrindą laikyti tinkamu pareiškimą dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, o piniginių lėšų areštas ir Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys negali būti laikomi tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, apie esančius skolininkės kreditorius. Valstybei 2017-07-31 išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime taip pat nebuvo išviešintas konkretus išieškotojo reikalavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad valstybei priimant palikimą, jai nebuvo žinoma apie 2015-11-25 mirusios skolininkės L. V. atžvilgiu pareikštus konkrečius reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495, todėl pareiškėjos skundas yra tenkintinas ir antstolės 2017 m. spalio 2 d. patvarkymas Nr. S-17-64-18863 yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės R. M. 2017 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-17-64-18863 vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01495 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0064/13/01495 grąžinti antstolei R. M..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.