- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2SA-219-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01322-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Ž. V. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, prašydama panaikinti areštą jos sąskaitai ir grąžinti išskaičiuotas iš senatvės pensijos pinigines lėšas. Paaiškino, kad antstolis neteisėtai areštavo jos pinigines lėšas ir išskaičiavo 53,71 Lt bei 10,50 Lt už dokumentų kopijas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2012 m. sausio 6 d. priėmė vykdymui 2011 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2171-341 dėl 8,30 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos. 2012 m. sausio 5 d. išsiuntė pareiškėjai raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Kadangi raginimo nepavyko įteikti pareiškėjai, jis buvo paskelbtas specialiame interneto tinklapyje Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėja per 10 dienų geruoju neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja VSDFV duomenimis niekur nedirba, 2012 m. vasario 21 d. buvo priimtas patvarkymas dėl jos lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog 2012 m. vasario 21 d. nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 53,71 Lt, o 2012 m. kovo 9 d. nurašyti dar 33,64 Lt. Pažymėjo, jog areštas šiai dienai yra panaikintas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2012 m. vasario 24 d. buvo atvykusi į antstolio kontorą, tačiau atsisakė skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis. Be to, pareiškėja buvo įpareigota pateikti antstoliui išrašą iš banko apie jos gaunamas pajamas, tačiau šio reikalavimo ji neįvykdė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo įteiktas paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu. Kadangi ji raginimo nevykdė, antstolis, remdamasis CPK 624 straipsniu, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nukreipdamas išieškojimą iš skolininkės lėšų. Pažymėjo, jog antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti išrašą iš jai priklausančios banko sąskaitos, tačiau ji nurodyto reikalavimo nėra įvykdžiusi iki šiol. Nurodė, jog CPK 663 straipsnis nedraudžia išieškoti iš senatvės pensijos. Padarė išvadą, kad antstolio 2012 m. kovo 16 d. patvarkymas dėl jo procesinių veiksmų yra teisėtas ir pagrįstas.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja Ž. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti areštą jos sąskaitai ir grąžinti išskaičiuotas iš pareiškėjos senatvės pensijos pinigines lėšas. Pažymi, kad ji dėl to nesikreipė į teismą, o tai padaryti prašė antstolį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 593 straipsnio 3 dalį ir pažeidė CPK 2 ir 12 straipsniuose įtvirtintus principus. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė pareiškėjos teisę, atėmė galimybę užduoti klausimus antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Antstolis A. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo 2011 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2171-341 dėl 8,30 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos Ž. V. Vilniaus apskrities VMI naudai. 2012 m. sausio 6 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, t. y. sumokėti 8.30 Lt skolos ir 55,99 Lt vykdymo išlaidų, iš viso: 64,29 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodytas raginimas pareiškėjai įteiktas nebuvo, todėl antstolis jį 2011 m. vasario 10 d. paskelbė specialiame interneto tinklapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, nustatydamas 10 dienų terminą reikalavimui įvykdyti. 2012 m. vasario 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymą areštuoti pareiškėjos lėšas skolos ir vykdymo išlaidoms padengti. 2012 m. kovo 1 d. antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti išrašą iš turimos banko sąskaitos. Antstolis 2012 m. kovo 16 d. patvarkymu atsisakė pervesti skolininkei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (87,35Lt), kol bus pateiktas išrašas iš banko sąskaitos, priklausančios pareiškėjai.
Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį iš esmės tuo pagrindu, kad antstolis nepagrįstai areštavo ir išskaičiavo jos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios yra gaunamos kaip senatvės pensija. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Vadovaujantis CPK 610 straipsniu, įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais apeliantės motyvų, jog antstolis neteisėtai areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, į kurią ji gauna tik senatvės pensiją ir atsisakė grąžinti išskaičiuotas iš pareiškėjos senatvės pensijos pinigines lėšas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis, remdamasis CPK 624 straipsniu, pagrįstai pradėjo priverstinį sprendimo vykdymą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teisėtai areštavo pareiškėjos banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (CPK 689 straipsnis). Pareiškėja įrodinėja, kad antstolis neteisėtai išieškojo lėšas, gaunamas kaip senatvės pensija, tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad CPK 663 straipsnis suteikia galimybę antstoliui išieškoti pinigų sumą iš pensijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl šios įstatymo nuostatos antstolis ir prašė pateikti skolininkės banko sąskaitos išrašą, tačiau jai nepasinaudojus savo teisių gynyba, pagrįstai areštavo pareiškėjos banko sąskaitoje išieškotinų lėšų sumą. Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateikto Ž. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašo, apeliantei 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. kovo 9 d. buvo pervesta po 546,60 Lt VSDFV išmokų. Antstolis A. B. nuo sąskaitos 2012 m. vasario 21 d. nusirašė 53,71 Lt, o 2012 m. kovo 9 d. – 33,64 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms, matyti, kad antstolio nurašytos sumos neviršija net dešimt procentų pareiškėjos pensijos dydžio, todėl darytina išvada, kad antstolis CPK 736 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nepažeidė. Kiti apeliantės pateikti įrodymai klausimo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, kadangi pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjama civiline byla, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jos skundą dėl antstolio veiksmų rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 2 ir 12 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka, kadangi CPK 593 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi ši įstatymo norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kuris yra veikiau išimtis nei taisyklė. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo remdamasis byloje ir vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimą visiškai pagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Apeliantė žodinio proceso tvarka prašė nagrinėti ir jos atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir išnagrinėjo ją rašytinio proceso tvarka, kadangi visos bylos aplinkybės yra aiškios, o ginčas nesudėtingas, vykdymo išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolis, skaičiuodamas vykdymo išlaidas, būtų nesilaikęs Sprendimų vykdymo instrukcijos. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti klausimai antstoliui, kuriuos ji siekė užduoti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teisinės reikšmės klausimo išsprendimui neturi.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.