Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atstovės advokatės J. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-374/2013 ieškovės bankrutavusios UAB „Groenewold.AG“ bankroto administratoriaus A. B. ieškinį atsakovams UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Airana“, trečiajam asmeniui V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį. Šiuo atveju ieškinį pareiškė ne sandorį sudariusi šalis, o bankroto administratorius, kuriam nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl įmonės valios sudaryti sandorį;Ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčijamos sutarčių nuostatos yra negaliojančios pagal CK 1.81 str.;Pasirašant ginčijamas sutartis, atsakovė neturėjo pagrindo netikėti ieškovės patvirtinimu, kad dalį skolos yra sumokėjusi UAB „Airana“, kadangi vykdant pirkimo – pardavimo sandorius pardavėjas yra suinteresuotas gauti visą parduodamos prekės kainą. Ieškovė melagingai patvirtinusi, jog gavo iš UAB „Airana“ dalį skolos, prisiėmė reikalaujamos kainos dalies nesumokėjimo riziką;Teismas nepagrįstai taikė atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę, kadangi iš ginčijamų sutarčių atsakovų solidari atsakomybė neatsiranda;Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kadangi pretenzijos skolininkui pateikimas nėra tapatus ieškinio pareiškimui Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

ĮBĮ įpareigoja administratorių ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, priešingus įmonės tikslams ir galėjusius turėti įtakos, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Sutarčių 5.1 punktai yra aiškiai neatitinkantys tikrovės, priešingi įmonės tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai, kad šis sutarčių punktas pripažintinas negaliojančiu ir dėl suklydimo, patvirtino ir į bylą įtrauktas ir sutartį pasirašęs V. S.;Apeliantė pasirašydama sutartį, privalėjo įsitikinti, jog pradinė įmoka yra sumokėta ir pareikalauti mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Tai, kad atsakovė pasitikėjo ir neįsitikino tokio mokėjimo realumu, nepašalina atsakovės kaltės;Solidarioji atsakovų atsakomybė kyla iš sutarties turinio, atsakomybę apmokėti lizinguojamos prekės kainą pardavėjui prisiėmė pirkėjas, o pradinės kainos sumokėjimas konstatuotas kaip jau įvykęs, nors, kaip paaiškėjo, tai nebuvo įvykę;Ieškovas administratoriumi paskirtas 2010-05-17, o pretenziją atsakovei UAB „Airana“ administratorius pateikė 2010-09-10, tokiu būdu spręstina, jog ieškovas senaties termino nepraleido.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl sandorio punkto pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 str. ir 1.90 str. pagrindu, lizingo gavėjo ir lizingo davėjo atsakomybės prekės pardavėjui bei senaties termino administratoriui ginčyti sandorius, sudarytus bankrutuojančios įmonės vardu.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatyto senaties termino skaičiavimo tvarką. Ieškinio senaties termino eigos pradžia administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatyme: šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, įpareigojančiame patikrinti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius bei pareikšti ieškinius teisme, tiesiogiai nurodyta, jog administratoriaus sužinojimo apie sandorius momentu laikoma dokumentų apie sandorių sudarymą perdavimo administratoriui diena (2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. 137-6988 redakcija, galiojusi ieškinio pareiškimo metu). Remiantis bylos duomenimis, bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2010-05-04, nutartis įsiteisėjo 2010-05-24. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kada atsakovės valdymo organai perdavė visus dokumentus bankroto administratoriui nėra, todėl spręstina, kad administratorius apie visus ginčytinus sandorius turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010-06-08. Nuo šios dienos skaičiuotinas terminas ieškovės sudarytiems sandoriams ginčyti. ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų gavimo dienos privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį, ir juos užginčyti teisme. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2012-11-23, todėl laikytina, jog ji praleido senaties terminą ginčyti minėtus sandorius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas šioje byloje nėra praleistas ir turėjo spręsti dėl šio termino atnaujinimo. Kaip matyti, ieškovė UAB „Groenewold.AG“ yra bankrutavusi bendrovė, todėl nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, o tai reiškia, jog byloje vyrauja viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra aktualus tiek ieškovei, tiek atsakovei, t.y. ieškovė įgyvendins savo teisę atgauti galimai nesumokėtas skolas, kas užtikrins dalies kreditorių interesų patenkinimą, o atsakovė gaus teisminį pirkimo – pardavimo sutarčių 5.1 punkto teisėtumo/neteisėtumo įvertinimą, todėl spręstina, jog yra pagrindas atnaujinti terminą ieškovei bankrutavusiai UAB „Groenewold.AG“ ginčyti sandorius, sudarytus su atsakove UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas - UAB „Parex faktoringas ir lizingas“).

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2008-02-11, 2008-03-17, 2008-03-27 ir 2008-05-14 sudarė keturias pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-2008/01-25, Nr. 1-2008/01-27, Nr. 1-2008/01-28 ir Nr. 1-2008/01-29 (toliau – sutartys), pagal kurias ieškovė UAB „Groenewold.AG“ pardavė, o atsakovė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nupirko lizingo gavėjui UAB „Airana“ skirtas transporto priemones du autovežius Mercedes Benz Actros 1836 su antstatais Autogalantas C-212A už bendrą sumą 1 124 507,92 Lt. Pirkimo – pardavimo sutarčių 5.1 punktais šalys susitarė ir savo parašais patvirtino, jog dalį sumos už parduodamus automobilius pardavėjui prieš pasirašant šias sutartis sumoka lizingo gavėjas, t.y. UAB „Airana“, o pardavėjas jokių pretenzijų dėl šios sumos neturi. Sutarčių 5.2 punktais šalys susitarė, jog likusią skolos dalį apmoka pirkėjas. Ieškovė byloje ginčija sutarčių 5.1 punktus, teigdama, jog šie sutarčių punktai prieštarauja įmonės tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, šie sutarties punktai buvo pasirašyti suklydus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškovė UAB „Groenewold.AG“ yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010), ši aplinkybė, remiantis teismų praktika, negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pasisakęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Kreipdamasi į teismą, sutarčių 5.1 punkto prieštaravimą juridinio asmens veiklos tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, ieškovė grindė ta aplinkybe, jog UAB „Airana“ nebuvo sumokėjusi ieškovei šiuose punktuose nurodytų sumų, todėl pirkėjas - UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turėjo įsitikinti, kad šios sumos yra sumokėtos bei pareikalauti tai įrodančių dokumentų. Atsakovės UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ netinkamas prievolių pagal sutartį vykdymas sudarė sąlygas, kad UAB „Airana“ neįvykdė sutarčių 5.1 punkto, dėl ko nukentėjo ieškovės kreditorių interesai. Įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus bei teismo procese išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nenurodė jokių savarankiškų faktinių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu tiek CK 1.81 str., tiek 1.90 str. Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartus buvo pasirašytos 2008 metais, iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo - 2010-05-04, šalys viena kitai dėl sutarties sąlygų nevykdymo pretenzijų nereiškė. Atsakovė visiškai pagrįstai teigia, jog tokia sutarties sąlyga atsirado dėl to, jog lizingo praktikoje yra įprasta, kad finansuojant transporto priemones ar kito lizingo objekto įsigijimą, dalį kainos privalo sumokėti pats lizingo gavėjas. Tokiu būdu siekiama sumažinti lizingo bendrovės finansinę riziką bei įsitikinama lizingo gavėjo mokumu. Tik po to, kai įvykdoma ši sąlyga, lizingo bendrovė perveda likusią pirkimo kainos dalį pardavėjui. Ieškovės atstovas – V. S. sutarčių pasirašymo metu ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, todėl jam turėjo būti žinoma, ar sutarčių 5.1 punktai yra įvykdyti. Tuo atveju, jeigu įmonės direktorius savo parašu patvirtino, kad visos sutarčių sąlygos yra įgyvendintos, kai tuo tarpu UAB „Airana“ nebuvo pervedusi sutarčių 5. 1 punkte nustatytų įmokų, turėtų būti keliamas ne lizingo davėjo atsakomybės, bet įmonės direktoriaus bei UAB „Airana“ atsakomybės klausimas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog sutarčių 5.1 punktai buvo ekonomiškai nenaudingi ar žalingi įmonei, prieštaravo įmonės tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutarčių 5.1 punktais būtent sandorio šalis – ieškovė prisiėmė pareigą užsitikrinti, kad lizingo gavėjas UABN „Airana“ įvykdys sutarčių 5.1 punktų reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, sutarčių 5.1 ir 5.2 punktais buvo nustatyta tik ta aplinkybė, kokia transporto priemonės kainos dalis bus finansuojama, o kokią reikės sumokėti kaip pradinį įnašą pačiam lizingo gavėjui. Ir tik ieškovės atstovui, savo parašu patvirtinusiam sutartis, galėjo būti žinoma ar yra pagrindas apriboti savo reikalavimo teises į UAB „Airana“. CK 1.90 str. gali būti taikomas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Tai gali būti sudaromo sandorio turinio arba valios raiškos klaida. Sudarydama sutartis ieškovė vienašališkai patvirtino faktą, kad dalį pirkimo-pardavimo kainos sumokėjo UAB „Airana“. Kaip nurodė atsakovė, pagrindo netikėti ieškovės išreikšta valia, atsakovė neturėjo, todėl būtent ieškovės patvirtinimas lėmė tiek sutarčių, tiek lizingo sutarčių sudarymo faktą. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Teismo vertinimu, sutarčių 5.1 punktu būtent ieškovė prisiėmė riziką dėl UAB „Airana“ prievolių įvykdymo, tuo tarpu atsakovės pareiga, kaip teigia ieškovė, tikrinti ar UAB „Airana“ sumokėjo dalį įsiskolinimo ieškovei, sutartyje nebuvo įtvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių sudarytų sutarčių 5.1 punktai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81 ir CK 1.90 straipsnių pagrindu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji neturi solidarios pareigos su UAB „Airana“ atsakyti ieškovei už nesumokėtas skolas pagal sudarytas sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu visiškai sutinka. Pagal CK 6.573 str. 2 d. lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių, o ne skolininkų teises ir pareigas. Kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių, šiose sutartyse atsakovių solidarioji pareiga ieškovei taip pat nenumatyta, todėl byloje buvo būtina atskirti kiekvienos iš atsakovių atsakomybę ieškovei. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 26 000 Lt skolą. Į bylą yra pateiktos dvi 2008-03-17 ir 2008-03-27 sutartys (b. l. 5-6), iš kurių 5.1 punktų matyti, jog UAB „Airana“ buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 8 142 EUR, t.y. 28 112,70 Lt. Ieškovė byloje įrodinėjo ir atsakovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ solidarią pareigą sumokėti minėtą skolą, todėl pirmosios instancijos teismui buvo būtina nustatyti kokią sumą pagal ginčijamas sumas yra sumokėjusi ieškovei atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir atsakovė UAB „Airana“. Iš bylos duomenų nėra įmanoma nustatyti, ar atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra sumokėjusi visą skolą ieškovei ir ar likusią skolos sumą, t.y. 26000 Lt turi pareigą sumokėti tik UAB „Airana“. Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nepateikė teismui jokių duomenų kiek ir kada atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sumokėjo ieškovei, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą, nustatytą sutarčių 5.2 punktuose, kas leistų eliminuoti atsakovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsakomybę bei sudarytų pagrindą teigti, jog ieškovei 26 000 Lt skolą privalo sumokėti tik atsakovė UAB „Airana“. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių pobūdžio, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus apeliacinio skundo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Išsiaiškinus faktines aplinkybes, kiek ir kada atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sumokėjo ieškovei, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą, nustatytą sutarčių 5.2 punktuose, ar likusią 26 000 Lt skolos dalį nesumokėjo būtent UAB „Airana“, bus galima nustatyti ieškovės ieškinio dalies dėl 26 000 Lt skolos priteisimo pagrįstumą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės aplinkybės šiuo aspektu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas naikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria iš atsakovių ieškovei buvo solidariai priteista 26 000 Lt skola, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Apeliantės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, tačiau nepaneigus apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, atsakovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš ieškovės bankrutavusios UAB „Groenewold.AG“ priteistinos visos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 780 Lt (CPK 93 str. 1 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta niekiniais 2008-03-17 ir 2008-03-27 sutarčių Nr. 1-2008/01-27 ir Nr. 1-2008/01-28 5.1 punktai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios UAB „Groenewold.AG“ ieškinį atmesti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista ieškovei bankrutavusios UAB „Groenewold.AG“ solidariai iš atsakovių UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Airana“ 26 000 Lt skola, 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 839,25 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti atsakovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (į. k. 126233315) iš ieškovės bankrutavusios UAB „Groenewold.AG“ (į. k. 300604911) 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.