Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant pareiškėjai D. L., jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, suinteresuotiems asmenims V. G. ir V. A., suinteresuoto asmens V. A. atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., V. Š. ir V. A. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. L. ir jos atstovė, teismo posėdžio metu patikslinusios reikalavimą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymai dėl to, kur pareiškėja gyveno po mamos mirties, yra prieštaringi. Pareiškėjai, gyvenant tame pačiame kaime, nebuvo jokio pagrindo po mamos mirties gyventi tėvų namuose su tėvu, nes jis pats galėjo savimi pasirūpinti. Mano, jog pareiškėja tikėjosi, jog tėvas nebus sudaręs testamento, o jo turtas bus paveldimas pagal įstatymą ir jos turės teisę priimti palikimą po tėvo mirties, tačiau taip neatsitikus, jos bando ginčyti motinos dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad palikimą po palikėjos mirties priėmė tik jos sutuoktinis P. P. A., kuris valdė namus ir jais naudojosi kaip savininkas.

Liudytoja R. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, pažįsta D. L. ir V. A., pažinojo D. L. mamą, gyveno nuo D. L. tėvų maždaug pusės km atstumu. Ji kartu su vyru ateidavo pas P. A.. Po sutuoktinės mirties jis gyveno vienas, vaikai kartu su juo negyveno. D. L. tuo metu lyg gyveno (duomenys neskelbtini). Remontą namuose organizavosi pats P. A., prašydavo pagalbos. Kas prižiūrėjo daržus, nežino. Tuo metu, kaip mirė sutuoktinė, P. A. buvo darbingas, tačiau nedirbo, iš kokių pajamų gyveno, nežino.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) k. pas mamą, gyvena apie 6 metus, anksčiau į kaimą atvažiuodavo tik aplankyti mamos. Pažinojo P. A.. Prieš pradėdamas gyventi kartu su V. A., P. A. gyveno vienas. Kai jis atsikraustė gyventi į kaimą, V. A. jau gyveno su P. A.. Su P. A. susipažino jam dar prieš pradedant gyventi su V. A.. E. A. nepažinojo.

Liudytoja J. J. parodė, kad nuo 1987 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, netoli mirusiosios E. A. namų. Ją prižiūrėjo D. L., kuri prižiūrėjo ir tėvą P. A., būdavo pas juos 2003-2006 metų laikotarpiu, sodindavo daržus. Ūkį D. reikėjo prižiūrėti, nes tėvas gerdavo, išeidavo iš namų. P. A. turėjo šunį, paukščių, daržus, turėjo kiaulę. P. A. tuo metu buvo pajėgus dirbti. D. tėvą apskalbdavo, valgyti padarydavo, apipirkdavo. Kai mama mirė, D. gyveno tėvų namuose kartu su vaikais, nes savo namų tuomet dar neturėjo.

Liudytoja V. J. parodė, kad iki mamos mirties D. L. gyveno pas mamą ir ją prižiūrėjo. Po mamos mirties gal 2 metus gyveno mamos namuose, augino daržus, prižiūrėjo tėvą. D. L. namai buvo tame pačiame kaime, juose gyveno D. vyras su vaikais. Jos pačios vyras D. prašymu įdirbo žemę prie D. tėvų namų. Tėvą D. reikėjo prižiūrėti, kadangi jis gerdavo, rinkdavosi kompanijos, rūkydavo namuose. Tėvų namuose D. dažnai būdavo, nakvodavo kartais tėvų namuose, kartais savo namuose. Iki E. A. mirties, tuose namuose buvo laikoma paukščių, po mirties paukščių buvo gal kokį mėnesį, juos lyg išpjovė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. (7 b. l.). E. A. mirė būdama santuokoje su P. P. A. (17 b. l.). P. P. A. 2011-12-16 sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu V. A. (30 b. l.). P. P. A. mirė (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). E. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (13 b. l.), P. P. A. įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. Nuosavybės įgijimo pagrindas – 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1175 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1374, t. y. šis gyvenamasis namas buvo privatizuotas jam esant santuokoje su E. A. (13 b. l. kita pusė). Gimimo, santuokos ir ištuokos liudijimų kopijos patvirtina, kad pareiškėja D. L. ir suinteresuoti asmenys V. G. bei V. Š. yra E. A. ir P. P. A. dukros (b. l. 19-28, 32). Nustatyta, kad pareiškėjos D. L. gyvenamoji vieta nuo 2002-03-08 iki 2012-04-02 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., t. y. tėvams priklausančiame name (31 b. l.). Kėdainių r. sav. admin. (duomenys neskelbtini) seniūnas 2014-11-03 pažymoje Nr. V-23-630 nurodė, kad D. L. nuolat bendravo, prižiūrėjo, padėdavo savo tėvams – E. A. ir P. P. A. iki jų mirties (8 b. l.). Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro notarės 2014-09-09 liudijime nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2006-08-01 į Kėdainių r. 1-ojo notarų biurą (duomenys neskelbtini) mirus E. A. su pareiškimu dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (9 b. l.). Kėdainių r. 2-ojo notaro biuro notarės 2014-10-01 liudijime nurodyta, kad nuo 2006-08-01 iki 2008-05-26 į Kėdainių r. 2-ojo notaro biurą (duomenys neskelbtini) mirus E. A. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (11 b. l.). Kėdainių r. 3-iojo notaro biuro notarės 2014-10-08 liudijime nurodyta, kad nuo 2008-05-26 į Kėdainių r. 3-iąjį notaro biurą (duomenys neskelbtini) mirus E. A. dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (10 b. l.). Nustatyta, kad Kėdainių r. 3-iojo notaro biuro notarė L. P. 2014-10-08 atsisakė priimti iš D. L. pareiškimą palikimui priimti mirus jos motinai E. A., kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas (12 b. l.).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. A. būtų sudariusi testamentą, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą (CK 5.2 str. 2 d.), o pareiškėja D. L. yra pirmos eilės įpėdinė paveldint E. A. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoris - tai sąmoningas laisva valia atliekamas (-ami) veiksmas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama teisinio rezultato. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Sie­kiant įrodyti, kad įpė­di­nis pri­ėmė tur­tą kaip pa­li­ki­mą, fak­tiš­kai pra­dė­jęs jį val­dy­ti per įsta­ty­mo nustatytus terminus, ne­pa­kan­ka įro­dy­ti, jog įpė­di­nis tę­sė nau­do­ji­mą­si tuo tur­tu ir tur­to prie­žiū­rą, pra­dė­tus iki pa­li­kė­jo mir­ties to­kiu pa­grin­du, ku­ris ne­ku­ria nuo­sa­vy­bės tei­sių. Vien mi­nė­ti veiksmai vienareikšmiškai ne­pa­tvir­ti­na įpė­di­nio va­lios tei­sę nau­do­tis tur­tu per­kel­ti į ko­ky­biš­kai nau­ją stadiją – nau­do­ji­mą­si, val­dy­mą ir dis­po­na­vi­mą tur­tu kaip sa­vo nuo­sa­vy­be ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010).

Pareiškėja D. L., įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad ji yra paėmusi dalį daiktų, likusių po motinos mirties, t. y. motinos rūbus, skareles, nuotraukas, po mamos mirties prižiūrėjo tėvų sodybą, tvarkė namus, padėjo tėvui, prie namų esančiame žemės sklype augino daržoves. Tačiau pažymėtina, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). ). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kėdainių r. sav. admin. (duomenys neskelbtini) seniūno 2014-11-03 pažyma Nr. V-23-630 (8 b. l.), suinteresuoto asmens V. G. paaiškinimai, liudytojų J. J., V. J. parodymai patvirtina pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad po mamos mirties ji rūpinosi tėvu P. P. A., padėjo jam prižiūrėti namus, kuriuose jis liko gyventi po sutuoktinės mirties, prižiūrėjo prie namų esantį daržą. Pažymėtina, kad teismui pateiktame pareiškime pareiškėja nurodė, kad „po mamos mirties namų valdoje toliau liko gyventi tėvas P. P. A.. Todėl ir toliau prižiūrėjau sodybą, padėjau tėvui. Prie namų valdos esančiame sklype auginau daržoves, tvarkiau namus, kol į tėvo namus neatėjo gyventi naujoji tėvo sutuoktinė V. A.“. Tai, jog po motinos mirties pareiškėja gyveno tėvų name, pareiškime nenurodyta. Šią aplinkybę pareiškėja nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu. Suinteresuotas asmuo V. G. duodama paaiškinimus taip pat nebuvo nuosekli: pradžioje duodama paaiškinimus teigė, kad pareiškėja gyveno netoli tėvų namų ir juose po mamos mirties lankydavosi, ir tik į pareiškėjos atstovės klausimą, ar pareiškėja gyveno tėvų namuose, ar juose lankydavosi, nurodė, kad gyveno. Liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad pareiškėja gyveno tėvų namuose teismas neturi pagrindo remtis, kadangi ši liudytoja nurodė, kad mirus mamai E. A., pareiškėja gyveno tėvų namuose kartu su vaikais, nes savo namų neturėjo, kas prieštarauja pačios pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, kad jos sutuoktinis su vaikais gyveno tame pačiame kaime esančiuose savuose namuose. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. A., liudytojai R. L. ir Ž. G. parodė, kad iki pradėdamas gyventi su V. A. P. P. A. gyveno vienas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2002-03-08 iki 2012-04-02 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., t. y. tėvų namuose. Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, o įstatymo leidėjas nesieja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos su šio asmens faktine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str., 2.17 str.), todėl vadovautis išimtinai viešo registro duomenimis sprendžiant apie atsakovės faktinį gyvenimą palikėjos ir jos sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) namuose, negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami pripažinti įrodytu faktą, kad pareiškėja po mamos mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) k.

Sprendžiant dėl nustatytų pareiškėjos atliktų veiksmų – gyvenamojo namo ir prie namų esančio daržo priežiūros - teisinės reikšmės, teismo vertinimu, esminę reikšmę turi pačios pareiškėjos paaiškinimai apie tai, kad po mamos mirties ji į notarą nesikreipė, nes manė, kad po jos mirties visas turtas atitenka tėvui. Tai, kad tiek pareiškėja, tiek kitos palikėjos dukros nežinojo, kad gali pretenduoti į motinos dalį esant gyvam jų tėvui (palikėjos sutuoktiniui), nurodė ir suinteresuotas asmuo V. G.. Šie pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja anksčiau nurodytus veiksmus atliko savo tėvo P. P. A., kuris kartu su sutuoktine E. A. buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., bendraturtis, taip pat kaip pergyvenęs sutuoktinis turėjo teisę paveldėti sutuoktinės turto dalį (CK 5.13 str.), ir kuris po sutuoktinės mirties liko gyventi šioje namų valdoje, interesais, tai buvo dukters pagalba tėvui ir toks jos elgesys (veiksmai) po motinos mirties negali būti vertinami kaip rodantys jos valią valdyti palikėjos namų valdos dalį kaip savo nuosavybę. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad rūpintis tėvų namais pareiškėja pradėjo dar esant gyvai palikėjai, t. y. nurodyti jos veiksmai buvo atliekami tiek iki, tiek ir po palikėjos mirties. Įrodymų, kad pareiškėja atliko namo remontą, sumokėjo palikėjos skolą už šiukšles, mokėjo namų valdai priskirto žemės sklypo nuomos mokestį, byloje nėra (CPK 178 str.).

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja D. L. ne­įro­dė, jog ji po motinos E. A. mir­ties per įsta­ty­mo nu­sta­ty­tą ter­mi­ną atliko aktyvius veiksmus, liu­di­jan­čius jos va­lią įgy­ti palikėjos namų valdos dalį nuosavybėn, pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, dėl to prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą negali būti tenkintinas.

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 9,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,26 Eur (devynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.