- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-457-341/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03008-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., I. M., I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. P., kaip įstatyminė įpėdinė priėmė savo senelės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę.
2. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. P. senelė iš tėvo pusės V. N.. Po jos mirties liko kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įskaitant 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), kurį po senelės mirties kaip įstatyminė įpėdinė pradėjo valdyti jos vaikaitė E. P.. Palikėja V. N. turėjo du vaikus: sūnų A. N. (pareiškėjos tėvas) bei dukrą J. M.. Pareiškėjos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), be pareiškėjos A. N. turėjo dar vieną vaiką - sūnų A. N.. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji turėjo dukrą I. M. bei sūnų I. M.. Pareiškėja po savo senelės V. N. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes pradėjo faktiškai turtą valdyti. Pareiškėja rūpinosi turtu, atliko remontą, mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, mokėjo kitas išlaidas susijusias su turto išlaikymu. Šias aplinkybes patvirtina pažyma iš Sodininkų bendrijos „Merkys“, gali patvirtinti liudytojai. Tiek šiuo metu galiojančios teisės normos, tiek ir palikimo atsiradimo momentu galiojęs civilinis kodeksas numatė galimybę priimti palikimą faktiniu valdymo būdu. Tokiu būdu pareiškėja, objektyviais veiksmais, perėme mirusiosios turtą, kurį sudarė, ne tik kilnojamieji, asmeniniai mirusiosios daiktai, bet ir nekilnojamasis turtas – minėtas žemės sklypas. Perimdama mirusiuosios turtą, o taip pat teises ir pareigas, pradėdama turtu naudotis kaip savo be jokių kliūčių, pareiškėja nežinojo, kad gali egzistuoti procedūra, kurią būtina atlikti, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į priimtą palikimą. Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių po senelės mirties atsiradusio palikimo priėmimo fakto, kadangi nustatytu terminu ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes pradėjo faktiškai turtą valdyti, tai kitokia, ne teismo, tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėjo, kad ginčų dėl mirusios V. N. palikimo priėmimo nebuvo ir šiuo metu nėra.
3. Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, pateikė teismui 2023-01-25 prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, kuriuo informavo teismą, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie palikėjos V. N. palikimo perėjimą valstybei ir dėl jos palikimo paveldėjimo procedūrų valstybei nevykdė, kad VĮ Turto bankas yra susipažinęs su visais pateiktais dokumentais minėtoje civilinėje byloje ir dėl jų prieštaravimų neturi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjos V. N. mirties, perėjimą valstybei. Jeigu nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės ir jos yra svarbios pateisinti palikimo priėmimo ir valdymo faktą, neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo – A. N. atsiliepimu nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti, prašė pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Suinteresuoti asmenys – I. M. ir I. M. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais.
8. Teismo posėdžio metu liudytojai A. M., I. D. parodė, kad iš karto po V. N. mirties pareiškėja rūpinosi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, VĮ Registrų centras 2022-10-26 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9668, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. N.. Nustatyta, kad V. N. mirusi našle, duomenų apie sutuoktinį nėra, vaikai yra A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).
10. Remiantis 2022-10-26 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9666 palikėjos mirusio sūnaus A. N. vaikai: pareiškėja E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2022-10-26 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9665 matyti, kad palikėjos mirusios dukters J. M. vaikai: I. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini).
11. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė palikėjai V. N..
12. Byloje pateikta 2022 m. spalio 11 d. Sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Merkys“ pažyma, kurioje SB „Merkys“ pirmininkas patvirtina, jog sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) mirus savininkei V. N., rūpinosi jos anūkė – pareiškėja, kuri tvarko gerbūvį, remontuoja namą, padengė savininkės skolas sodininkų bendrijai. Iš 2022 m. gegužės mėn. SB „Merkys“ pažymos matyti, kad Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) savininkė V. N. su bendrija atsiskaičiusi.
13. Byloje taip pat pateikta 2018 m. kovo 1 d. sutartis, kurią pareiškėja kaip užsakovė sudarė su I. D. (rangovu) dėl vieno aukšto sodo namo su mansarda, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus gipso kartoninių sienų pertvarų griovimo, naujų vidaus pertvarų įrengimo, vidaus sienų apdailos, grindų ir smulkiojo remonto vidaus darbų.
14. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės Malcienės 2022-09-23 raštas Nr. S-56, kuriame nurodoma, kad po palikėjos V. N. mirties, palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla šiame notarų biure nebuvo pradėta. Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. testamentų registro išrašo matyti, jog V. N. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.
15. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
16. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
17. Tiek šiuo metu galiojančios teisės normos, tiek ir palikimo atsiradimo momentu galiojusios teisės normos numatė galimybę priimti palikimą faktiniu valdymo būdu. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
18. CK 5.12 str. įtvirtinta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
20. Pareiškėjos byloje pateiktos, minėtos, SB „Merkys“ pažymos bei 2018 m. kovo 1 d. sutartis, kurią pareiškėja kaip užsakovė sudarė su I. D. (rangovu) dėl vieno aukšto sodo namo su mansarda, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, patvirtina, jog žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), mirus savininkei V. N., rūpinosi jos vaikaitė – pareiškėja, kuri tvarko gerbūvį, moka su turtu susijusius mokesčius Sodininkų bendrijai (2022 m. spalio 11 d. SB pažymoje nurodyta, kad pareiškėja, mirus savininkei, padengė skolas sodininkų bendrijai), remontuoja žemės sklype esantį sodo namą.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėja po mirusio tėvo motinos (pareiškėjos senelės) V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties rūpinosi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po palikėjos mirties naudotųsi, tvarkytų jos turtą. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja per tris mėnesius po savo senelės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, naudojosi palikėjai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. M., I. D., kurie parodė, kad iš karto po V. N. mirties pareiškėja rūpinosi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė vaikaitė E. P., faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
22. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja E. P., priėmė po savo senelės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
23. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai E. P. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo senelės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.