Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo, kuriuo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas A. G. (Baltarusijos Respublikos piliečiui) išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pripažintas neteisėtu ir netekusiu galios bei 2018 m gegužės 23 d. išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-11262-561/2023, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1082-822/2024 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą.

Pažymoje nurodyta, kad Migracijos departamento 2018 m. gegužės 22 d. priimtas sprendimas A. G., (duomenys neskelbtini), išduoti pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neteisėtai, t. y. pažeidžiant procedūrinius reikalavimus ir norminius teisės aktus, kadangi priimant sprendimą išduoti Pažymėjimą buvo neteisėtai nustatyta, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės, nes pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakako šiam faktui patvirtinti. Pažymoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu, o jam 2018 m. gegužės 22 d. išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip neteisėtai išduotas

Sprendime, be kita ko, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas Migracijos departamentui kartu su prašymu išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą savo lietuvių kilmei patvirtinti pateikė: (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta ir tai, kad 2023 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo, bei savo lietuvių kilmei patvirtinti pateikė 2018 m. gegužės 23 d. lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo anksčiau pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas, motinos gimimo ir santuokos liudijimai) neatitiko prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu galiojusių teisės aktų, t. y. nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), bei faktą, kad asmens anksčiau pateikti dokumentai nepatvirtino pareiškėjo senelės P. R. ryšio su Lietuva, 2023 m. vasario 3 d. Migracijos departamentas per MIGRIS asmeniui išsiuntė prašymą pateikti pareiškėjo gimimo liudijimą bei motinos gimimo ir santuokos liudijimus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka, bei dokumentus, patvirtinančius senelės P. R. santuoką, gimimą, gyvenimą Lietuvoje, o jei P. R. gimė ne Lietuvoje, taip pat ir dokumentus apie jos tėvų (pareiškėjo prosenelių) gyvenimą Lietuvoje. 2023 m. balandžio 14 d. pareiškėjas Migracijos departamentui papildomai pateikė: (duomenys neskelbitni). Taip pat 2023 m. gegužės 1 d. pareiškėjas per MIGRIS Migracijos departamentui atsiuntė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas šio dokumento nepateikė duomenų sutikrinimui Migracijos departamento skyriuje, taip pat neatsiuntė ir paštu. Migracijos departamentas, vertindamas A. G. pateiktus ir Migracijos departamento turimus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo kartu su prašymu išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pateikti dokumentai, patvirtinantys asmens lietuvių kilmę, buvo nepatikimi. 2018 m. gegužės 22 d. Migracijos departamento sprendimas išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą buvo priimtas remiantis A. G. pateiktu motinos T. G. gimimo liudijimu (kartotiniu), kuriame jos motinos (pareiškėjo senelės) P. R. tautybė – lietuvė, tačiau Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad pareiškėjo pateiktame kartotiniame motinos gimimo liudijime duomenys apie jos motinos P. R. tautybę galimai yra keisti. Sprendime pažymėta, kad pirminis motinos T. G. gimimo liudijimas nebuvo pateiktas. Pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo senelės P. R. tautybė buvo nustatyta Gardino sr., Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimu, kuris neturi teisinės galios Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo motinos T. G. gimimo liudijime buvo įrašyta pareiškėjo senelės P. R. tautybė remiantis minėtu Baltarusijos teismo sprendimu. Pagal pateiktus duomenis, P. R. tautybė teisme buvo nustatyta remiantis iš esmės vieninteliu dokumentu – Gardino sr., Astravo r., (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos 1949 m. kovo 30 d. sudarytu akto įrašu apie pareiškėjo prosenelio S. K. mirtį (duomenys neskelbtini), kuriame jo tautybė – lietuvis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad jo prosenelis S. K. buvo lietuvis. Taip pat pažymėtina, kad Gardino sr., Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendime yra nurodyta, jog iš Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos 2001 m. balandžio 5 d. išvados matyti, kad į P. S. K. (pareiškėjo senelės) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), pagrindu akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl K. S. S. mirties, sudaryto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos, buvo įrašytas papildymas apie tėvo tautybę – lietuvis, tačiau pareiškėjo pateiktoje (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie P. (P.) gimimą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad duomenys apie pareiškėjo motinos T. G. tautybę pateiktuose dokumentuose taip pat buvo keisti. Pareiškėjo A. G. gimimo liudijime, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), motinos T. G. tautybė – baltarusė, o A. G. gimimo liudijime (kartotiniame), kuris buvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 8 d., motinos T. G. tautybė – lietuvė, taip pat (duomenys neskelbtini) išvados pagrindu. Be to, dokumentuose galimai buvo keisti ir duomenys apie pareiškėjo A. G. tautybę, kadangi pateiktame A. G. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), liudijime (kartotiniame), kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), jo tautybė – lietuvis. Atsižvelgiant į tai, pateikti dokumentai apie pareiškėjo A. G. bei jo motinos T. G. tautybę, Migracijos departamento vertinimu, yra nepatikimi, kadangi dokumentai, patvirtinantys duomenų keitimo pagrindą, nepateikti. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, o ir neturėjo galimybės užklausti Lietuvos archyvų, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelė P. R. bei jos tėvas S. K. būtų gimę ar gyvenę Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo senelės P. R. ir prosenelio S. K. ryšį su Lietuva. Iš esmės vienintelis dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo prosenelio S. K. tautybę yra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. S. S., lietuvis, (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos, todėl šis dokumentas negali būti laikomas objektyviu ir turinčiu didelę įrodomąją galią, kadangi jokie kiti dokumentai, patvirtinantys S. K. galimą priskyrimą lietuvių etninei grupei (tautybei) pateikti nebuvo, todėl tai visiškai prieštarauja Lietuvoje galiojančiai teisinei praktikai, kuri yra susijusi su asmenų kilmės ir tautybės nustatymu. Taip pat nėra aišku, ar įrašas apie S. K. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo senelės P. R. gimimo liudijime, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), jos tėvų tautybės – nenurodytos. Sprendime pažymėta, jog pateikti dokumentai patvirtina, jog duomenys apie pareiškėjo, jo motinos ir senelės tautybę pateiktuose kartotiniuose dokumentuose buvo keisti. Duomenys galimai buvo pakeisti remiantis Gardino sr., Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimu, neturinčiu teisinės galios Lietuvoje, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjo senelės P. R. tautybė – lietuvė. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis minėtu S. K. mirties akto įrašu, kurio, Migracijos departamento vertinimu, nepakanka objektyviai įvertinti ir pagrįsti, jog A. G. prosenelis S. K. buvo lietuvis, todėl nepakanka objektyviai įvertinti ir pagrįsti, kad pareiškėjo senelė P. R. buvo lietuvė. Sprendime padaryta išvada, kad pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo lietuvių kilmei patvirtinti. Migracijos departamentas, pakartotinai peržiūrėjęs ir įvertinęs pateiktus dokumentus dėl lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų (dokumentų), leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu, o jam (duomenys neskelbtini) išduotas lietuvių kilmės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip neteisėtai išduotas.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. Sprendimu, kreipėsi į teismą.

8. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta lietuvių kilmės asmens sąvoka, t. y. nurodyta, kad lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pagal Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

9. LVAT yra nurodęs, kad lietuvių kilmės pažymėjimas asmens prašymu gali būti išduotas tik tuo atveju, jei šis asmuo atitinka (i) objektyvųjį kriterijų, t. y. tokio asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir (ii) subjektyvųjį kriterijų, t. y. asmuo pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1589-968/2023).

10. Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neteisėtai išduotas.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

11. Byloje nustatyta, kad, minėta, Migracijos departamentas jau anksčiau buvo priėmęs analogiškas pasekmes sukėlusį sprendimą, t. y. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo įvertino pareiškėjo kartu su prašymu dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo ir 2023 m. balandžio 14 d. papildomai lietuvių kilmei patvirtinti pateiktus dokumentus, bei pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą pareiškėjui išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, pripažino pareiškėjui 2018 m. gegužės 23 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Migracijos departamentas nustatė, kad nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo prosenelio S. K. mirties akto įraše buvo įrašyta tautybė – lietuvis, o Gardino srities Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimas, neturintis teisinės galios Lietuvoje, nustatęs, kad pareiškėjo senelės P. R. (K.) tautybė lietuvė, pakeista remiantis S. K. mirties akto įrašu, todėl nėra duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo motinos T. G. (R.) pakartotiniame gimimo liudijime įrašyta senelės P. R. (K.) tautybė – lietuvė, ir duomenų, kurių pagrindu motinos T. G. santuokos akto įraše bei pareiškėjo A. G. pakartotiniame gimimo liudijime T. G. tautybė pakeista iš „baltarusė“ į „lietuvė“ bei duomenų, kurių pagrindu pakartotiniame pareiškėjo A. G. santuokos liudijime įrašyta A. G. tautybė – lietuvis. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nėra lietuvių kilmės, neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje minimo lietuvių kilmės asmens apibrėžimo, todėl negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

Taigi, Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. buvo priėmęs pareiškėjui nepalankų sprendimą iš esmės tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai (reikiamų) dokumentų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka lietuvių kilmės asmens apibrėžimą.

12. Minėtas 2023 m. liepos 14 d. sprendimas buvo skundžiamas teismams. LVAT galutinai 2024 m. kovo 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1082-822/2024) nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą.

Kaip matyti iš šios LVAT nutarties turinio, teismas konstatavo tokias svarbias aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas:

- Migracijos departamentas nepagrindė (neįrodė), kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje minimo lietuvių kilmės asmens apibrėžimo, nors tokią pareigą, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punktu, suteikiančiu teisę atsakovui lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą pripažinti negaliojančiu, jeigu jis neteisėtai išduotas, turėjo, t. y. privalėjo pagrįsti, kodėl Migracijos departamento 2018 m. gegužės 22 d. priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti Pažymėjimą yra neteisėtas;

- nors VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, tačiau šiuo aspektu taip pat svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo viešojo administravimo srityje, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019);

- atsakovas, priimdamas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą, pareiškėjo pateiktų dokumentų lietuvių kilmei pagrįsti nekvestionavo, jų kiekis jam nesukėlė jokių abejonių, todėl sprendė, kad pateikti pareiškėjo ir pareiškėjo motinos gimimo liudijimai, laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, t. y. pareiškėjo motinos kartotiniame (išduotame (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė (R. P. S.) buvo lietuvė. Tačiau vėliau, priimdamas byloje skundžiamą 2023 m. liepos 14 d. sprendimą, kuris pareiškėjui sukuria neigiamas pasekmes, ir, be kita ko, vertindamas tuos pačius įrodymus (pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo motinos kartotinį gimimo liudijimą), Migracijos departamentas priėjo prie priešingos išvados, jos nemotyvuodamas tuo, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai buvo nepatikimi ir (ar) neatitiko tikrovės, atsakovas buvo pareiškėjo suklaidintas;

- pabrėžta, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Iš 2023 m. liepos 14 d. sprendimo turinio nėra aišku, kokia teisės norma vadovavosi atsakovas prašydamas pateikti papildomus dokumentus, kodėl reikalavo pareiškėjo įrodyti pareiškėjo senelės tėvų gyvenimą Lietuvoje ir kodėl reikšminga pripažino aplinkybę, jog pareiškėjas negalėjo pateikti duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo prosenelio S. K. mirties akto įraše buvo įrašyta tautybė – lietuvis. Viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą panaikinti ankstesniu to paties viešojo administravimo subjekto sprendimu suteiktą teisę, ypač svarbu tokį sprendimą pagrįsti visapusišku aplinkybių ištyrimu, tinkamai tokį sprendimą motyvuoti, tačiau atsakovo 2023 m. liepos 14 d. sprendime nurodyti argumentai, kuriais kvestionuojama pareiškėjo senelės P. R. (K.) tautybė – lietuvė, neatitinka Pilietybės įstatymo reikalavimų;

- padaryta išvada, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo atsakovas pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą išduoti pareiškėjui lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui išduotą Pažymėjimą negaliojančiu, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka VAĮ ir Pilietybės įstatymo reikalavimų, taigi yra neteisėtas.

13. Kaip matyti iš bylos, faktinė situacija, buvusi LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo metu, iš esmės nėra niekaip pasikeitusi, t. y. nebuvo gauta naujų įrodymų, nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės ir pan. Tačiau Migracijos departamentas vėl sprendė dėl pareiškėjo lietuviškos kilmės ir iš esmės priėmė analogišką savo teisinėmis pasekmėmis sprendimą (t. y. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimą), buvusiam ankstesniam sprendimui (t. y. 2023 m. liepos 14 d. sprendimui), kurį LVAT panaikino.

14. Vertinant anksčiau panaikintą Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir naujai priimtą skundžiamą Sprendimą, matyti, kad naujai priimtas Sprendimas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais esminiais argumentais, tačiau jų argumentacija yra praplėsta. Abiem atvejais Migracijos departamentas laikė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo lietuvių kilmei patvirtinti.

Migracijos departamentas Sprendime papildomai akcentavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (kartotiniai) apie jo bei jo motinos T. G. ir senelės P. R. tautybę yra nepatikimi, nes šie duomenys buvo keisti, o dokumentai, patvirtinantys duomenų keitimo pagrindą, nepateikti. Ankstesniame sprendime (2023 m. liepos 14 d.) Migracijos departamentas taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo motinos T. G. (R.) pakartotiniame gimimo liudijime įrašyta senelės P. R. (K.) tautybė – „lietuvė“, ir duomenų, kurių pagrindu motinos T. G. santuokos akto įraše bei pareiškėjo pakartotiniame gimimo liudijime T. G. tautybė pakeista iš „baltarusė“ į „lietuvę“, bei duomenų, kurių pagrindu pakartotiniame pareiškėjo A. G. santuokos liudijime įrašyta A. G. tautybė – „lietuvis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. sprendime neįvardijo, jog pareiškėjo pateiktus dokumentus laiko nepatikimais, tačiau akivaizdu, kad buvo nustatytos tos pačios aplinkybės kaip ir naujai priimtame Sprendime, tik pastarajame dar įvardinta, kad dokumentai yra nepatikimi. Vien tai, kad naujai priimtame Sprendime, esant visiškai toms pačioms nustatytoms aplinkybėms, dar įvardinta, jog dokumentai yra nepatikimi, nereiškia, kad Sprendime buvo pateikti kokybiškai kiti motyvai, lyginant su 2023 m. liepos 14 d. priimtu sprendimu, kuris LVAT buvo panaikintas.

Taip pat Migracijos departamentas abiejuose sprendimuose iš esmės kėlė tuos pačius klausimus, susijusius su pareiškėjo prosenelio S. K. mirties akto įraše nurodyta tautybe – „lietuvis“, kuris vėliau buvo pagrindu pareiškėjo senelei, pagal Baltarusijos atitinkamo teismo sprendimą (Migracijos departamentas šio teismo sprendimo nepripažįsta), nustatyti tautybę – „lietuvė“, ir pan.

15. Taigi, Migracijos departamentas naujai priimtame ir šioje byloje skundžiamame Sprendime iš esmės nenurodė jokių kokybiškai naujų motyvų, lyginant su tais, kurie buvo nurodyti Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendime, kuris yra panaikintas LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartyje. Tad šiuo metu susiklosčiusią situaciją nėra pagrindo vertinti kaip nors kitaip, nei ji buvo įvertinta LVAT 2024 m. kovo 20 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje.

16. Šiuo aspektu teisėjų kolegija dar pažymi, kad nesant kokybiškai naujų esminių motyvų, taip pat nepaaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, neatsiradus naujų esminių įrodymų po LVAT nutarties priėmimo, Migracijos departamento priimtas naujas Sprendimas, kuris savo pasekmėmis yra analogiškas 2023 m. liepos 14 d. sprendimui, kuris LVAT buvo panaikintas, reiškia ne ką kitą, kaip bandymą įveikti jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo galią, kas yra draudžiama pagal ABTĮ 16 straipsnį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo sprendimo privalomumas (res judicata galia) reiškia ne tik pareigą formaliai įvykdyti sprendimo rezoliucinę dalį, bet lygiai taip pat privaloma yra ir teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje teismas išdėsto, kodėl institucijos sprendimas buvo neteisėtas.

17. Šiuo gi atveju Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuris, minėta, savo esme ir teisinėmis pasekmėmis yra tapatus panaikintajam 2023 m. liepos 14 d. sprendimui. Tad Migracijos departamentas faktiškai bando apeiti teismo sprendimą ir pasiekti tą patį rezultatą, kurį teismas jau pripažino neteisėtu. Tai leidžia teigti, kad Migracijos departamento tokie veiksmai turi piktnaudžiavimo teise požymių, be to, jie pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą.

18. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis).

Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.