- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- A-1656-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02611-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 14 kameroje. Minėtu laikotarpiu buvo pažeista jam turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma. Kameros plotas buvo apie 10 kv. m, joje gyveno 6 nuteistieji. Kameroje esančiame sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl nemalonus kvapas per nesandarias duris patekdavo į kamerą. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo – įrengtas tik sanitarinis įrengimas grindyse, kuris, pareiškėjo teigimu, žemina žmogaus orumą ir kenksmingas sveikatai. Teismų praktikoje pripažinta, kad sanitarinis įrenginys grindyse pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
3. Kameroje įrengtas per mažas langas, buvo blogas apšvietimas, gryno oro trūkumas. Pareiškėjas skundėsi, kad kameroje nebuvo šilto vandens, radijo taško, todėl jautėsi atskirtas nuo pasaulio. Pasivaikščiojimo kiemeliuose pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi rūkyti leidžiama tik pasivaikščiojimo kiemuose, taigi jis kiemeliuose buvo su rūkančiais asmenimis. Be to, pasivaikščiojimo kiemelis yra už 7 m nuo valgyklos, todėl nuo valgyklos maisto atliekų konteinerio kiemelyje jautėsi nemalonus kvapas. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą Nr. 14, minimali vienam kalinamam asmeniui tenkanti kameros ploto norma pažeista nebuvo, nes šioje kameroje jis buvo vienas. Pataisos įstaigos 1 sektoriaus kamerų tipo patalpos ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprūpinti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimais. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai, mechaninė vėdinimo sistema, durys tvarkingos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kameroje Nr. 14 langų matmenys atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerose įrengta centrinė vėdinimo sistema. Atsakovo atstovas tvirtino, jog visose kamerose įrengti radijo taškai. Atstumas nuo pasivaikščiojimo kiemelio iki šiukšlių konteinerio yra 10 m, nuo valgyklos iki šiukšlių konteinerio taip pat yra 10 m atstumas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje bausmę atlikinėjo vienas, todėl ir į pasivaikščiojimo kiemelį taip pat buvo vedamas vienas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės būklės, kurią, jo teigimu lėmė suprastėjusios kalinimo sąlygos, kreipėsi į pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus. Duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, jog, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. kalėjo kameroje Nr. 14, kurios plotas 16,16 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjas minėtoje kameroje bausmę atlikinėjo vienas, išskyrus laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kai bausmę minėtoje kameroje atliko dviese.
9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Įvertinęs bylos duomenis apie kameros plotą ir ginčo laikotarpiu joje buvusių asmenų skaičių, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui teko nuo 8,08 kv. m iki 16,16 kv. m gyvenamojo ploto.
10. Teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus, kad kameroje Nr. 14 kalėjo 6 nuteistieji, kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, aplinkybių dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpose neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma ir nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
11. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, kvapas jautėsi ir kameroje, nebuvo unitazo – tik sanitarinis įrenginys grindyse, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) ir nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, higienos norma specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Byloje nustatęs, kad kameroje buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o pagal Aprūpinimo normas kamerose klozetas gali būti „tupimas“, teismas šias pareiškėjo pretenzijas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimus gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad kameros lango išmatavimai atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo nusiskundimus šiuo klausimu atmetė, pažymėdamas, jog patalpų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), ir šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
13. Pareiškėjo nusiskundimai, kad kameroje nebuvo radijo taško, nebuvo pripažinti pagrįstais. Teismo vertinimu, šie argumentai buvo abstraktūs, o atsakovo atstovas patvirtino, kad kamerose įrengti radijo taškai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas rūkantis, kameroje gyveno vienas (išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d.), todėl darė išvadą, kad pareiškėjas į kiemelį pasivaikščioti buvo vedamas vienas ir atmetė kaip nepagrįstus argumentus dėl vedimo į pasivaikščiojimo kiemelius kartu su rūkančiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nebuvo nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą.
15. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad nuo maisto atliekų konteinerio kiemelyje jautėsi nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl sklindančio kvapo nuo konteinerio pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir jo argumentus atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
16. Kadangi, teismo vertinimu, Higienos normos 134:2015 18 punktas nenustatė pataisos įstaigai pareigos užtikrinti karšto vandens tiekimą į gyvenamąsias kameras, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netiekiamo į kamerą karšto vandens.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 3 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė sprendimą vienos šalies (atsakovo) naudai, tačiau nenurodė pakankamai faktinių ir teisinių motyvų dėl padarytų išvadų.
20. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad kameroje Nr. 14 pareiškėjas buvo ne vienas, o iš viso kalėjo šeši asmenys. Pasitvirtino faktas, kad kartu su pareiškėju toje pačioje patalpoje buvo ir kitas nuteistasis (T. G.), o tai reiškia, kad atsakovo atstovas teikė teismui melagingus duomenis. Teismas į tai žiūrėjo paviršutiniškai ir neatliko išsamaus pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimo. Kad Pravieniškių PN-AK daromi pažeidimai, tačiau jie slepiami, yra visuomenėje žinoma.
21. Pareiškėjas atsiminė tik vieno asmens kartu su juo buvusio pavardę, kitų nuteistųjų pavardžių jis negali atsiminti. Atsakovo atstovas akivaizdžiai melavo, nurodęs tik vieno nuteistojo pavardę, tačiau nepateikė kitų kartu su pareiškėju kartu buvusių asmenų pavardžių visu skundžiamu laikotarpiu. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl atliekų konteinerių padėties yra melas, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė dar vieno teismo posėdžio visoms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus faktus. Pareiškėjo galimybė rinkti įrodymus yra apribota. Teismas, nebuvęs pareiškėjo nurodytų faktų liudininku, negalėjo priimti atsakovui palankaus sprendimo, o privalėjo įsitinkinti, ar tam tikri faktai egzistavo, o atmesdamas vienos šalies apteiktus įrodymus turi nurodyti priežastį.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas priimtas subjektyviai vertinant įrodymus, neatsižvelgiant į problemos rimtumą, ir tai, kad kalinimo sąlygos ir režimas nepakito nuo sovietinės santvarkos, o pareiškėjas taip yra kankinamas. Skundžiamame sprendime vartojami abstraktūs, neaiškūs, neinformatyvūs posakiai neįtikina, kad sprendimas yra teisingas ir motyvuotas.
Atsiliepimas
23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas dėl nurodytų jo netenkinusių kalinimo sąlygų nepatyrė neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpoje, kitos buities ir higienos sąlygos taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Nenustatęs atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalėjo būti tenkinamas.
26. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl kameroje buvusio asmenų skaičiaus, buvo šališkas ir priėmė sprendimą išskirtinai palankų atsakovui. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tuo aspektu, jog teismas rėmėsi melagingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o ne skunde nurodytomis aplinkybėmis t. y. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
30. Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą siejo, be kita ko, su atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmais, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktų reikalavimų atitinkančio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje – pareiškėjas nurodė, kad kameroje iš viso nuolat būdavo 5–6 asmenys. Pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškėjo skundą, įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti išsamų atsiliepimą į skundą, kuriame būtų nurodyti atsikirtimai į visus skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Šiuos duomenis atsakovo atstovas teismui pateikė ir nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu gyveno kameroje Nr. 14, kurios plotas 16,16 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, jog tikrai ginčo kameroje buvo ne vienas ir nurodė, jog kartu kalėjo kitas nuteistasis (T. G.), dar vieno asmens prisiminė tik vardą (A.), kitų asmenų vardų bei pavardžių neprisiminė. Dėl pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nutarė įpareigoti atsakovą pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, be kita ko, nurodant, kokiose Pravieniškių PN-AK patalpose ginčo laikotarpiu buvo laikomas T. G. Pravieniškių PN-AK pateikė teismui duomenis, kad minėtas nuteistasis kameroje Nr. 14 buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad šie duomenys, kaip ir visi atsakovo teismui teikti procesiniai dokumentai, pareiškėjui buvo išsiųsti, tačiau jis teismui dėl jų rašytinių paaiškinimų neteikė, šių duomenų neginčijo.
31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nesiremti atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose ir kartu su jai pateiktuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis apie kameros Nr. 14 plotą, kartu su pareiškėju buvusius asmenis ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Nors pasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis ne visą skundžiamą laikotarpį kameroje nuobaudą atliko vienas, tačiau byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad kameroje nuolat būdavo 5–6 asmenys, jokių konkrečių aplinkybių (asmenų vardų, laikotarpių ir pan.) šiems teiginiams pagrįsti nenurodė ir pareiškėjas. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas vertinant, ar pareiškėjui buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.
32. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Pravieniškių PN-AK kameroje skaičiavimo metodikos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, todėl šių aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo (jį išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas) nekartoja.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, konkrečių skaičiavimų, paneigiančių teismo išvadas šiuo klausimu, o jo deklaratyvūs teiginiai, kad jam tekęs plotas buvo mažesnis, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
34. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo visų būtinų įrodymų bylai teisingai išnagrinėti ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).
35. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jis nevaržomai galėjo naudotis visomis procesinėmis teisėmis, bylą nagrinėjant teisme nušalinimo nereiškė, teikė paaiškinimus, teismui nurodė, kad po pirmojo teismo posėdžio bylą toliau galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė tęsti bylos nagrinėjimą žodžiu. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, o tik pritarė atsakovo pozicijai bei tai, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nekonkretizuoja, su kokiomis konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, susijusiais su kalinimo sąlygomis vertinimu ir pareiškėjo prašoma atlyginti žala, ir dėl kokios priežasties nesutinka, o tik abstrakčiai pasisako, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
37. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.