- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-2222-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00081-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 95-400 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-04 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-21 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn. Klaipėdos apygardos 2013-06-14 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 111 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 6 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-11-05 nuosprendžiu, Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-27 nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-11 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-21 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-02 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams. Ankščiau teistas.
Bausmės pradžia – 2010-08-27, o pabaiga – 2017-08-15. Neatlikta bausmės dalis nurodyta Komisijos nutarime - 1 metai 9 mėnesiai 23 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-10-22).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015-10-26 nutarimu Nr. 95-400 nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-11-17 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad teismas nutarė netenkinti Komisijos nutarimo, jo nepriekaištingas elgesys pastaruoju metu ir Komisijos pateiktos išvados, neįtikino teisėjos, kad jis yra tinkamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jis yra atlikęs 6 metus ir 4 mėnesius bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalis yra 1 metai ir 8 mėnesiai 23 dienos, skundo padavimo dienai. Vadovaujantis Komisijos išvadomis, kurios remiasi OASys metodika, psichologinės tarnybos išvadomis, sociologų atsiliepimais, bei administracijos charakteristika, teismas nusprendė jog per didelė bausmės dalis ir sutriks visuomenės saugumo balansas. Nors nutartyje matyti, jog jis pataisos įstaigoje nebendrauja su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, dirba (duomenys neskelbtini) būryje, nors anksčiau baustas, bet ir skatintas, taip pat paskutiniu metu už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas vadybininku. Su šeima socialinius ryšius palaiko. Kaltę pripažino visiškai ir labai gailisi, o jo elgesys bausmės atlikimo sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde prašoma atsižvelgti, kad Kauno apygardos teismo 2010-12-06 nutartyje (Nr. 1SK-505/10, nurodoma, jog lygtinio paleidimo netaikymas reglamentuojamas BVK 158 str., tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas, ar ilgas likusios bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos. Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutartis (Nr. 1S-673-209/2012), skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į veikų sunkumą ir teistumus. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne paskirtos bausmės tikslais, tačiau ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartis (Nr. 1S-210-468/2012) akcentuojama, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo nuostatų taikymas, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų įgyvendinant ES direktyvas, remiantis kuriais lygtinį paleidimą netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas yra pakankamai mažas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. spalio 16 d. Socialinio tyrimo išvada, patvirtina, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, pagal „OASys“ metodiką R. S. nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – 54 balai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti su bendrininkais organizuotoje grupėje) ir nusikalstamo elgesio istorija (teistas ne vieną kartą). Nors šiuo metu įvertinti šių kriminogeninių veiksnių realumą beveik nėra galimybių, tačiau šiame kontekste įvertintina tai, kad nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, penkis kartus pažeidė nustatytas taisykles (paskutinį kartą 2014-03-14), nors nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau vertinant minėtą kriminogeninį veiksnį, šiuo atveju aktualios ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Tai rodo, kad nuteistasis nėra nuoseklus siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad į nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos planą buvo įtrauktas įpareigojimas mokytis arba dirbti, nuteistasis su šiuo planu supažindintas 2011-01-19, tačiau nuteistasis pataisos namuose nesimokė, o dirbti pradėjo tik 2015-02-11, po to, kai jis 2015-02-10 apsvarstytas drausmės komisijoje (neskiriant nuobaudos), už pataisos įstaigos administracijos siūlomo mokamo darbo atsisakymą. Tai rodo, kad nuteistasis nesistengia mažinti savo finansinių įsipareigojimų, kurie kaip matyti iš pateiktos medžiagos yra dideli (įstaiga gavusi vykdomuosius raštus 37441,84 Eur, išskaičiuota 151,75 Eur). Taigi nuteistasis turėdamas minėtus finansinius įsipareigojimus, nesutiko dirbti, ir tik po svarstymo drausmės komisijoje pakeitė savo nuostatą į darbą ir pradėjo dirbti. Pažymima ir tai, kad nuteistasis laisvėje neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, buvo bedarbis, apie 4-5 mėnesius registruotas darbo biržoje. Dauguma jo padarytų nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos gavimu. Šių duomenų kontekste pabrėžtina tai, kad esant tik patenkinamai nuteistojo darbinei motyvacijai, duomenys jog nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo deklaruojamas noras dirbti, nenusveria aukščiau minėtų aplinkybių ir tai nėra pakankami duomenys jau šiuo metu spręsti, jog nuteistajam užteks ryžto pakeisti savo nusikalstamą elgesį, oficialiai dirbti ir dengti priteistą ieškinį. Savo nuostatas dėl darbo nuteistasis pakeitė tik pastaruoju metu, kaip jau buvo minėta, jo darbinė motyvacija išlieka tik patenkinama, todėl spręsti apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pagrindo. Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis supranta, jog anksčiau turėjo problemų, tačiau šiuo metu nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja.
Nuteistojo skunde nurodytos, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo, jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepaneigia.
Aukštesniojo teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės, parodo nuteistojo siekį vykdyti socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ne savanorišką nuteistojo norą pasitaisyti ir kiek galima labiau sumažinti pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius ir tai, neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, įvertinus ir tai, kad esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, jo pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi. Todėl švelninti R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.