Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1297-955/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, atstovaujančiai Palangos miesto savivaldybę, dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant buitinį pastatą 8Hlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkant minėtą žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su juo, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tuo atveju, jei atsakovė nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, ieškovė prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti buitinį pastatą 8H1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl minėto pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su juo, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovės.Nurodė, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas–buitinis pastatas 8H1Ž yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nėra naudojamas, apaugęs daugiamečiais medžiais, krūmais, žole, priverstas įvairių šiukšlių ir atliekų. Ieškovė, atsižvelgdama į patikrinimų metu nustatytus faktus bei siekdama tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą grąžinant žemę natūra į buvusio žemės savininko J. G. iki (duomenys neskelbtini) m. nuosavybės teise valdytą žemę, paprašė atsakovės kuo skubiau išsiregistruoti pastatą iš žemės sklypo. Ieškovės teigimu, faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas nėra ir negali būti naudojamas, o nykstančių, fiziškai sunykusių pastato liekanų (griuvėsių) negalima laikyti statiniu, kas suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas (liekanų neįmanoma naudoti ar eksploatuoti pagal paskirtį) ir turi būti atlaisvintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė 2001 m lapkričio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr.3 iš likviduojamos valstybės įmonės ,,Skalda“ nuosavybėn perėmė buitines patalpas 8H1ž, esančias (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Pastato eksploatacijai valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, nuomos, panaudos sutartis nesudaryta. Atsakovė 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą prie jai priklausančio pastato parengti valstybinės žemės sklypo planą, tačiau prašymas ir dokumentai atsakovei grąžinti, kadangi jie neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2010 m. gegužės 12 d. atsakovė pakartotinai pateikė prašymą Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo, esančio prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato, suformavimo. Atsakovei 2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsakyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas, jog bus siūloma teritoriją (duomenys neskelbtini), įtraukti į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus organizuojamo detaliojo teritorijų planavimo objektų sąrašą. Atsakovė 2014 m. birželio 4 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto prie atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą, esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Administracijos direktorius 2014 m. liepos 3 d. įsakymu nutarė organizuoti žemės sklypo prie pastato 8H1Ž, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. UAB „Kelprojektas“ 2016 m. balandžio 8 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą suderinti formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant žemės sklypą pastatui 8H1ž(duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Tarnybos specialistai 2016 m. balandžio 19 d. atlikę žemės sklypo patikrinimą ir nustatę, kad pastatas – buitinis pastatas 8H1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nėra naudojamas, apaugęs daugiamečiais medžiais, krūmais, žole, priverstas įvairių šiukšlių ir atliekų, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir informavo UAB „Kelprojektas“, kad negali derinti projekto, nes, nesant natūroje pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę griuvėsiai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas. Tarnybos specialistai 2017 m. kovo 16 d. atliko žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. 2017 m. kovo 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama kuo skubiau išregistruoti minėtą buitinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad atsakovė, kreipdamasi dėl sklypo suformavimo, aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti pastato savininkės teises ir teisėtus interesus, tačiau dėl ieškovės kaltės negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutarties ir tokiu būdu atlikti jai nuosavybės teise priklausančio pastato remonto ar rekonstrukcijos darbų, o tai ir lėmė pastato, veikiamo aplinkos ar kito poveikio, nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad, esant nenuginčytiems nekilnojamojo turto registro duomenims, esant nepasibaigusiai nuosavybės teisei į įregistruotą objektą, nežiūrint į tai, kad pastatai šiuo metu nėra eksploatuojami, jie atitinka statinio sąvoką.

Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais apeliantės skundo argumentus, jog pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo suformavimas ir teisė reikalauti perduoti žemės sklypą naudotis siejami su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su statinio nusidėvėjimu bei nenaudojimu pagal paskirtį, neturi įtakos ginčo išsprendimui bei neriboja daiktų savininko – atsakovės nuosavybės teisių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto atsakovei priklausančio pastato 8H1ž, (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo NŽT prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovė į pastatą 8H1ž nuosavybės teisės įgijo 2001 m. lapkričio 30 d. priėmimo–perdavimo akto Nr.3 pagrindu, žemės sklypas pastato eksploatacijai nesuformuotas ir nėra perduotas atsakovei naudotis. Atsakovė 2014 m. birželio 4 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto prie atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Tarnybos specialistai 2016 m. balandžio 19 d., 2017 m. kovo 16 d. atlikę žemės sklypo patikrinimus nustatė, kad pastatas 8H1ž yra sugriuvęs, likę tik jo liekanos, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nėra naudojamas. Tarnyba dėl nurodytų aplinkybių atsisakė derinti sklypo formavimo projektą ir, siekdama tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovę prašydama kuo skubiau išregistruoti minėtą buitinį pastatą. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų nesutikusi su Tarnybos veiksmų teisėtumu atsisakant derinti projektą ir apskundusi Tarnybos 2016 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypą ir derinti pertvarkymo projektą, ir 2017 m. kovo 28 d. raštą, kuriuo paraginta kuo skubiau išregistruoti pastatą, nėra. Ieškovė, kaip valstybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, gindama valstybės interesus, nustačiusi, kad atsakovė jokiais pagrindais neturi teisės valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypu, ieškiniu kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų atlaisvintas žemės sklypas. Įvertinusi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir ieškinio dalyką teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovei atlaisvinti valstybinę žemę pašalinant pastato liekanas ir sutvarkant žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str., 4.110 str.|). Apeliantė pagrįstai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas ir nevertindamas aplinkybių, susijusių su atsakovei priklausančio pastato būkle, sprendime nepasisakė dėl ieškinio esmės. Su šiais argumentais sutiktina. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį siekdama, kad būtų atlaisvintas valstybinės žemės sklypas, o atsakovė ieškinį prašė atmesti remdamasi nuosavybės teisių į jai priklausantį pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistravimo faktu. CPK 327 straipsnyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismu dėl neatskleistos bylos esmės. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus (CPK 329 str. 1 d.). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, šioje byloje ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (patikėtinė) ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė dėl ieškovės, atsisakiusios suderinti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kaltės, negalėjo įgyvendinti pastato savininko teisių ir pastatą prižiūrėti, rekonstruoti. Pažymėtina, kad ginčo pastato savininkė yra savivaldybė, todėl ginčo turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, į ginčo pastatą nuosavybės teisę įgijusi 2001 m., dėl žemės sklypo suformavimo šio pastato eksploatacijai kreipėsi tik 2009 m., 2009 m. prašymas ir dokumentai atsakovei grąžinti, kadangi jie parengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei nuo ginčo pastato įsigijimo 2001 metais iki 2009 metų ir vėliau buvo trukdoma įgyvendinti savo teises tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį statinį ir naudotis žemės sklypu. Pažymėtina, kad Tarnyba nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto argumentuodama, jog, nesant natūroje pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui negali būti formuojamas. Atsakovė Tarnybos atsisakymo derinti sklypo projektą neskundė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl prie atsakovės pastato liekanų žemės sklypo suformavimo pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, yra išspręstas (CPK 176 str., 177 str., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad statinių liekanos, nors ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nesukuria prielaidų prie jų teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl, nežiūrint į tai, kad pastatai šiuo metu nėra eksploatuojami, jie atitinka statinio sąvoką, nuosavybės teisė į įregistruotą objektą nėra pasibaigusi, todėl turi būti ginama. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylose dėl valstybinės žemės suteikimo ar perdavimo naudotis yra nurodęs, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas visiškai sunykęs, nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš viso atsakovė pastatu naudojosi ar kad jį prižiūrėjo. Aplinkybė, kad sklype egzistuoja statinio liekanos leidžia konstatuoti, kad statinio eksploatuoti nėra galimybės, o išlikusi tik jo teisinė registracija. Atkreiptinas dėmesys, jog pastato paskirtis – buitinės patalpos; pastatas randasi Kaune, o Palangos savivaldybė yra nutolusi apie 250 km. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. Nr. 379 nutarimu ,,Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 69 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Dėl to vertintinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad vien teisinė statinio registracija nulemia statinio, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, buvimą. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą ieškovės negatorinį ieškinį, pareikštą atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu vertinti pagrįstu ir įrodytu (CK 4.98 str., 4.110 str., CPK 185 str.). Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė tuo atveju, jei atsakovė nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą ir pateikti prašymą dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su juo, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovės. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija, atstovaudama valstybei, atlieka statybos padarinių šalinimą pagal teismų sprendimus tik dėl: 1) savavališkos statybos, 2) statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, 3) statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Inspekcijai įstatymo nustatyta kompetencija atstovauti valstybę šalinant neteisėtos statybos padarinius. Šioje byloje kilęs ginčas yra ne iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reguliuojamų teisinių santykių, todėl nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją vykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tenkindama ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto skyriaus, apeliacinį skundą panaikina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina iš dalies CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują– ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą–buitinį pastatą 8Hlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su juo, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.