Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6495-854/2013 Ž. V. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6495-854/2013 pagal pareiškėjos Ž. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties ir dėl 2013 m. vasario 6 d. nutarties. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas turi būti nušalintas nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes 1) šiame teisme buvo pamestas pareiškėjos atskirasis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5591-262/2009; 2) Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Z. atsisakė pagal pareiškėjos prašymą ištraukti iš kompiuterio apylinkės teismo teisėjos L. B. nutarties kopiją; 3) Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L., nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2SA-219-603/2012 atmetė pareiškėjos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 4) Vilniaus apygardos teisme buvo paliktas galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3847-821/2012; 5) Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. R., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-198-798/2010, atmetė pareiškėjos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui antstoliui D. Š.; 6) Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. P. 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti prokuratūrą pradėti tyrimą dėl dokumento klastojimo fakto ir jo panaudojimo; 7) Vilniaus apygardos teismas išteisino antstolį D. B., kuriam prokurorai yra iškėlę ne vieną baudžiamąją bylą už dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Pareiškėja reiškia nušalinimą taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo, kadangi dėl šių asmenų ji yra parašiusi skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, o jis iki šiol nėra su tuo skundu susipažinęs. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. R. 2010 m. spalio 5 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo visam apygardos teismui klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė reikšti nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kaip subjektams, sprendžiantiems žemesnės pakopos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą, CPK nenumatyta (CPK 34 str., 69-70 str.), o dalyvaujantiems byloje asmenims nesuteikta teisė nušalinti atitinkamus teismų pareigūnus nuo įstatymais jiems pavestų įgaliojimų vykdymo. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko nušalinimo klausimas nenagrinėjamas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vykdydamas jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, turi pagrindą nagrinėti visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikštą nušalinimą (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju Ž. V. reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismui remdamasi šio teismo teisėjų priimtais pareiškėjai nepalankiais procesiniais sprendimais ir aplinkybe, kad šiame teisme dingo jos paduotas atskirasis skundas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Dėl aplinkybės apie dingusį atskirąjį skundą pareiškėjai atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. CR 363. Iš šio rašto matyti, kad posėdžių sekretorė, kurios žinioje buvo dingęs atskirasis skundas, atleista iš darbo už įvairius tarnybinius pažeidimus, o pareiškėjai, atsižvelgus į susidariusią situaciją, pasiūlyta kreiptis asmeniškai į bylą nagrinėjančią teisėją ir aptarti atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo galimybę. Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui dėl atskirojo skundo dingimo fakto nekiltų abejonių, jog Vilniaus apygardos teismo teisme ši byla gali būti nešališkai išnagrinėta.

Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėja Ž. V. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pareiškėjai išaiškinama, kad nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Taip pat atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-6495-854/2013 nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutar i a:

atmesti pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-6495-854/2013 nagrinėjimo apeliacine tvarka.