- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-903-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04689-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lironta“, uždarajai akcinei bendrovei „MP Prekyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vesteranas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vesteranas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lironta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MP Prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2017 m. gruodžio 18 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Vesteranas“ ir atsakovių UAB „MP Prekyba“ bei UAB „Lironta“, negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Lironta“ grąžinti ieškovei BUAB „Vesteranas“ 792,55 Eur; įpareigoti atsakovę UAB „MP Prekyba“ grąžinti atsakovei UAB „Lironta“ trišale tarpusavio įskaitymo sutartimi išmokėtą 792,55 Eur sumą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei atsisakius ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. 2019 m. kovo 15 d. atsakovė UAB „Lironta“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1 000 Eur baudą, iš kurios 35 proc. priteisti atsakovei UAB „Lironta“, o teismui atsisakius skirti ieškovei baudą, priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Lironta“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistos baudos ar bylinėjimosi išlaidų išieškojimą nukreipti į BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės BUAB „Vesteranas“ atsakovei UAB „Lironta“ 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3. Teismas nustatė, kad priimant 2019 m. kovo 4 d. nutartį nebuvo išspręstas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsižvelgęs į tai, kad byla nutraukta rašytinio proceso tvarka apie tai iš anksto neinformavus atsakovės, į tai, kad prašymas pateiktas per įstatyme nurodytą terminą, teismas padarė išvadą, kad dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo gali būti sprendžiama priimant papildomą nutartį.
4. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinio atsisakė, nes jos ginčijama reikalavimų įskaitymo sutartis nebuvo realiai įvykdyta, o ne dėl to, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi teisę į savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo nuomone, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymą skirti ieškovei baudą atmetė.
5. Kadangi prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį, nurodytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, apskaičiuotų remiantis Rekomendacijų 8.20 punktu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė BUAB „Vesteranas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį. Nurodė, jog ji ieškiniu ginčijo šalių sudarytą 2017 m. gruodžio 17 d. trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. ginčas nebuvo kildinamas iš reikalavimo sumokėti įsiskolinimą pagal 2017 m. gruodžio 31 d. skolos suderinimo aktą. Ieškovei iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nebuvo žinoma, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sutartis nebuvo realiai vykdoma. Ieškovė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes: 1) ieškovė netrukus po to, kai sužinojo, jog sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo realiai įvykdyta, pateikė teismui pareiškimą dėl civilinės bylos nutraukimo; bylos nagrinėjimas tęsėsi trumpą laikotarpį (ieškinys pateiktas 2019 m. vasario 14 d., o pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo - 2019 m. kovo 4 d.); 2) atsakovė procese nepatyrė jokių išlaidų, nes iki bylos nutraukimo neparengė ir nepateikė į bylą nė vieno procesinio dokumento; 3) sąskaita-faktūra už teisines išlaidas buvo išrašyta po to, kai buvo pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir priimta nutartis nutraukti civilinę bylą, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas tik po to, kai 2019 m. kovo 4 d. nutartis jau buvo įsiteisėjusi.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Lironta“ atsiliepime prašo atmesti BUAB „Vesteranas“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomą nutartį ir nurodyti, jog priteistų 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas nukreiptinas į BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtas lėšas; priteisti iš BUAB „Vesteranas“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantės teiginiai, kad UAB „Lironta“ iki teismo nutarties nutraukti bylą priėmimo nepatyrė bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Iki atsiliepimo pateikimo buvo likusios dvi darbo dienos, kuomet ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Tuo metu jau buvo suformuota gynybos strategija, suteiktos konsultacijos klientui, atlikti atsiliepimo paruošimo pagrindiniai darbai bei surinkti pagrindiniai įrodymai, kurie teismui pateikti su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.
7.2. Ieškovė atsiėmė ieškinį tik po to, kai UAB „Lironta“ įspėjo, kad ieškinys yra nesąžiningas ir nepagrįstas ir ieškovė privalės atlyginti UAB „Lironta“ patirtas išlaidas.
7.3. Atsakovė UAB „Lironta“ 2019 m. kovo 6 d. pasiūlė BUAB „Vesteranas“ kompensuoti išlaidas ir į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi, kai iš ieškovės negavo jokio atsakymo. BUAB „Vesteranas“ nepateikė atsiliepimo dėl UAB „Lironta“ prašyme išdėstytų argumentų, kas patvirtina BUAB „Vesteranas“ nesąžiningą elgesį.
7.4. Teismas nepasisakė dėl UAB „Lironta“ prašymo priteistos sumos išieškojimą nukreipti į BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtas lėšas. Teismui nenurodžius, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas yra nukreipiamas į bankrutuojančios įmonės administravimui skirtas lėšas, bankroto administratorius gali atsisakyti vykdyti tokį teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog BUAB „Vesteranas“ sąmatoje nebus numatyta lėšų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės, teismų praktikoje yra būdinga nurodyti, kad išieškojimas yra nukreipiamas į bankrutuojančios įmonės administravimui skirtas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
3. Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl papildoma nutartimi iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei atsisakius ieškinio.
4. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taip pat pažymima, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padarė atsižvelgus į tai, jog ieškovė prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, jog jos ginčijama reikalavimų įskaitymo sutartis nebuvo realiai įvykdyta, t. y. ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimus. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad ieškiniu ji ginčijo šalių sudarytą trišalę reikalavimo perleidimo sutartį; kad ginčas nėra kildinamas iš reikalavimo sumokėti įsiskolinimą pagal 2017 m. gruodžio 31 d. skolos suderinimo akto, ir kad ieškovei iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nebuvo žinoma, kad ginčijama sutartis nebuvo realiai vykdoma. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė šių aplinkybių nesieja su atsakovės UAB „Lironta“ elgesiu (t. y. nenurodo, jog būtent dėl šios atsakovės veiksmų ieškovei nebuvo/negalėjo būti žinomos jos minimos aplinkybės ar pan.). Taigi, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės UAB „Lironta“ elgesys, todėl ieškovei atsisakius ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šios atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
7. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovė procese nepatyrė jokių išlaidų, nes iki bylos nutraukimo neparengė ir nepateikė į bylą nė vieno procesinio dokumento. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai. Atsakovė UAB „Lironta“ nurodė ir pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dar iki ieškovės prašymo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo, gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, kreipėsi į advokatą, kuris 2019 m. vasario 26 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo, taip pat siuntė užklausas, susijusias su pareikštu ieškiniu, atsakymą ieškovei. Šiuos veiksmus advokatas atliko vadovaudamasis su atsakove sudaryta atstovavimo sutartimi. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio atsisakymas (t. y. ieškovės elgesys) panaikintų atsakovės prievolę atsiskaityti su advokatu už jau atliktus veiksmus. Kaip minėta, atsakovė nurodė, jog vykdydamas pavedimą advokatas surinko atsiliepimui parengti reikalingus dokumentus, atliko dokumentų įvertinimą, teikė konsultacijas susijusias su pareikštu ieškiniu, ruošė atsiliepimo projektą, ir už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su civilinės bylos Nr. e2-9865-1064/2019 dokumentais ir procesinių dokumentų projektų ruošimą) išrašė 350 Eur sumos sąskaitą. Vien tai, kad dėl ieškovės procesinių veiksmų (ieškinio atsisakymo) atsakovė nepateikė procesinių dokumentų teismui, nereiškia, kad dėl bylos iškėlimo ji nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.
8. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog byla nutraukta rašytinio proceso tvarka ieškovei atsiėmus ieškinį ir apie tai iš anksto neinformavus atsakovės. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informuota apie gautą prašymą dėl ieškinio atsisakymo bei jo nagrinėjimą, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo ir patirtų išlaidų įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad sąskaita-faktūra už teisines išlaidas buvo išrašyta po to, kai buvo pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir priimta nutartis nutraukti civilinę bylą, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta bei neteisėta.
10. Ieškovė atsiliepime prašo pakeisti papildomą nutartį, nurodant, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas nukreiptinas į BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtas lėšas.
11. Pažymėtina, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja griežtai atskirojo skundo ribose. Atsakovė atskirojo skundo aplinkybėmis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nukreipimo į administravimui skirtas lėšas negrindė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsakovės UAB „Lironta“ atsiliepime suformuluoto prašymo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nukreipimo į administravimui skirtas lėšas, nesprendžia.
12. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Atmetus ieškovės (apeliantės) atskirąjį skundą, iš jos atsakovei UAB „Lironta“ priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtų lėšų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Vesteranas“ (į.k. 303147987) atsakovei UAB „Lironta“ (į.k. 134230429) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, jas apmokant iš BUAB „Vesteranas“ administravimui skirtų lėšų.