Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą(pavežėjimo paslaugos), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2023m. birželio 29d., apie 21³⁰ val., vakare, kaltinamasis M. J. Naujasodžio gatvėje, Naujasodžio kaime, Taujėnų seniūnijoje, Ukmergės rajone, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kaltinamojo M. J. vairuojamą transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARRF-0090(patikros sertifikato Nr. 1937775), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 21³⁶ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 22⁰⁰ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais paskelbtu liudytojo V. Prėnio apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 44-47), ir kitais pasklebtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2023m. birželio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 19-20), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11) ir fotolentelėmis bei priedais prie minėto protokolo, t.y. transporto priemonės registracijos liudijimu ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita(b.l. 12-18), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2023m. birželio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-24023-23(b.l. 48-49) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su policijos pareigūnų įvykio vietoje dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 50), 2023m. liepos 10d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 51-53), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 26-27), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 25), 2023m. birželio 29d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 21), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARRF-0090, patikros sertifikatu Nr. 1937775(b.l. 24), VĮ

Iš teisme paskelbto liudytojo V. Prėnio apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. 2023m. birželio 29d., apie 21³⁰ val., tarnybos metu patruliuojant kartu su Vilniaus apskries Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu-pil. Audriumi Kuosa, Naujasodžio gatvėje, Naujasodžio kaime, Ukmergės rajone patikrinimui sustabdė automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes automobilio manevravimas ir važiavimo greitis sukėlė įtarimų, juolab, kad automobilio priekinis bamperis buvo apgadintas. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, paprašė, kad šis pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju, matėsi, jog automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, o vairuotojui išlipus iš automobilio pateikti vairuotojo pažymėjimo, pastarojo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Vairuotojas iš automobilio bagažinės pasiėmė ir pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatė, kad automobilį vairavo pil. M. J.. Vairuotojas nurodė, kad maždaug prieš valandą laiko vartojo alkoholį, t.y. gėrė alų. Alkoholio kiekio matuokliu jo kolega pirmo tikrinimo(testo) metu vairuotojui nustatė 1,75 promilių girtumą, todėl apie tai iš karto buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS specialistas. Pakartotinio tikrinimo metu vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Vairuotojas su tikrinimo rezultatais sutiko, paaiškindamas, jog su draugais atvyko į festivalį, tačiau nebuvo įleisti, todėl ieškojo, kur išsigryninti pinigus, todėl ir vairavo automobilį, tačiau dėl tokio savo elgesio gailėjosi. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Dėl vairavimo esant neblaiviam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 44-47). Šias aplinkybes liudytojas V. Prėnys buvo nurodęs ir 2023m. birželio 30d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl informacijos(b.l. 19-20).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2023m. liepos 10d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13⁴³-14³⁸ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra daresu: Vytautoi gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašo matyti, kad 2023m. birželio 29d. du kartus atlikus kaltinamojo M. J., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 21³⁶ val., pastarajam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 22⁰⁰ val., metu,-1,54 promilės girtumas(b.l. 25). Šie duomenys apie kaltinamojo M. J. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiose neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukose, tiek ir 2023m. birželio 29d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARRF-0090, patikros Nr. 1937775, akte(b.l. 21, 26-27).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilis „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021m. spalio 28d. yra registruotas kaltinamojo M. J., kaip savininko, vardu(b.l. 28).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis M. J. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2023m. birželio 29d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam M. J. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 21, 24-27), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo M. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Teisminio bylos proceso būdu metu kaltinamojo M. J. gynėjas prieš teismo posėdį elektroniniu paštu pateikė teismui pil. N. R., kaip galimos laiduotojos, prašymą su pridedamais dokumentais dėl jos sūnaus-kaltinamojo M. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu(b.l. 110-113).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. N. R. yra artimas kaltinamojo M. J. šeimos narys, t.y. motina(b.l. 114). Pasak pačios galimos laiduotojos N. R., ji, kaip motina, pati būdama ambicinga ir reikli tiek savo, tiek ir kitų asmenų elgesio atžvilgiu, gali daryti teigiamą įtaką kartu su ja gyvenančiam sūnui-kaltinamajam M. J., nes, šeimoje augindama kelis vaikus, labai gerai žino savo vyriausio sūnaus charakterį ir jo gyvenimo būdą, kuris dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, juolab, kad tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs ir artimi santykiai, nes sūnus yra atviras, sąžiningas ir nesavanaudiškas žmogus, kuriam rūpi aplinkinių gerovė, o šeimoje sprendžiant įvairias gyvenime iškylančias problemas, labai vertina jos, kaip motinos, nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ja pasitiki, todėl ji savo sūnui turi pakankamą autoritetą. Ji pati, galimos laiduotojos teigimu, suvokia savo sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojusi apie faktą, kad sūnus-kaltinamasis M. J. kelių transporto priemonę, t.y. automobilį, vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ją labai papiktino, šeimos rate sūnui išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, pastarajam buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia sūnaus gyvenimo klaida, o šis(kaltinamasis M. J.), pasak galimos laiduotojos, viduje pergyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kas vertinant kaltinamojo M. J. asmenines savybes, pastarajam tikrai nėra būdinga, nes sūnus-kaltinamasis M. J. į viską žiūri atsakingai ir paprastai nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų. Bylos duomenimis galima laiduotoja N. R. anksčiau teista ar bausta administracine tvarka nebuvo, nes praeityje jos buvęs padarytas vienas smulkus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su pėsčiųjų taisyklių pažeidimu, buvo pripažintas kaip mažai pavojinga veika, už kurios padarymą buvo apsiribota tik žodinės pastabos pareiškimu(b.l. 118, 122), todėl, atsižvelgiant į galimos laiduotojos N. R., kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčio asmens, dirbančio dviejose įmonėse vyr. buhalterės(finansininkės) pareigose, asmenybę(b.l. 115-116), jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. J.. Savo ruožtu pats kaltinamasis M. J., nors praeityje ne vieną kartą ir yra buvęs baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtų nuobaudų galiojimas jam inkriminuojamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigęs, kuris anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 82-88), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo M. J. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), pobūdį ir aplinkybes bei į teigiamai charakterizuojamo paties kaltinamojo M. J. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip vykdantis individualią veiklą, t.y. pavežėjimo paslaugas, asmuo(b.l. 108), tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis M. J. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamasis M. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymų matyti, kad kaltinamasis, anksčiau ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. greičio viršijimą ir kelio ženklo reikalavimų pažeidimus, tačiau jam inkriminuojamos veikos padarymo metu paskirtų nuobaudų galiojimas jau buvo pasibaigęs(b.l. 85-88), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių ne tik atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas, nors ir buvo atsiktinio pobūdžio, tačiau kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, bet kartu įvertindamas ir paties kaltinamojo M. J., kaip asmens, jo žodžiais turinčio jau apie dešimties metų vairuotojo stažą, asmenybę, kurio padarytas nusikaltimas jokių pasekmių nesukėlė, laiko, jog, kaltinamajam M. J. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių), pastarajam visgi yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta BK 68 str. 2d. redakcija).

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.) ir įvertinus dabartinę vairuotos kelių transporto priemonės, t.y. automobilio, rinkos vertę pagal VšĮ „ Emprekis “ skelbiamus duomenis apie vidutinę tarnsporto priemonės kainą Lietuvoje(pastaba: vidutinė automobilio „ Toyota Prius “ kaina su PVM-7.730,- Eur.)(b.l. 29), nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. J. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti ženkliai mažesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio vidurkis įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų. Atsižvelginat į tai, kad kaltinamasis M. J. dar nėra išmokėjęs visos automobilio pirkimui paimtos vartojimo paskolos bankui, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytas paskirtinos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą susimokėjimo terminas(BK 71 str.).

BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokurorės 2023m. liepos 03d. nutarimu kaltinamajam M. J. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kelių transporto priemonę, t.y. automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2023m. liepos 03d. iki 2023m. spalio 03d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 30-40). Nušalinus neblaivų kaltinamąjį M. J. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuota kelių transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 22-23, 41).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, kuris buvo paimtas iš automobilio įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad automobilis „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra registruotas paties kaltinamojo-pil. M. J. vardu(b.l. 9-12, 28).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas(BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo M. J. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios motorinės kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Remiantis BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 str. 2d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas, juolab, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esanti informacija(pažyma) apie VšĮ „ Emprekis “ interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt skelbiamas vidutines autotransporto kainas Lietuvoje negali būti juridinių pretenzijų objektu, nes šios kainos yra tik orientacinės(b.l. 29). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų automobilių „ Toyota Prius “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma automobilio „ Toyota Prius “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo vairuoto automobilio „ Toyota Prius “ kaina, juolab, kad pagal paties kaltinamojo M. J., kaip kelių transporto priemonės savininko, duotus parodymus byloje jis minėtą automobilį įsigijo išsimokėtinai už paimtą vartojimo kreditą 6.000,- Eur.(šešių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kuri yra dar nebaigta mokėti, ką patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai(b.l. 123-128). Nežiūrint į tai, visgi, jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones(specialiosios teisės atėmimą ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kaltinamasis M. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo M. J. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajam M. J. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. tiek paties kaltinamojo vairuoto automobilio „ Toyota Prius “, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, tiek ir automobilio vertės pinigais konfiskavimą, todėl kaltinamojo M. J. vairuotas laikinam saugojimui buvęs perduotas automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-kaltinamajam M. J., o ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į turtą yra panaikintinas(BPK 151 str. 8d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. N. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo M. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį M. J. BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą motinai-pil.N. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo M. J. atžvilgiu nutraukti.

BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajam M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2023m. liepos 03d., t.y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokurorės nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam M. J. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 80 MGL 4.000- Eur.(keturų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam M. J., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam M. J., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. N. R., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00757329, išduoto 2016m. birželio 20d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. M. J. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokurorės 2023m. liepos 03d. nutarimu kaltinamajam M. J. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą pil. M. J. vardu, šiuo metu laikinai saugomą UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje automobilių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį su automobilio užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam M. J..

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016m. birželio 20d. VĮ „ Re-gitra “, registruotą pil. M. J. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, daiktinius įrodymus-transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam M. J., o daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su policijos pareigūnų įvykio vietoje dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.