- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-728-302/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovė „Gensera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, vykdančiai viešąjį pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490 (toliau – Pirkimas, Konkursas), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ 2017 m. birželio 19 d. sprendimą atmesti jos pretenziją; 2) pakoreguoti atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius taip, kad jie nebūtų didesni kaip 5 (penki) balai; 3) atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas ypatingai svarbus viešajam interesui, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai susiję su skaidrių pirkimo procedūrų vykdymu, peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁ bei T₂ teisėtumą.Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nagrinėjo Konkurso sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ (rizikos valdymas) ir T₂ (aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) teisėtumą, nusprendęs, kad šie Pirkimo sąlygų reikalavimai neaiškūs ir neapibrėžti, o tai gali sąlygoti subjektyvų tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Teismas sprendė, kad ginčijami kriterijai, susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl yra pagrindas pripažinti juos neteisėtais. Ieškinį tenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, teismas Pirkimo procedūras nutraukė.Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniame skunde prašė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T₁ bei T₂ pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, reglamentuojančias ginčų, kilusių iš viešųjų pirkimų tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių atmetė, kitoje dalyje bylą nutraukė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Gensera“ 2017 m. birželio 16 d. pretenzijoje kėlė klausimą tik dėl perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių koregavimo, nekvestionuodama jų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad, taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leidžia apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus.Įvertinęs, tai, kad ginčo Pirkimu perkami vandens tiekimo tinklų statybos darbai yra priskiriami prie įprastų darbų, teismas darė išvadą, jog perkančioji organizacija tinkamai nustatė pasiūlymo kainos lyginamąjį svorį. Taip pat teismas darė išvadą, kad perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams atitinkamai 85, 7 ir 8 balus, bendroje sumoje 100 balų, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimų rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) nuostatų.Teismo vertinimu, atsakovė Pirkimo sąlygų 26.4 punkte yra aiškiai ir detaliai nustačiusi vertinimo kriterijus, kurie buvo tinkamai išviešinti bei yra susiję su Pirkimo objektu. Be to, teismo nuomone, ir lyginamieji svoriai šiems kriterijams paskirstyti tinkamai, todėl ieškinio argumentai dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamųjų svorių buvo atmesti.Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas būtų įvertintas ir kitais, nei 2017 m. birželio 16 d. pretenzijoje nurodytais aspektais, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, o, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigota suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų sąlygų kriterijų bei nurodyti priežastis, kodėl toks reikalavimas nebuvo keltas pretenzijoje, šių trūkumų nepašalino, todėl sprendė, jog ieškovė neturi teisės ieškinyje kvestionuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ teisėtumo bei pagrįstumo, o teismas neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylą šioje dalyje nutraukė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 13 d. išvadą, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą pakoreguoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamuosius svorius, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas pagal Rekomendacijas vertino, ar kainos kriterijui suteiktas lyginamasis svoris nustatytas teisingai (nors tai net nebuvo ginčo objektas), ar ginčo kriterijams bendra suteikta lyginamųjų svorių suma atitinka Rekomendacijas, tačiau visiškai neatsižvelgė į patį kriterijaus vertinimo objektą – tikimybę, kad galbūt darbai bus atlikti kokybiškiau, nes tiekėjas nurodė rizikas ir galimus jų sprendimo būdus, pateikė komunikavimo priemones bei nurodė aplinkosaugos priemones, kurias galėtų taikyti atlikdamas darbus. Teismas visiškai netyrė, ar iš tiesų ginčo kriterijai reikšmingai nulems ginčo objekto kokybę, ar pagal juos suteiktų balų pagrįstumą galima objektyviai patikrinti ir ar dėl to jiems galima suteikti tokio dydžio lyginamuosius svorius, kurie lemia Pirkimo laimėtoją. Ginčo kriterijai gali būti taikomi, tačiau jiems suteiktas lyginamasis svoris yra akivaizdžiai neproporcingai per didelis. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos pasirenka vertinimo kriterijais darbų organizavimo, rizikų valdymo, komunikacijos aprašymo ir panašius pasiūlymų vertinimo kriterijus, tokiems kriterijams turi būti suteikiami itin maži lyginamieji svoriai, nes šie kriterijai nėra reikšmingi pirkimo objekto kokybei, neįmanoma patikrinti suteiktų balų objektyvumo, jais vertinami tiekėjo pasižadėjimai į ateitį, tačiau nėra užtikrinama, kad būtent tokios rizikos ar tokios priemonės, kokios aprašytos tiekėjo pasiūlyme, įvyks ar bus taikomos vykdant sutartį. Tai patvirtina su apeliaciniu skundu teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 13 d. išvada, pateikta kitoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas analogiškas klausimas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių pagrįstumo. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Perkančioji organizacija yra laisva pasirinkti tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, tiek jų lyginamuosius svorius. Svarbu tik tai, kad kriterijai būtų susiję su viešojo pirkimo objektu, o jų lyginamieji svoriai nepakeistų paties kriterijaus pobūdžio ir neapimtų duomenų, kurie nėra žinomi visiems tiekėjams. Nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo sąlygų 26.3 punkte nustatė šiuos pasiūlymų vertinimo kriterijus: C – pasiūlymo kaina, T₁ - rizikos valdymas ir komunikacija, T₂ – aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Šie kriterijai buvo nustatyti, nes atsakovei yra itin svarbu, kad Pirkimo laimėtojas visus Pirkimo sutartyje nurodytus darbus atliktų kokybiškai, laikydamasis aplinkosaugos reikalavimų. Apeliantė skunde bando įrodyti, kad kriterijai T₁ ir T₂ apskritai yra netinkami, neteisingi ir neobjektyvūs, tačiau nepateikia nei vieno motyvo, kodėl turi būti sumažinti jų lyginamieji svoriai. Apeliantė nepagrįstai skunde tvirtina, kad minėtais kriterijais yra vertinama tik tikimybė, jog darbai ateityje bus atlikti tinkamai, bet ne pats darbų atlikimas. Pasiūlymų vertinimas pagal kriterijus T₁ ir T₂ atspindi tai, kaip tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu, o ne ateityje yra pasiruošęs valdyti sutarties vykdymo metu galinčias kilti rizikas, kokias pasiūlymo pateikimo metu aplinkosaugos, komunikacijos bei kokybės valdymo priemones jis taiko ir planuoja taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu. Tiekėjai pasiūlymų pateikimo metu jau turi būti įsidiegę kokybės vadybos sistemas ir taikyti aplinkosaugos priemones, nes tiek aplinkosaugos priemonių, tiek vadybos kokybės sistemų diegimas užtrunka keletą mėnesių. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl už kriterijus T₁ ir T₂ turėtų būti skiriama 5, o ne 8, 10 ar 15 balų maksimali suma. Taip pat niekaip nemotyvuoja savo teiginio, kodėl 15 balų suma gali turėti lemiamą įtaką pasiūlymų eilei, o 5 balų maksimali suma tokios įtakos neturėtų. Bet kuriuo atveju didžiausią įtaką pasiūlymų vertinimui turi kaina, kuri sudaro net 85 balus. Nors apeliantė ir tvirtina, kad pasiūlymai pagal kriterijus T₁ ir T₂ gali būti vertinami subjektyviai, nepateikia jokių tai pagrindžiančių argumentų. Pirkimo sąlygų 26.5 punkte yra aiškiai ir konkrečiai išdėstyti ginčijamų kriterijų aprašymai. Apeliantė nepagrįstai prašo prijungti prie bylos Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kuri buvo teikta kitoje byloje. Nors abiejose bylose nagrinėjami iš esmės panašūs klausimai, tačiau tam tikros aplinkybės skiriasi, todėl nėra aišku, ar ir šioje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktų tokią pat išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 13 d. išvadą Nr. 4S-240 civilinėje byloje Nr. e2-516-357/2018, kurioje Viešųjų pirkimų tarnyba pasisako dėl ekonominio naudingumo kriterijams suteikiamų lyginamųjų svorių proporcingumo ir pagrįstumo. Ieškovės teigimu, šios išvados anksčiau nebuvo galimybės pateikti, kadangi ji buvo gauta tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, teikta kitoje byloje, kurioje nors ir buvo keliami panašūs klausimai kaip ir nagrinėjamu atveju, skiriantis bylų faktinėms aplinkybėms (civilinėje byloje Nr. e2-516-357/2018 pasiūlymas buvo vertinamas net pagal penkis ekonominio naudingumo kriterijus: kainą, rizikos valdymą, darbų organizavimą, aplinkosaugos priemones ir darbų atlikimo terminus, be to, skiriasi ir ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai), negali būti vertinama kaip reikšmingas rašytinis įrodymas, todėl minėtą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą atsisakytina prijungti prie bylos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominio naudingumo kriterijų turiniui, o ne lyginamųjų svorių pagrįstumui, kas papildomai patvirtina, jog minėta išvada negali turėti esminės įtakos nagrinėjamam šalių ginčui.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Raseinių vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490, kuriuo siekiama pirkti minėto objekto įgyvendinimui reikalingus vandens tiekimo tinklų statybos darbus. Pirkimo darbai - pagal parengtą techninį darbo projektą pakloti 3 690 km ilgio naujus vandentiekio tinklus, sujungiant Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimų geriamojo vandens tinklus. Pirkimo sąlygų 26.2 punkte perkančioji organizacija nustatė, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, pasiūlymų vertinimo kriterijai nustatyti 26.3 punkte: C - pasiūlymo kaina (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime X=85); T₁ - rizikos valdymas ir komunikacija (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₁=8); T₂ - aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y₂=7). Tarp šalių kilo ginčas dėl vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamojo svorio pagrįstumo, būtent šiuo aspektu ir bus toliau pasisakoma.
Dėl vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ lyginamojo svorio pagrįstumo
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d. (pirkimo sąlygos paskelbtos 2017 m. birželio 14 d.), tai ir nagrinėjamam ginčui taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). Paskelbimo apie viešąjį pirkimą metu galiojusios VPĮ redakcijos 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus nusprendė vertinti vadovaudamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į perkamą objektą ir kiek tai susiję su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527). Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti darbų specifiką, pobūdį, apimtį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016). Taigi ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas - tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia.Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ginčo Pirkime pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius išreiškė konkrečiais dydžiais, t. y. C - pasiūlymo kaina - X=85, T₁ - rizikos valdymas ir komunikacija – Y₁=8; ir T₂ - aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas - Y₂=7.Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Gensera“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatytais vertinimo kriterijų lyginamaisiais svoriais, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovės pasirinkti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai prieštarauja VPĮ nuostatoms ar pažeidžia teisėtus tiekėjų interesus (CPK 178 str.). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo kreipdamasis į teismą su ieškiniu turi siekti apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Apeliantė nagrinėjamu atveju nenurodė, kokia būtent jos subjektinė teisė ar teisėti interesai buvo pažeisti, nustatant ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijų lyginamuosius svorius, kaip ginčijami kriterijų lyginamieji svoriai, kurie vienodai buvo taikomi visiems Konkurse dalyvavusiems tiekėjams, apribojo jos teisę dalyvauti ginčo Konkurse ir siekti jį laimėti. Apeliantė neneigia to, jog Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau, apeliantės nuomone, Pirkimo sąlygose nustatyti lyginamieji svoriai yra per dideli ir turėtų būti sumažinti iki 5 balų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 15 balų yra reikšminga suma siekiant konkuruoti dėl Pirkimo laimėjimo, o 5 balai Pirkimo laimėtojo negali nulemti, tačiau nepaaiškina, kuo remdamasi ji daro būtent tokią išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo kainos lyginamasis svoris sudaro net 85 balus iš 100 balų, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju didžiausią įtaką pasiūlymų vertinimui turės būtent kaina. Tik tuo atveju, jeigu tiekėjai pasiūlytų vienodas arba panašias kainas, kriterijai T₁ ir T₂ taptų reikšmingi. Esant dideliam skirtumui tarp pasiūlytų kainų, ieškovės ginčijami kriterijai, kurie sudaro net ir 15 balų, neturėtų lemiamos įtakos. Jeigu tiekėjai pasiūlytų vienodas ar labai panašias kainas, tai lemiamą įtaką pasiūlymų eilei įgytų pasiūlymų vertinimas pagal ginčijamus kriterijus T₁ ir T₂, nepaisant to, koks lyginamasis svoris šiems kriterijams būtų suteiktas. Taigi, kiekvienas kriterijus, susiklosčius tam tikrai situacijai, gali tapti lemiamas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susijusi ne su lyginamaisiais svoriai bei jų dydžiais, o galimu pačių kriterijų ydingumu, nors toje dalyje pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas apeliaciniame skunde nekvestionuojamas.Iš kriterijų T₁ ir T₂ aprašymų matyti, kad šiais kriterijais yra siekiama vertinti tai, kokias rizikos valdymo, komunikacijos, aplinkosaugos ir vadybos priemones tiekėjas taiko pasiūlymų pateikimo metu ir taikys Pirkimo sutarties vykdymo metu, todėl apeliantės teiginiai, kad minėti kriterijai yra orientuoti tik į ateitį, negali būti vertinami kaip pagrįsti. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo kriterijams buvo paskirstyti netinkamai ir tokiu būdu buvo pažeistos jos ar kitų tiekėjų teisės ar teisėti interesai, neužtikrinant objektyvaus ir skaidraus pasiūlymų vertinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ jau išnagrinėjus bylą iš esmės (2018 m. kovo 27 d. 11.37 val.), pateikė prašymą priteisti 968 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Su prašymu pateikė 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2018 m. kovo 27 d. paslaugų teikimo aktą Nr. ADV-2018/169.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 str.) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).Vertinant atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad atsakovė prašymą pateikė pavėluotai, t. y. jau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, pažymėtina, jog, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Atsakovei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad realiai buvo atsiskaityta su ją atstovavusia advokate, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas tik PVM sąskaita faktūra ir suteiktų teisinių paslaugų aktu, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.