Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo O. G. įstatyminės atstovės D. G. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesiję su mokslu arba darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. K. paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesiję su mokslu arba darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, netaikant intensyvios peržiūros, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesiję su mokslu arba darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėn. laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 5 d. baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiojo nepilnamečio O. G. įstatyminis atstovės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. K. O. G. 105 eurus turtinei žalai ir 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Byla dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukta.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiojo atstovui paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiojo O. G. įstatyminės atstovės D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė prašo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria spręstas civilinio ieškinio klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos

8. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

9. Byloje nukentėjusiojo nepilnamečio O. G. įstatyminė atstovė pateikė 8 105 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. K. 4 105 eurus turtinei žalai, 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 60–68). Reikalavimai dėl turtinės žalos buvo grindžiami tuo, kad O. G. patyrė 105 eurų dydžio išlaidų medikų konsultacijoms, be to, O. G. tapus pilnamečiu, jo laukia sudėtinga nosies operacija, kurios vidutinė kaina – 4 000 Eur.

10. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė tik realiai iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiojo turėtas ir pagrįstas išlaidas – 105 Eurus. Teismas neginčijo pateiktų duomenų apie ateityje nukentėjusiajam reikalingą atlikti operaciją, tačiau pažymėjo, kad išlaidų, kurios gali būti patirtos ateityje, pagrįstumas yra neįrodytas, todėl jas priteisti nėra pagrindo. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią kai akivaizdu, kad nors ir nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Šią ieškinio dalį nukentėjusiojo atstovė, pateikusi civilinį ieškinį, grindė S. V. ausų, nosies, gerklės ligų klinikos otorinolaringologo konsultacija, iš kurios turinio matyti, kad O. G. skundžiasi apsunkintu alsavimu pro nosį po patirto sumušimo. Diagnozė, išvados: Deviato septi nasi. GEL. Gydymas, tyrimai: Chirurginis gydymas šiuo metu kontraindikuotas, tikslingas tik sulaukus pilnametystės, dėl augimo zonų veido srityje pažeidimo rizikos. Sulaukus bent 18 metų amžiaus galimas chirurginis gydymas – Rinoplastika su kremzlės korekcija. Gydytojas otorinolaringologas J. V. pateikė informaciją, kad sukontaktavus su „(duomenys neskelbtini)“ ir T. A. klinika, sužinota, jog T. A. klinikoje Rinoplastika paprastai kainuoja 3 500 eurų, o su šonkaulio ar ausies kremzle, kurios ir reikia O. G., kainuoja 4 000-4 500 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ tokios operacijos preliminari suma sudarytų 4 300 eurų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo atstovo išdėstytus argumentus bei skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo, konstatuoja, jog nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareikšto civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas tinkamai, įvertinus turtinę žalą pagrindžiančius bylos duomenis.

12. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

13. Apeliacinį skundą nukentėjusiojo įstatyminė atstovė grindžia CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nukentėjusiojo atstovės pateiktą informaciją dėl ateityje O. G. rekomenduojamo operacinio gydymo vertino pagal būsimą žalą apibrėžiančius kriterijus ir pagrįstai nusprendė, jog pagal šiuos duomenis bylos nagrinėjimo metu nustatyti būsimo gydymo tinkamo varianto, jo galimų išlaidų ir apskritai paslaugos būtinumo negalima, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą. Kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias būsimos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, šių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl būsimos turtinės žalos, susijusios su ateityje planuojamu chirurginiu gydymu, laikomasi ir teismų praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio nagrinėjimo kontekste privalo būti įvertintos visos aplinkybės, aktualios taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo atveju aktualus išaiškinimas, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma atvejais, kai nukentėjusiojo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, kad nurodytos išlaidos yra būtinos bei turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, nes tai parodo konkretaus gydymo būtinumą (LAT nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pateikta S. V. privačios klinikos pateikta konsultacinė pažyma dėl galimo chirurginio gydymo pobūdžio – Rinoplastika su kremzlės korekcija, bei jo atlikimo laiko – nukentėjusiajam sulaukus pilnametystės, taip pat gydytojo pateiktas susirašinėjimas dėl preliminarios tokios operacijos kainos yra daugiau informacinio bei rekomendacinio pobūdžio duomenys nei konkretaus ir reikalingo gydymo plano patvirtinimas.

15. Teisėjų kolegija neginčija mediko konsultacijoje išdėstytų aplinkybių, jog šiuo metu chirurginis gydymas nepilnamečiui nukentėjusiajam O. G. kontraindikuotinas dėl augimo zonų veido srityje pažeidimo rizikos, tačiau tai, kad nukentėjusiajam tokio pobūdžio operacija nebuvo atlikta tuoj po sužalojimo kaip būtina dėl sveikatos būklės, apmokant iš valstybės biudžeto lėšų, kad ji neatlikta ir iki šiol, iš esmės verčia abejoti jos būtinumu. Tokių abejonių nepaneigia ir minėtos konsultacijos duomenys, kur nurodyta, kad chirurginis gydymas tikslingas sulaukus O. G. pilnametystės, t. y. po daugiau nei metų laiko, t. y. nėra neginčijamai konstatuota tokios chirurginės intervencijos būtinumas artimiausiu laiku. Apibendrinus aptartą, darytina išvada, jog šiuo atveju iš bylos duomenų nėra aišku, kada papildomos išlaidos gali atsirasti, ir apskritai ar atsiras, kas patvirtina, jog prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, todėl pirmos instancijos teismui pagal pateiktus įrodymus nebuvo teisinio pagrindo pilnai tenkinti nukentėjusiojo O. G. įstatyminės atstovės civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti ne tik jau turėtas ir įrodytas išlaidas, bet ir būsimą 4 000 Eur turtinę žalą.

16. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo įstatyminė atstovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas ne tik atsisakė pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), bet atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taip atimdamas nukentėjusiam teisę pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 4 d.). Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, teismas civilinį ieškinį gali palikti nenagrinėtą tik priimant išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos ir tik šiuo atveju civiliniam ieškovui paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, kas suponuoja išvadą, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

17. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su nosies pertvaros korekcija, nukentėjusiojo atstovai ar pats nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

Dėl proceso išlaidų

19. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo O. G. įstatyminė atstovė D. G. prašo iš A. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtu. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau – ir VGTPT) pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtinanti, jog VGTPT sprendimu O. G. buvo suteikta teisinė pagalba, valstybei garantuojant bei apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant O. G. antrinę teisinę pagalbą, kas rodo, jog išlaidų dėl nukentėjusiojo atstovavimo bylos procese patyrė ne nukentėjusysis ar jo atstovė, o valstybė.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip minėta, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, vertintina jo materialinė padėtis ir realios tokių išlaidų išieškojimo galimybės jas priteisus. A. K. yra jauno amžiaus, nedirbantis, be to, jis turi neįgalumą – nustatytas 50 % dalyvumo lygis, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar kokias nors gaunamas pajamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

21. Apeliacinės instancijos teisme gauta VGTPT pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuri patvirtina, jog VGTPT sprendimu nukentėjusiajam O. G. buvo suteikta teisinė pagalba ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis bylos procesas vyko ne nuteistojo asmens iniciatyva, o pagal nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliacinį skundą, kuris netenkintas ir nuspręsta pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, bei atsižvelgiant ir į aukščiau aptartas aplinkybes dėl prastos nuteistojo materialinės padėties, valstybės turėtos išlaidos, susidariusios teikiant nukentėjusiajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš A. K. taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo O. G. įstatyminės atstovės D. G. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų teikiant pagalbą nukentėjusiajam O. G..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.