Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1656-2023 G. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad ji 2023 m. vasario 3 d. 16.50 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pirmu tikrinimu jai nustatytos 0,63 promilės (pritaikius paklaidą), o antru tikrinimu – 0,55 promilės (pritaikius paklaidą). Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. J. kreipėsi su skundu į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, prašydama pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1656-2023 ir sumažinti jai paskirtą baudą bei netaikyti jos atžvilgiu specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. skundas netenkintas. Nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu G. J. paskirta teisinga – minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartį ir sumažinti jai paskirtą baudą bei netaikyti jos atžvilgiu specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

4.1. Skunde nurodo, kad alkoholio nevartoja 10 metų. Teigia, kad su buvusiu sutuoktiniu apie 2 metus vyko skyrybos, su juo išgyveno 34 metus ir tik pernai išsiskyrė, todėl susirgo depresija ir tą dieną jautėsi labai blogai. Kadangi nebeturėjo vaistų nuo depresijos, išgėrė 2,5 buteliukus valerijonų lašų. Akcentuoja, kad turi tris vaikus, du iš jų gyvena (duomenys neskelbtini) su šeimomis, o vieną nepilnametę dukrą ji pati vežioja į mokyklą, dukra lanko daug būrelių ir jai nėra kaip grįžti iš mokyklos, kadangi mokykla yra 6 km nuo namų. Pažymi, kad viena pati rūpinasi dukra, kadangi vyras po skyrybų gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra sukūręs kitą šeimą. Teigia ieškanti ieško darbo, yra registruota Užimtumo tarnyboje, praėjo komisiją dėl virėjos kursų ir laukia, kada prasidės mokslai, kurie truks 9 mėnesius. Nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi 15 metų, už tokį nusižengimą anksčiau nėra bausta. Taip pat nurodo, kad šalia gyvena motina, kuriai yra 77 metai ir kuri turi negalią dėl stuburo, todėl motiną vežioją pas gydytojus. Mano, kad jai paskirta bauda yra per didelė, kadangi gauna 180 Eur, už kuriuos jai sunku išgyventi. Teigia paskirtą baudą sumokėsianti dalimis. Taip pat prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba sutrumpinti šį terminą iki 6 mėnesių. Prie apeliacinio skundo pateikė apeliantės neįgaliojo pažymėjimo kopiją (nustatytas darbingumo lygis – 50%), apeliantės nepilnametės dukros V. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, apeliantės motinos B. M. darbingumo lygio pažymos (nustatytas darbingumo lygis – 40%) kopiją, apeliantei išduotos stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinimo medicininę pažymos kopiją.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantė nesutinka su jai paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu ir prašo jį sumažinti, taip pat nesutinka su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir prašo šios specialiosios teisės atėmimo iš viso neskirti arba jo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Taip pat pažymima, kad G. J. apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

8. G. J. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės (įvertinus paklaidą).

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

10. Iš bylos duomenų matyti, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1656-2023 G. J. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačius jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), bei nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai paskirta minimali bauda – 800 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 12 mėnesių – atimta teisė vairuoti transporto priemones.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos, jų nenurodė ir G. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, prašydama sumažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1656-2023 jai paskirtos minimalios baudos dydį ir sutrumpinti minimalios trukmės – 1 metų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu keldama realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nuobaudos skyrimui neturi reikšmės tai, ką ir dėl kokių priežasčių G. J. vartojo, svarbu tai, jog prie transporto priemonės vairo ji sėdo pilnai neįsitikinusi, jog yra blaivi. Pažymėtina, jog G. J. jai inkriminuotus veiksmus atliko mieste, šviesiu paros metu, kuomet eismas yra intensyvus. Skunde apeliantė nurodo, kad ji viena rūpinasi nepilnamete dukra (16 m.), yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo ir jos pajamos nėra didelės, planuoja mokytis, iš jos pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad ji yra tik iš dalies darbinga, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo skirti jai mažesnį nei sankcijoje numatytą nuobaudos dydį. Iš pažymos apie ankstesnius G. J. baustumus matyti, kad ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo bausta 5 kartus, iš jų – 4 kartus pagal ANK 416 straipsnį (už greičio viršijimą). Nors už šiuos administracinius nusižengimus paskirtas baudas G. J. yra sumokėjusi, tačiau naujo administracinio nusižengimų padarymo metu ji turėjo galiojančią nuobaudą. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. J. ir rodo, kad ji yra linkusi pažeisti KET reikalavimus ir išvadų iš paskirtų nuobaudų nedaro. Kitų aplinkybių, lengvinančių G. J. padėtį ir leidžiančių jai skirti mažesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (t. y. 800 Eur), byloje nenustatyta. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo tarpu pagal ANK 673 straipsnio 2 dalies, 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, su nutarimo skirti baudą vykdymu susijusius klausimus (šiuo atveju – dėl baudos išdėstymo), išskyrus numatytuosius ANK 671 straipsnyje ir 675 straipsnio 4 dalyje, sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. J. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones apeliantei atimta minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, įvertinus jos prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra proporcinga jos padarytam nusižengimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, tai, kad apeliantei teisė vairuoti transporto priemones reikalinga prižiūrint nepilnametę dukrą ir sveikatos problemų turinčią motiną, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti trumpinamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nes akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktai G. J. buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jos nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Apeliantės nurodytos aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjai pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę). Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad švelninti G. J. administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių ar išvis neskirti poveikio priemonės, nėra teisinio pagrindo. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apeliantė, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1656-2023 už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą G. J. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur – ir minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas ir G. J. skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjos viso proceso metu akcentuotas jos aplinkybes, susijusias su jos šeimine, finansine ir darbine padėtimi. Kaip jau minėta, apeliantės nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų G. J. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdamas neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų pasekmių. Apeliantės skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę jai taikyti švelnesnę nuobaudą ir baudžiamojo poveikio priemonę, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjos ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, netenkindamas G. J. skundo dėl jai paskirtos nuobaudos sušvelninimo ir administracinio poveikio priemonės neskyrimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles.

16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.