Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pilietybės įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra: 1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai; 2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai; 3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu; 4) asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Pareiškėjas išpildė visas sąlygas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurie gali sąlygoti ryšį su lietuvių kilmės giminaičiais. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą apibrėžimą, lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pareiškėjo motinos T. R. (G.) gimimo liudijime, nepatvirtintame pažyma (Apostille), nurodyta, kad jos motina (pareiškėjo senelė) P. R. yra lietuvė, todėl Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

Akcentuoja, kad atsakovas nevertino Gardino sr., Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad užsienio teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. L. B. ir K. I. B. skundą dėl Astravo rajono vidaus reikalų departamento pasų ir vizų aptarnavimo skyriaus atsisakymo pasuose įrašyti pilietybę ir nustatė, kad pareiškėjų motina R. (K.) P. S. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , ir mirė (duomenys neskelbtini) , pagal aktų įrašus R. L. B. motina – baltarusė, R. I. B. (K.) motina – „lenkė”, o K. P. S. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. 13 – K. tėvas S. – lietuvis, o K. motina E. neturi tautybės. Iš Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos 2001-04-05 išvados matyti, kad į pareiškėjų motinos P. S. K. gimimo įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios, pagrindu akto įrašo, dėl pareiškėjų senelio K. S. S. mirties, sudaryto 1949-03-30 (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos, buvo įrašytas papildymas apie tėvo tautybę – lietuvis. Teismas nutarė nustatyti R. P. S. (mergautinė pavardė – K.) tautybę – lietuvė.

Pareiškėjas teismui nurodo, kad visi jo pateikti dokumentai patvirtino faktą apie galimybę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Akcentuoja, kad nesupranta, kokiu pagrindu jam buvo panaikintas išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas (toliau – ir Pažymėjimas). Pareiškėjo teigimu, priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Pažymi, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo lietuvybę: pareiškimas, kuriame pareiškėjas pareiškė, kad atpažįsta save kaip lietuvį; motinos G. (R.) T. gimimo liudijimą, kuriame atsispindi, kad jos mama R. (K.) P. yra lietuvė; motinos G. (R.) T. santuokos liudijimas, kuriame pilietybė nenurodyta; pareiškėjo gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srities, metrikacijos skyriaus. Remiantis pateiktų dokumentų svarstymo rezultatais, 2018 m. gegužės 23 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė lietuviškos kilmės pažymą LK 001486. 2023 m. sausio 5 d. Migracijos departamentui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, papildomai pareikalavo dokumentų, patvirtinančių močiutės R. (K.) ir jos tėvų gimimą, santuoką ir gyvenimą Lietuvoje. Pareiškėjas pateikė atsakovui: pareiškėjo gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. rugpjūčio 8 d. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto metrikacijos skyriaus, kuriame tėvai R. G. (baltarusė) ir T. G. (lietuvių kalba) yra išvardyti; santuokos liudijimą, sudarytą (duomenys neskelbtini), išduotą Maskvos civilinės metrikacijos skyriaus Vestuvių rūmų Nr.1 2019 m. vasario 14 d., kuriame nurodyta pareiškėjo tautybė – lietuvis. Pažymi, kad pateikė paketą dokumentų, įrodančių, kad vienas iš tėvų, mama G. T., yra lietuvė, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atpažįsta save lietuviu; Baltarusijos Respublikos Gardino srities (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 143, kurioje nurodyta, kad archyve yra (duomenys neskelbtini) baltarusio G. R. santuokos įrašas ir T. R. (G.) lietuvė.

Nurodo, kad taip pat papildomai pateikė: močiutės K. (R.) P. S. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta su. (duomenys neskelbtini), Gardino sritis, tėvų tautybė nenurodyta; senelės K. (R.) P. S. santuokos liudijimą, išduotą 1992 m. sausio 14 d., santuokos data (duomenys neskelbtini), santuokos registracijos vieta buvo (duomenys neskelbtini) bažnyčia, pilietybė nebuvo nurodyta; 2023 m. kovo 13 d. Valstybinės institucijos „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Gardine“ archyvinį pažymėjimą Nr. 3-4 / 606-1384 apie K. P., K. S. ir E. dukters, gim. (duomenys neskelbtini) , su R. B., tautybė nenurodyta; 2023 m. kovo 13 d. Valstybinės įstaigos „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Gardine“ archyvinę pažymą Nr.3-4/607-1385 apie močiutės R. (K.) P. gimimą (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), Vilniaus vaivadija, tėvų tautybė nenurodyta; Baltarusijos Respublikos Gardino srities Otsrovetskio rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo nustatyta senelės R. (K.) P. S. pilietybė – lietuvė; Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ostrovec vykdomojo komiteto civilinės būklės aktų registro skyriaus 2023 m. vasario 24 d. pažymą Nr.144, kurioje nurodyta, kad Civilinės metrikacijos skyriaus archyve yra įrašas apie mirties aktą Nr. 3, įvykdytas (duomenys neskelbtini) Gardino srities (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos (duomenys neskelbtini) rajone, močiutės tėvo – prosenelio K. S. S., lietuvio, mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šie dokumentai patvirtina, kad vienas iš pareiškėjo tėvų, o būtent pareiškėjo mama G. T. yra lietuvė. Šie dokumentai yra surašyti pagal Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimus. Dokumentai turi juridinę galią, jų įforminimo ir išdavimo teisėtumo niekas neginčija. Migracijos departamentas nepagrįstai kvestionuoja (duomenys neskelbtini) Gardino srities Ostrovec rajono Rymdyunsky kaimo taryboje padaryto mirties protokolo Nr. 3 turinį apie senelės tėvą – prosenelį K. S., lietuvį, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Šis įrašymo aktas buvo ištirtas teismo posėdžio metu, siekiant nustatyti R. (K.) P.S. pilietybę. Teismui nekilo abejonių dėl jo tikrumo ir pagrindo jį rengti. Pagal 2001 m. birželio 5 d. teismo posėdžio rezultatus Gardino srities Ostrovec rajono teismas nusprendė nustatyti, kad R. (K.) P. S. yra lietuvė. Šis sprendimas įsiteisėjo 2001 m. birželio 16 d.

Pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (pasirašytas Vilniuje 1992 m. spalio 20 d.) 53 punktu, dokumentai, kurie yra įgiję juridinę galią ir savaip nereikalauja atlikimo pobūdžio, yra pripažįstami kitos Susitariančiosios Šalies teritorijose be specialių procedūrų. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo visi tolesni veiksmai, atliekami šio sprendimo pagrindu, yra teisėti ir nekelia abejonių dėl jų teisėtumo. Taigi, Migracijos departamento abejonės dėl 2001 m. birželio 5 d. teismo sprendimo teisėtumo neturi teisinio pagrindo.

Dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 nurodo, kad jie yra priimti Sprendimo pagrindu, todėl panaikinus Sprendimą, turėtų būti panaikinti ir išvestiniai Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo senelė yra lietuvė. Pažymi, kad Migracijos departamentas įvertino Gardino srities, Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimo nuorašą ir pagrįstai konstatavo, kad minėtas teismo sprendimas neturi teisinės galios Lietuvoje (nėra pripažintas Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo teisės aktų nustatyta tvarka). Akcentuoja, kad minėtam teismui pateikti dokumentai buvo įvertinti Migracijos departamento Sprendime kaip neįrodantys, kad pareiškėjo senelė yra lietuvė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne Pilietybės įstatymo nuostatomis ir teismų praktika dėl lietuvių kilmės, bet dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kas nėra susiję su ginčijamu Sprendimu.

Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) išvadoje Nr. 18-4350 nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, 1996–2009 m. dirbdamas Rusijos Federacijos karo prokuratūroje (tyrėju, prokuroro pavaduotoju), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. kovo 4 d., šiuo metu turi nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 1 d. galiojančią Šengeno vizą, pareiškėjas niekada nedirbo Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui Migracijos departamento sprendimu buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Pažymi, kad priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.

Sprendimas Nr. 1 priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos karo prokuratūroje), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos karo prokuratūroje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą Nr. 1 buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Sprendime Nr. 1 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas Nr. 1 atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Taip pat Departamentas Sprendimu Nr. 2 atšaukė pareiškėjo Šengeno vizą Nr. 004386792, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebeatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e papunktyje nustatytų atvykimo sąlygų (Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 įtraukė pareiškėjo duomenis į Nacionalinį sąrašą iki 2028 m. liepos 17 d.). Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 laikomi išvestiniais iš Sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad VSD 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 18-4350 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), dirbdamas Rusijos Federacijos karo prokuratūroje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Šis VSD vertinimas turėjo įtakos Migracijos departamentui priimant Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2.

VSD vertinimu, pareiškėjas atvykdamas ir gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje esančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos Federacijos karo prokuratūra. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Rusijos Federacijos karo prokuratūroje, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė patikslintame skunde teismui nurodytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas papildomai pažymėjo, kad Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje nereikia.

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundo netenkinti. Papildomai akcentavo, kad Baltarusijos teismo sprendimas turėjo būti pripažintas/nepripažintas Lietuvos apeliacinio teismo.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Atsakydamas į Klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs karinę tarnybą?), pareiškėjas nurodė: 1989–1994 m. (duomenys neskelbtini) aukštoji karinė aviacijos mokykla, (duomenys neskelbtini) aukštoji aviacijos inžinerijos mokykla, kursantas, RF, 1994–1996 RF, k/d 45010, aviacijos eskadrilė, technikas, vyr. leitenantas, 1996–1999 m. RF, Karinis universitetas, klausytojas, kapitonas, 1999–2009 m. RF, (duomenys neskelbtini) karinė prokuratūra, RVSN karinė prokuratūra, tardytojas, prokuroro padėjėjas, prokuroro pavaduotojas, justicijos majoras, justivijos papulkininkis.

2023 m. balandžio 14 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo ir 2023 m. balandžio 14 d. papildomai savo lietuvių kilmei patvirtinti pateikė: A. G. 2017 m. lapkričio 23 d. pasirašytą pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad laiko save lietuviu; A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, gimimo liudijimą, nepatvirtintą pažyma (Apostille), kuriame tėvai R. G. (baltarusis) ir T. G. (baltarusė); A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, pakartotinį gimimo liudijimą, išduotą 2018 m. rugpjūčio 8 d., kuriame tėvai R. G. (baltarusis) ir T. G. (lietuvė); A. G. santuokos, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Rusijoje, pakartotinį liudijimą, išduotą 2019 m. vasario 14 d., kuriame A. G. tautybė – lietuvis; - motinos T. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuokos su R. G., sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), liudijimą, nepatvirtintą pažyma (Apostille), kuriame tautybės – nenurodytos; Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 143, kurioje nurodyta, kad archyve yra saugomas santuokos akto įrašas, sudarytas (duomenys neskelbtini), Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus, dėl G. R., baltarusio, ir R. T., lietuvės, santuokos. Skiltyje „JI” tautybė buvo pakeista iš „baltarusė” į „lietuvė” Pastovio r. vykdomojo komiteto metrikacijos skyriaus 2012 m. sausio 9 d. išvados pagrindu; motinos T. B. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, pakartotinį gimimo liudijimą, išduotą 2011 m. gruodžio 24 d., kuriame tėvai B. R. (baltarusis) ir P. S. R. (lietuvė); senelės P. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuokos su B. R., sudarytos (duomenys neskelbtini). Astravo r., liudijimą, nepatvirtintą pažyma (Apostille), dokumente tautybės – nenurodytos; Gardino m. Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo 2023 m. kovo 13 d. pažymą Nr. 3-4/606-1384, kurioje nurodyta, kad Vilniaus sr., (duomenys neskelbtini) bažnyčios (dabar Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) santuokų registre yra įrašas apie B. R. (B. R.), 23 m., F. R. ir M., gim. P., sūnaus ir P. K. (P. K.), 19 m., S. K. ir E., gim. T., dukros, (duomenys neskelbtini) bažnyčios parapijiečių, (duomenys neskelbtini) santuoką; senelės P. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, nepatvirtintą pažyma (Apostille), kuriame nurodyti tėvai S. K. ir E. K., tautybės – nenurodytos; Gardino m. Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo 2023 m. kovo 13 d. pažymą Nr. 3-4/607-1385, kurioje nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos (duomenys neskelbtini) bažnyčios (dabar Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gimusių registre yra įrašas apie P. (P.) gimimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., tėvai S. K. ir E., gim. T., asmenų tautybės – nenurodytos; Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 144, kurioje nurodyta, kad K. S. S., lietuvis, mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos; Gardino sr., Astravo rajono teismo 2001 m. birželio 5 d. sprendimo nuorašą, kuriame nurodyta, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. L. B. ir K. I. B. skundą dėl Astravo rajono vidaus reikalų departamento pasų ir vizų aptarnavimo skyriaus atsisakymo pasuose įrašyti pilietybę ir nustatė, kad pareiškėjų motina R. (K.) P. S. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini), pagal aktų įrašys R. L. B. motina – baltarusė, R. I. B. (K.) motina – „lenkė”, o K. P. S. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. 13 – K. tėvas S. – lietuvis, o K. motina E. neturi tautybės. Iš Astravo r. vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos 2001 m. balandžio 5 d. išvados matyti, kad į pareiškėjų motinos P. S. K. gimimo įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios, pagrindu akto įrašo, dėl pareiškėjų senelio K. S. S. mirties, sudaryto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tarybos, buvo įrašytas papildymas apie tėvo tautybę – lietuvis. Teismas nutarė nustatyti R. P. S. (mergautinė pavardė – K.) tautybę – lietuvė.

Atsakovas, įvertinęs VSD išvadą, priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti ginčijamus sprendimus.

Dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas pripažino netekusiu galios Departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą išduoti pareiškėjui Pažymėjimą ir pripažino Pažymėjimą negaliojančiu

Pilietybės įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius (šio įstatymo 1 straipsnis).

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia lietuvių kilmės asmenims tam tikras specialias (lyginant su kitais užsieniečiais) teises, pavyzdžiui, lietuvių kilmė yra vienas iš pagrindų gauti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, lietuvių kilmės asmenys, kurie nėra buvę Lietuvos Respublikos piliečiais, gali gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, netaikant natūralizacijos sąlygų (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 10 straipsnis).

Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu: 1) asmuo mirė; 2) jis prarastas; 3) jis neteisėtai išduotas; 4) jis pakeistas; 5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę; 6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

Pareiškėjas skunde teismui remiasi 2001 m. birželio 5 d. Gardino sr., Astravo rajono teismo sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) ir nurodo, kad Mirties akto Nr. 3, kuriame nurodyta, kad lietuvis K. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), sulaukęs 77 metų buvo ištirtas Baltarusijos Respublikos teismo teisminio nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti R. (K.) P.S. pilietybę ir teismui abejonių dėl jo tikrumo nekilo. Dėl pilietybės „lietuvis“ įrašymo pagrindo K. S. S. mirties liudijimo įraše pareiškėjas papildomų rašytinių įrodymų pateikti negali, nes tokių rasti nepavyko. Pareiškėjo teigimu, Teismo sprendimas yra įrodymas, kurio papildomo patvirtinimo Lietuvoje nereikia, nes yra galiojant Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Atsakovas teigia, kad toks Teismo sprendimas turėjo būti patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo, o nesant tokio patvirtinimo, laikomas neturinčiu teisinės galios Lietuvoje.

Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Sutartis) 53 straipsnis nustato, kad susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Pagal sutarties 1 straipsnio 2 dalį teisingumo įstaigomis įvardyti Susitariančiosios Šalies teismai, prokuratūra, vidaus reikalų įstaigos, Baltarusijos Respublikos ūkiniai teismai, notarinės kontoros.