Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-6-939/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-11-22
Bylos Nr.: 1-6-939/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00589-2013-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laima Lubauskienė
Kaltinamasis: L. M., R. M. M.

Kategorijos

1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-6-939/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00589-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4. (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo, teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, Rūtai Petrauskienei, Linai Kamandulienei, dalyvaujant prokurorui V. R., gynėjui advokatui R. M., advokato padėjėjai A. R., specialistei Z. B., ekspertei A. S., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (toliau – BK)

R. M. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad nuo 2008-04-30 būdama ūkininke (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2009-07-13 įregistruota ūkininke (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), o nuo 2011-01-01 vykdanti žemės ūkio individualią veiklą, aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 21 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tvarkydama savo ūkininko ūkio ir kaip vykdančio žemės ūkio individualią veiklą asmens apskaitą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintos Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos (nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas“) 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius“, 7 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos specialiame pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų 17 punktą, kuriame nurodyta, kad „įvairių materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gauti PVM sąskaitų–faktūrų arba sąskaitų–faktūrų egzemplioriai arba jų surašyti laisvos formos dokumentai“: produkcijos pardavimo žiniaraščiuose nurodė, kad buvo prekiauta įvairiose Kauno turgavietėse bei Prienų turgavietėje, tačiau nerinko, netvarkė ir nesaugojo dokumentų, pagal kuriuos buvo sumokėta už prekybos vietą turgavietėje, įsigyti ir sunaudoti degalai produkcijos nuvežimui, t. y. minėtais dokumentais nepagrindė piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nenurodė duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti; nerinko, netvarkė ir nesaugojo dokumentų, pagal kuriuos buvo įsigyti žvėreliai – šinšilos, įsigyti jiems laikyti reikalingi narvai už 42299,12 Lt (12250,67 Eur), atliktos kitos šinšilų ūkio išlaikymo išlaidos, ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2011-01-01 iš dalies negalima nustatyti ūkininkės L. M. turto, o nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti L. M., vykdančios žemės ūkio individualią veiklą, turto,

R M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis nuo 2007-01-01 būdamas ūkininku ir tvarkydamas savo, kaip ūkininko R M. M. (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) apskaitą, ją tvarką aplaidžiai, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintos Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos (nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas“) 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius“, 7 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos specialiame pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų 17 punktą, kuriame nurodyta, kad „įvairių materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gauti PVM sąskaitų–faktūrų arba sąskaitų–faktūrų egzemplioriai arba jų surašyti laisvos formos dokumentai“: nesuorganizavo tinkamos buhalterinės apskaitos, nesaugojo apskaitos dokumentų, todėl produkcijos pardavimo žiniaraščiuose nurodžius, kad buvo prekiauta įvairiose Kauno turgavietėse bei Prienų turgavietėje, liko nerinkti, netvarkyti ir nesaugoti dokumentai, pagal kuriuos buvo sumokėta už prekybos vietą turgavietėje, įsigyti ir sunaudoti degalai produkcijos nuvežimui, t. y. minėtais dokumentais liko nepagrįsti piniginių lėšų gavimo šaltiniai, nes nenurodyta duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti, ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti R. M. M. ūkininko ūkio turto.

Kaltinamoji L. M. 2015-06-15 teismo posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą ir visada gerai tvarkė apskaitą. Ji su vyru iš pradžių buvo ne PVM mokėtojai, nepasinaudoję Europos Sąjungos parama ir nepretendavo ją gauti, neprivalėjo vesti turto apskaitos, o vedė supaprastintą apskaitą. Pajamas ir išlaidas fiksavo žurnale. Išlaidas, patvirtinančių dokumentų nekaupė, nes pasinaudojo įstatymo suteikta teise jų nekaupti, kadangi išlaidomis gali pripažinti 30 procentų. Augino gyvūnėlius šinšilas ir juos veisė. Pirmus gyvūnėlius įsigijo pagal skelbimus, dėl to dokumentų neturi. Narvelius gyvūnėliams auginti pasigamino patys. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio tapo PVM mokėtojais. Kol nebuvo PVM mokėtojai tai dokumentų, pagrindžiančių išlaidas nekaupė. Ką užaugindavo savo ūkyje tą parduodavo, kol dirbo Kaune savo išaugintą produkciją nuveždavo į Kauną turguje, viską parduodavo vienam asmeniui, todėl nebuvo turgavietės išlaidų, bei kuro išlaidų nes važiuodavo į darbą. Kadangi ji įnešdavo pinigus, todėl ant kasos pajamų ir išlaidų orderių yra jos pavardė. Statant ūkinį pastatą elektrotechnikos darbus atliko jos tėvas, jai nekainavo. Statybos medžiagų įsigijimo dokumentų nerinko, nes statė sau, daug statybinių medžiagų pirko Lenkijoje, nes buvo pigiau. Pastatas nėra priduotas, todėl neįtrauktas į apskaitą. Leidimas statybai buvo išduotas, statybos žurnalo nevedė, nes statė savo jėgomis ir sau. Ji vedė supaprastintą apskaitą, pildė nustatytos formos žurnalą. Žurnale rašė pajamas, o išlaidų ne, nes galėjo jų netraukti. Bet kuriuo atveju jos išlaidos neviršijo 30 procentų. V. M. apskaitą vedė taip pat ji.

Kaltinamoji L. M. 2016-09-15 posėdyje papildomai paaiškino, kad 2007 metais nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), joje yra 3 ha žemės, vyro R.M. M. sodyboje yra 11 ha žemės, jos tėvo sodyba netoli (duomenys neskelbtini) yra daugiau kaip 5 ha žemės. Augino daržoves, buvo daug serbentų, svarainių krūmų. Iš svarainių buvo suformuota gyvatvorė. Rinko sraiges kaip kenkėjas ir jas priduodavo į supirktuvę. Serbentų krūmus išnaikino kai gavo leidimą statyti ūkinį pastatą. Sezono metu rinko mėlynes, jas šukuodami, kartu su savo dukra bei tėvais todėl pririnkdavo jų didelius kiekius. Darbams atlikti darbuotojai nebuvo samdomi. Augino bulvių du derlius ir jas parduodavo. Šinšilų išlaikymo yra mažos išlaidos, nes jie yra žoliaėdžiai, ir reikia 15 g į dieną granulių. Šinšilų auginimui nenaudoja jokios chemijos. Tyrimo metu ji specialistui nurodė, kad nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 šinšilų ūkio išlaikymui turėjo 50000 litų (14481,00 Eur)išlaidas, o dokumentus pateikė už 11287 litus (3268,97 Eur), tačiau taip atsitiko dėl to, kad ji turėjo jau sekančią dieną pristatyti klausimynus mokesčių inspekcijai, dėl to ji per naktį turėjo sutikrinti ir suskaičiuoti savo ir vyro išlaidas ir gavosi nereali suma.

Kaltinamasis R. M. M. 2015-06-15 teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo kaip ūkininko buhalterinę apskaitą tvarkė žmona L. M.. Nesaugojo čekių, nes rodė, kad jų išlaidos 30 procentų. Ūkinį pastatą pastatė statė jis, žmonos tėvas ir brolis. Statybines medžiagas pirko kur buvo pigiau, statybinių paslaugų nepirko. Išaugintą produkciją veždavo į turgų Kaune, dėl to specialiai išlaidų neturėjo nes važiuodavo į darbą Kaune.

Kaltinamasis R. M. M. 2016-09-15 posėdyje papildomai paaiškino, kad turėjo 11 ha nuosavos žemės. Joje buvo sodas, pieva, apie 1 ha braškynas. Dėl žemės panaudos buvo sudaryta sutartis su D. M., tačiau pastarasis naudojosi ne visa žeme. Šiuo metu sutartis jau pasibaigusi. Už braškių auginimą išmokų neprašė, todėl jų ir nedeklaravo. Šiuo metu neprisimena kiek skynė braškių iš vieno hektaro, kiek iš sodo pririnkdavo obuolių. Braškes skynė, prižiūrėjo ir sodino patys, padėjo žmonos dukra, uošviai. Miško gerybes – mėlynes, spanguoles, grybus rinko kartu su giminaičiais. Šiuo metu nepamena kiek buvo pririnkta miško gėrybių. Turėjo traktorių tuo metu jis nebuvo registruotas, nes nebuvo būtinumo kai juo nevažiuoji į plentą.

Kaltinamasis R. M. M. 2016-10-17 posėdyje papildomai paaiškino, kad svarainiai ir serbentynai augo ne (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame sklype, bet (duomenys neskelbtini) kaime. Braškės pardavinėjo 2007 metais, o žemės sklypą pirko 2005 metais rudenį, tai per du metus braškių galima padauginti. Sraiges rinko (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame sklype, nes jis yra prie Nemuno.

Liudytoja O. K. parodė, kad ji dirba VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ir nurodė, kad 30 procentų lengvata taikoma kai ūkininkas yra PVM mokėtojas, nevedantis dvejybinės apskaitos. Asmenys, kurie pasirenka taikyti 30 procentų ne visi pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ūkininkai turi vesti apskaitą bet dokumentų gali ir nekaupti.

Liudytoja L. M. 2016 10-17 teismo posėdyje parodė, kad ji prieš tris savaites buvo apklausta tyrėjo apie žemės sklype augančius vaiskrūmius, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurį 2005 metais pardavė R.M. M.. Minėtoje sodyboje iki 2004-02-04 gyveno jos tėvai, turėjo daržą, aplink sodybą buvo senas sodas, kuris užėmė 20-30 arų, pievos. Negali pasakyti kiek pririnkdavo obuolių nes jų nerinko ir neskaičiavo, negali pasakyti kiek buvo obelų gal dvidešimt, gal daugiau, gal mažiau. Buvo pasodinta braškių, pasirinkdavo dėl savęs, keli krūmai serbentų, svarainių.

Specialistė Z. B. 2015-06-15, 2015-08-11 teismo posėdžių metu patvirtino savo duotas išvadas. Paaiškino, kad kaltinamieji turėjo vesti apskaitą ir tai galėjo daryti supaprastinta tvarka nes jie nebuvo PVM mokėtojai ir paramos gavėjai. Kaltinamųjų apskaita buvo vedama netinkamai. Dokumentai neturi tinkamų rekvizitų dėl to ji negalėjo nustatyti jų turto. Kaltinamieji turėjo gaunamus ir išleidžiamus pinigus registruoti žurnale, todėl turėjo atvaizduoti žvėreliams, statyboms išleistus pinigus. Kad pastatą statėsi patys nenagrinėjo. Apskaita buvo vedama, bet nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo ir supaprastintos apskaitos vedimo rekomendacijų. Nebuvo vedama kuro apskaita. Ūkininkų veikla neapmokestinama. Tačiau turtą reikia apskaityti. Pinigai irgi yra turtas, todėl ir pinigus reikia apskaityti, išlaidos rodo pinigų panaudojimą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 2 d. gali būti taikomas ne PVM mokėtojui. M. buvo ne PVM mokėtoja, jos pajamos buvo neapmokestintos. Neapmokestintos pajamos nereiškia, kad ūkininkas neprivalo vesti apskaitos. Apskaitoje privalo būti kiekviena operacija, tik nereikia pateikti patvirtinančių dokumentų valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip įrodymo patvirtinančio išlaidas. M. nereikėjo deklaracijoje nurodyti išlaidų. M. nebuvo pateikusi nieko mokesčių inspekcijai apie turtą, kurį priskyrė savo veiklai. M. privalėjo pateikti duomenis apie ilgalaikį turtą, kurį naudoja savo veikloje. M. nesivadovavo žemės ūkio ministro įsakymu 2005-05-11 Nr.3D patvirtintomis ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo su paprastąja apskaitos sistema rekomendacijomis, nors rekomendacijos neprivalomos, galėjo naudotis buhalterinės apskaitos įstatymu. M. savo veikoje naudojo turtą – pinigus. Veiklą vykdantis asmuo turi vesti turto apskaitą. Ji vedė žurnalą kur registravo pajamas ir privalėjo registruoti išlaidas. Visi ūkininkai turi vesti turto apskaitą. Dėl to, kad M. nevedė išlaidų neturi įtakos mokesčių apskaičiavimui, nes ji neturėjo apmokestinamų pajamų. Negalima nustatyto M. turto, nes nevesta pinigų apskaita. M. deklaravo pajamas, tačiau registravo ne visas ūkines operacijas, todėl nežinomos gaunamos pajamos. Apskaitos vedimas nėra tik pajamos, turi būti vedamos ir išlaidos. Kadangi nevedė išlaidų jos nenustatytos. Kaltinamieji privalėjo vesti išlaidas ir turėti dokumentus, tik apskaičiuojant pajamų mokestį galėjo prisitaikyti 30 procentų. M. jokių išlaidų neapskaitė. Neprivalo turėti 30 procentų patvirtinančių dokumentų, tačiau reikia turėti visas pajamas norint atskaityti nuo 30 procentų ir tik nuo likusios dalies mokamas pelnas. M. pajamos neapmokestinamos. Pagal M. vedamą apskaitą ji galėjo nustatyti tik pajamas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti turi būti pagrįsta dokumentais ir visi dokumentai turi būti atvaizduoti buhalterinės apskaitos registruose. Nemano, kad M. neturėjo kaupti ir saugoti dokumentų tik su pajamų apskaičiavimu susijęs 30 procentų, o ne su apskaita. M. atvaizdavo pajamas, o neatvaizdavo išlaidų, todėl iš dalies ir negalima nustatyti turto.

Ekspertė A. S. 2016-09-16 teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas bei paaiškino, kad M. tvarkė apskaitą, o kadangi jiems nereikėjo mokėti pajamų mokesčio, tai išlaidų apskaitos netvarkymas neturi įtakos pajamų apskaičiavimui. Išlaidų dokumentų nekaupimas M. atžvilgiu, neturėjo įtakos pajamų apskaičiavimui, nes jie nemokėjo PVM mokesčio. Vedant supaprastintą apskaitą atskirai nėra apskaitomas turtas. Išlaidų nekaupimas ir nevedimas netrukdo nustatyti M. veikos, apskaičiuoti pajamas. M. atžvilgiu veikla yra gautos pajamos už jų parduotą produkciją. Veiklos rezultatas šiuo atveju yra apmokestinamos pajamos išminusavus išlaidas arba 30 procentų. M. atveju pajamos yra miško gėrybės ir žemės ūkio produkcija bei tiesioginės išmokos iš Žemės ūkio ministerijos. M. nereikia nustatyti veiklos rezultato, nes jie nemoka pajamų mokesčio. Pagal dokumentus ką M. užpildė tam yra dokumentai. Ar M. turėjo papildomų pajamų ir išlaidų byloje duomenų nėra. Kad M. gavo 1 litą pajamų už žemės nuomą neįvertinta. Kad ūkininkai nefiksavo šinšilų ūkio išlaikymo išlaidų išvadai įtakos neturi, nes ūkininkai nemokėjo pajamų mokesčio, o pajamų apskaičiavimui tai ne kliūtis. Kadangi M. nereikia mokėti pajamų mokesčio, jie deklaruoja tik pajamas, pajamoms nustatyti užtenka duomenų. Jei ūkininkai tvarko tik pajamas, veikla nustatoma apskaičiuojant pajamas, o turtas nėra vertinamas.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (t.7, b.l.63) patvirtina, kad L. M. (buvusi G.) 2008-04-30 įregistravo ūkininko ūkį.

Produkcijos pardavimo žiniaraščiai (t.1, b.l.116-138, ) patvirtina, kad L. M. 2008 m., 2009 m, 2010 m., 2011 metais pardavė įvairios produkcijos už 27538,38 Lt.

Miško gėrybių pardavimo žiniaraščiai (t.2, b.l.21-24) patvirtina, kad L. M. 2011 metais pardavė miško gėrybių už 9777,00 Lt.

Nacionalinės mokėjimo agentūra 2013-12-19 raštu patvirtino (t.6, b.l.33-54) ir AB Swedbank išrašai iš sąskaitų patvirtina, kad L. M. gavo 1540,13 Lt tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

Pajamų mokesčio deklaracijos (t.3 b.l,175-190, t.4,b.l.1-34) patvirtina, kad L. M. 2009 – 2011 metais deklaravo pajamas, gautas vykdant ūkininko veiklą, gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (t.2, b.l.33) patvirtina, kad R. M. M. 2006-05-31 įregistravo ūkininko ūkį.

Produkcijos pardavimo žiniaraščiai (t.2, b.l.34-46) patvirtina, kad R.M. M. 2009m, 2010 m., 2011 metais pardavė įvairios produkcijos už 97996,50 Lt.

Miško gėrybių pardavimo žiniaraščiai (t.2, b.l.94-121) patvirtina, kad R.M. M. 2009 m., 2010 m, 2011 metais pardavė miško gėrybių už 29980,00 Lt.

Nacionalinės mokėjimo agentūra 2013-12-19 raštu patvirtino (t.6, b.l.33-45) ir AB Swedbank išrašai iš sąskaitų patvirtina, kad R. M. M. gavo 3039,10 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius.

Specialisto išvadoje (t.7, b.l.17-26) konstatuota, kad L. M. laikotarpiu nuo 2008m. balandžio mėn. (2008-04-30 įregistruota ūkininke) iki 2011 m. gruodžio mėn. iš žemės ūkio veiklos (daigų, sodinukų, sraigių, bulvių, agurkų, pomidorų, svarainių ir uogų ) pardavimo gavo 13295,00 Lt, 2011 m. iš šinšilų ir jų kailiukų pardavimo gavo - 9948,00 Lt pajamų, iš prekybos Prienų ir Kauno turguose miško gėrybėmis 2009-2011 m. gavo 14072,00 Lt pajamų, 1540,00 Lt pajamų iš nacionalinės mokėjimų agentūros, Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2008-04-29 iki 2011-12-31 laikotarpiu pagal L. M. pateiktus dokumentus iš ūkininko ūkio veiklos ir miško gėrybių pardavimo buvo gauta 38855,00 Lt pajamų. L. M. 2013-02-26 paaiškinime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 šinšilų ūkio išlaikymo išlaidos apytiksliai sudarė 50000,00 Lt, tačiau tyrimui buvo pateikti dokumentai atspindintys tik šias sąnaudas už 11585,88 Lt už elektros energiją - 4398,25 Lt, AB „Joniškio grūdai" - 2940,00 Lt, PSD įmokos-288.00Lt, UAB „Repulsus" už vaistus ir veterinarines paslaugas - 74.63 Lt.

2013-04-09 Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr.AU 18-38 nurodyta, kad Kauno AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės operatyvaus patikrinimo metu buvo apžiūrėtas ūkininkės ūkyje pastatytas ūkinis pastatas, kurio užbaigtumas apie 80 proc. Ūkininkė L. M. nurodė, kad pastatą pradėjo statytis 2011 m. pabaigoje, statėsi savo jėgomis, t.y. statybas padėjo vykdyti šeimos nariai. Nurodė, kad statybines medžiagas pirko Lietuvoje ir Lenkijoje, tačiau statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturi. Ūkininkė L. M. tiriamuoju laikotarpiu statė ūkinį pastatą -fermą šinšilų laikymui, tačiau tyrimui nebuvo pateikta statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. 2013-11-27 liudytojo apklausos protokole ūkininkė L. M. nurodė, kad pastatą pradėjo statytis 2010 m. pabaigoje, statėsi savo jėgomis, t.y. statybas padėjo vykdyti šeimos nariai.

L. M. tyrimui pateikė produkcijos pardavimo žiniaraščius, kasos pajamų ir išlaidų orderius, pinigų, pardavimo ir pirkimo žurnalus. Visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai išrašyti tik L. M. vardu, nei viename dokumente nėra duomenų apie produkciją įsigijusius asmenis. Produkcijos pardavimo žiniaraščiuose nurodyta, kad buvo prekiauta įvairiuose Kauno turguose, Prienų turguje, bet tyrimui nėra pateikta dokumentų, kad buvo sumokėta už prekybos vietą turguje, produkcijos nuvežimui įsigytų degalų įsigijimo ir sunaudojimo dokumentų, t.y. pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamos uždirbti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr.3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų 17 punkte nurodyta, kad .įvairių materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gauti PVM sąskaitų-faktūrų arba sąskaitų-faktūrų egzemplioriai arba jų surašyti laisvos formos dokumentai. Ūkininkė L. M. dokumentais nepagrindę žvėrelių šinšilų ir jiems laikyti reikalingų narvų įsigijimą. L. M. Kauno AVMI pateiktame 2013-02-26 paaiškinime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 šinšilų ūkio išlaikymo išlaidos apytiksliai sudarė 50000,00 Lt, tačiau tyrimui buvo pateikti dokumentai atspindintys tik 7700,88 Lt sąnaudas.

Kauno AVMI atliekamo patikrinimo metu nustatė, kad ūkininkės ūkyje pastatytas ūkinis pastatas, kurio užbaigtumas apie 80 proc. Ūkininkė L. M. nurodė, kad pastatą pradėjo statytis 2011m. pabaigoje, statėsi savo jėgomis. Tyrimui buvo pateikta sąmatininko M. Š., vykdančio individualią veiklą su pažyma Nr. (18.30-A)-F(A)-3811. išduota 2007-07-17 Alytaus VMI, specialisto konsultacija dėl statybos kainos, kurioje nurodyta, kad statant pačiam statytojui savo šeimos jėgomis statybinių medžiagų bei mechanizmų vertė su PVM bei elektros ir santechnikos sistemų įrengimu galėjo sudaryti 228.525,85 Lt. Taip pat nurodė, kad į darbų kainą įeina elektrotechnikos darbai -5566,58 Lt ir santechnikos darbai- 2374,14 Lt. Šiuos darbus, ypač elektros, gali atlikti tik atestuoti specialistai. L. M. tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių statybinių medžiagų įsigijimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodančių kas ir už kiek atliko elektrotechnikos ir santechnikos darbus ne mažiau kaip už 228525,85 Lt. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas UAB „Prienų projektas" 2010-09-28 kasos pajamų orderį serija PP Nr. 00259 bei tos pačios datos sąskaitą faktūrą serija PP Nr. 00378, kuriuose nurodyta, kad L. M. sumokėjo 500,00 Lt už ūkio pastato projektą, tačiau šie dokumentai nėra atvaizduoti „Pinigų, pirkimų ir pardavimų žurnale". L. M. Kauno apskrities VMI nepateikė statybos darbų žurnalo, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30d. įsakymo 211 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 30d. įsakymo Nr.D1-371 redakcijos) 10 reglamento 18.5 punktu statybos darbų žurnalą privaloma pildyti statant statinius, kurių statybai reikalingas statybos leidimas, neatsižvelgiant į tai kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas. Birštono savivaldybės administracija 2010-09-06 L. M. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastato statybai. 2013-11-27 liudytojo apklausos protokole L. M. nurodė, kad pastatą pradėjo statytis 2010 m. pabaigoje, statėsi savo jėgomis, t.y. statybas padėjo vykdyti šeimos nariai ir taip pat nurodė, kad statybos darbų žurnalo nevedė.

L. M. vykdydama ūkininkės ūkio veiklą, gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą vedė nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr.1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos" (nuo 2005m. rugpjūčio 12 d. „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas") ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų, nes L. M. tyrimui pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai išrašyti tik L. M. vardu, pardavimo dokumentuose nėra duomenų apie produkciją įsigijusius asmenis.

Tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamos uždirbti. L. M. vesdama ūkininko ūkio ir gyventojo, kuris vykdo individualia žemės ūkio veiklą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999m. gruodžio 1 d. nutarimu patvirtintoje Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos (nuo 2005m. rugpjūčio 12 d. „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas") I dalies 1 punkto nuostatų. Kuriose nurodyta, kad „Svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas - apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius." Šios dalies 7 punkte nurodyta, kad ..ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka." L. M. apskaitos dokumentais nepagrindę 42299,12 Lt (50000,00-7700,88 pagal L. M. nurodytą sumą paaiškinime ir tyrimui pateiktus dokumentus) žvėrelių šinšilų išlaikymo išlaidų tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat L. M. tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių ūkinio pastato statybai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodančių kas ir už kiek atliko elektrotechnikos ir santechnikos darbus iš viso ne mažiau kaip už 228525,85 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti L. M. 2008-2011 m. turto, nes tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti, apskaitos dokumentais nepagrindę 42299.12 žvėrelių šinšilų išlaikymo išlaidų, nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių ūkinio pastato statybai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodančių kas ir už kiek atliko elektrotechnikos ir santechnikos darbus iš viso ne mažiau kaip už 228525,85 Lt.

Specialisto išvadoje (t.7, b.l.31-37) konstatuota, kad R. M. M. laikotarpiu 2007-2011m. iš ūkininko ūkio veiklos gavo 97996,50 Lt pajamų ir 29980.00 Lt pajamų iš miško gėrybių pardavimo, iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavo 3039,00 Lt išmoką už pasėlius. Pagal pateiktų dokumentų duomenis R.M. M. 2007-2011m.iš viso gavo 131015,50 Lt pajamų. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, atspindintys išlaidas, reikalingas minėtoms pajamos uždirbti. Visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai išrašyti tik R.M. M. vardu, nei viename dokumente nėra duomenų apie produkciją įsigijusius asmenis. Produkcijos pardavimo žiniaraščiuose nurodyta, kad buvo prekiauta įvairiuose Kauno turguose, Prienų turguje, bet tyrimui nėra pateikta dokumentų, kad buvo sumokėta už prekybos vietą turguje, produkcijos nuvežimui įsigytų degalų įsigijimo ir sunaudojimo dokumentų, t.y. pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamos uždirbti.

R.M. M., vykdydamas ūkininko ūkio veiklą buhalterinę apskaitą vedė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr.1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos" (nuo 2005m. rugpjūčio 12 d. .Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas") ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr.3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų, nes tyrimui pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai išrašyti tik R.M. M. vardu, pardavimo dokumentuose nėra duomenų apie produkciją įsigijusius asmenis. Tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamos uždirbti. R.M. M., vesdamas ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999m. gruodžio 1 d. nutarimu patvirtintoje Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos (nuo 2005m. rugpjūčio 12 d. .Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas") I dalies 1 punkto nuostatų. Kuriose nurodyta, kad „Svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas - apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius." Šios dalies 7 punkte nurodyta, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka", t.y. apskaitos registruose užfiksuotos ne visos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, t.y. apskaitos dokumentais neatvaizduotos išlaidos, kurios buvo patirtos atvaizduotoms pajamoms uždirbti.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti R.M. M. 2007-2011 m. turto, nes tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti.

2015-07-10 specialisto išvadoje (t.8,b.l.166-174), specialistė Z. B. atsakė, kad gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti pagal Gyventojų pajamų įstatymo 18 str. 12 dalyje numatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų; buhalterinę apskaitą privalo vesti ūkininkas kuris nėra PVM mokėtojas. Gyventojų pajamų įstatymo 18 str. 12 dalyje numatyta nuostatą, 30 procentų uždirbtų pajamų yra neapmokestinama, nepriklausomai nuo to ar gyventojas turi tai patvirtinančius išlaidų dokumentus ar ne, bet buhalterinėje apskaitoje privalo atvaizduoti visas ūkines operacijas, pagal dokumentus, kurie turi visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; vadovaujantis Gyventojų pajamų įstatymo 18 str. 3 d., 9 p., nustatyta tvarka, kad neapmokestinamoms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams todėl deklaracijos formos priedo V7 laukelyje nereikėjo nurodyti leidžiamų atskaitymų (išlaidų) sumų.

Ekspertizės akte (t.9, b.l.49-66) konstatuota, kad L. M. 2008 m. balandžio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gavo 38855,13 Lt (11253,22 Eur) pajamų vykdydama ūkininko veiklą iš miško gėrybių, žemės ūkio produkcijos pardavimo, tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Per tą patį laikotarpį L. M. pagal dokumentų duomenis turėjo 9239,76 Lt (2676,01 Eur) išlaidų. R. M. M. 2007 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gavo 131015,60Lt (37944,74 Eur) pajamų vykdydamas ūkininko veiklą iš miško gėrybių, žemės ūkio produkcijos pardavimo, tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Per tą patį laikotarpį R. M. M. pagal dokumentų duomenis turėjo 577,49 Lt (167,25 Eur) išlaidų. Ūkinininkai L. M. ir R. M. M. tiriamuoju laikotarpiu įplaukas registravo: pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale; piniginių operacijų žurnale; produkcijos pardavimo rinkoje žurnale; miško gėrybių pardavimo žiniaraštyje; pardavimo –žiniaraštyje; kasos pajamų ir išlaidų orderiuose. Ūkininkas, vykdydamas veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ne PVM mokėtojas pagal 2008-04-30 - 2011-01-01 laikotarpyje galiojusius norminius teisės aktus privalėjo tvarkyti apskaitą. L. M. ir R.M. M. pajamos, gautos už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkciją pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 17 str. 1 d., 24 p. (23 p.) ir 25 p (24 p.) ((straipsnio redakcija iki 2008-12-30 (nuo 2008-12-30) yra priskiriamos neapmokestinamosiomis pajamoms. Kadangi L. M. ir M. R. M. nereikėjo apskaičiuoti ir mokėti pajamų mokesčio, tai išlaidas pateisinančių dokumentų nekaupimas ir nesaugojimas bei išlaidų apskaitos netvarkymas netrukdo apskaičiuoti pajamas, gautas už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamas, t.y. nustatyti veiklą.

Kaltinamieji L. M. ir R. M. M. kaltais neprisipažino nei teisme bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji L. M. parodė, kad ji ir kaltinamasis jos vyras R. M. M. yra ūkininkai ir ji vedė savo kaip ūkininkės, bei vyro, kaip ūkininko, buhalterinę apskaitą. Ūkininkavimo pradžioje ji ir R. M. M. nebuvo PVM mokėtojai, nebuvo pasinaudoję Europos Sąjungos parama ir nepretendavo ją gauti, todėl pasirinko vesti supaprastintą apskaitos vedimo būdą. Ji žurnale vedė pajamas, o išlaidų ne, nes pagal įstatymą taip galėjo daryti, kol nebuvo PVM mokėtojai, o pasinaudojo teise išlaidomis pripažinti 30 procentų, dėl to nekaupė išlaidų dokumentų. Ji kaip ūkininkė pajamas gavo iš gyvūnėlių (šinšilų) auginimo ir veisimo, augino daržoves, uogas, gautą derlių priduodavo, miške rinko uogas, savo sklype rinko sraiges, kaip kenkėjas ir jas priduodavo į supirktuvę. Savo šeimos jėgomis statė ūkinį pastatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. M. M. patvirtino, kad jo kaip ūkininko apskaitą vedė žmona kaltinamoji L. M., išlaidų dokumentų nesaugojo, nes išlaidos neviršijo 30 procentų. Pajamas gavo iš savo ūkio augindamas ir parduodamas braškes, svarainius, serbentus. Rinko miško gėrybes – mėlynes, spanguoles, grybus, sklypo ribose rinko sraiges ir jas parduodavo į supirktuves. Ūkinį pastatą statė savo jėgomis, statybines medžiagas pirko kur pigiau, nerinko įsigijimo dokumentų. Ūkyje dirbo savo jėgomis, padėdavo žmonos dukra, uošviai.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti kaltinamosios L. M. laikotarpiu 2008-2011 metais turto, nes tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti, apskaitos dokumentais nepagrindę 42299,12 litų (12250,67 Eur) žvėrelių šinšilų išlaikymo išlaidų, nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių ūkinio pastato statybai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodančių kas ir už kiek atliko elektrotechnikos ir santechnikos darbus iš viso ne mažiau kaip už 228525,85 Lt (66185,66 Eur). Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti R. M. M. laikotarpiu 2007-2011 metais turto, nes tyrimui pateikti dokumentai nepagrindžia piniginių lėšų gavimo šaltinių, nes nėra duomenų apie išlaidas, reikalingas minėtoms pajamoms uždirbti.

Specialistė Z. B. surašiusi šias išvadas, dalyvavo teismo posėdžiuose ir patvirtino šias abi išvadas. Kadangi 2015-06-15 vykusiame teismo posėdyje specialistė Z. B. negalėjo atsakyti į kai kuriuos kaltinamųjų gynėjo klausimus, todėl 2015-06-22 teismo nutartimi (t.8, b.l.160,161) buvo patenkintas gynėjo prašymas ir užduoti klausimai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistui. Specialistė Z. B. 2015-08-11 teismo posėdyje, taip pat patvirtino ir 2015-07-10 jos kaip specialistės, dar vieną surašytą išvadą bei teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad neapmokestintos pajamos nereiškia, kad ūkininkai neturi vesti apskaitos, pagal kaltinamųjų vedamą apskaitą ji galėjo nustatyti tik pajamas. Kadangi kaltinamieji nevedė išlaidų negalima nustatyti jų išlaidų, todėl iš dalies negalima nustatyti turto.

Teismui kilus abejonių dėl specialistės tyrimuose surašytų išvadų ir teisme jos duotų paaiškinimų ar ūkininkui, vykdžiusiam veiklą, ne PVM mokėtojui, kurio pajamos buvo neapmokestinamos, tiriamuoju laikotarpiu buvo būtina vesti išlaidų apskaitą, kaupti išlaidas patvirtinančius dokumentus bei nustatyti kitas reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta buhalterinė ekspertizė.

Ekspertizės akte (t.9, b.l.49-66) konstatuota, kad ūkininkas, vykdydamas veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ne PVM mokėtojas pagal 2008-04-30 - 2011-01-01 laikotarpyje galiojusius norminius teisės aktus privalėjo tvarkyti apskaitą. L. M. ir R. M. M. pajamos, gautos už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkciją pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 17 str. 1 d., 24 p. (23 p.) ir 25 p (24 p.) ((straipsnio redakcija iki 2008-12-30 (nuo 2008-12-30) yra priskiriamos neapmokestinamosiomis pajamoms. Kadangi L. M. ir M. R. M. nereikėjo apskaičiuoti ir mokėti pajamų mokesčio, tai išlaidas pateisinančių dokumentų nekaupimas ir nesaugojimas bei išlaidų apskaitos netvarkymas netrukdo apskaičiuoti pajamas, gautas už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamas, t.y. nustatyti veiklą.

Ekspertė surašiusi ekspertizės aktą teisiamajame posėdyje patvirtino savo surašytą išvadą ir paaiškino, kad kaltinamieji tvarkė apskaitą, o kadangi jiems nereikėjo mokėti pajamų mokesčio tai išlaidų apskaitos netvarkymas neturi įtakos pajamų apskaičiavimui. Vedant supaprastintą apskaitą, turtas atskirai nėra apskaitomas, jiems nereikia nustatyti veiklos rezultato, nes jie nemoka pajamų mokesčio. Pajamoms nustatyti duomenų pakanka. Kad kaltinamieji nefiksavo šinšilų ūkio išlaikymo išlaidų, ekspertizės akto išvadai įtakos neturi, nes ūkininkai nemokėjo pajamų mokesčio.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytos išvados teisingumu ir išsamumu. Ekspertizės akto išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino ją surašiusi ekspertė A. S., turinti 36 metų ekspertinio darbo stažą ir įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. O kaip minėta anksčiau teismas suabejojo specialistės Z. B. surašytomis išvadomis ir dėl to skyrė buhalterinę ekspertizę.

Teismas vadovaujasi ekspertizės akte surašyta ekspertės išvada, kuri pagrįsta bylos duomenimis ir teisės aktais, kurie reglamentuoja Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla apskaitos tvarkymą t.y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2001-11-06 Nr. DC-574), Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-01 nutarimu Nr.1333, (redakcija nuo 2005-08-12 iki 2014-10-12), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr.3D-266 patvirtintos ,,Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijos“.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais. Prokuroras per baigiamąsias kalbas teigė, kad ekspertizės aktas negali būti pripažintas įrodymu, nes ekspertė teisminio nagrinėjimo metu neapgynė savo išvados, negalėdama nurodyti kokiais teisės aktų punktais grindė išvadas, ekspertė neapgynė savo išvados dėl ūkininkų ūkio pajamų bei veiklos, o įrodymas šioje byloje turėtų būti specialisto išvados, surašytos specialistės, kurių išvadų pakanka nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Teismas nesutinka su tokia prokuroro nuomone, dėl byloje esančių specialisto išvadų ir ekspertizės akto vertinimo. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Tai, kad prokurorui ekspertės išvados nepriimtinos, nes nepagrindžia kaltinamųjų kaltės, negali būti pagrindas ekspertizės akto nelaikyti įrodymu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad jie būdami ūkininkai pasirinko ir vedė buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – supaprastintą apskaitos sistemą. Kaltinamieji, būdami ūkininkais, galėjo pasirinkti supaprastintą apskaitos sistemą, nes tokia galimybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-01 nutarimu Nr.1333, (redakcija nuo 2005-08-12 iki 2014-10-12). L. M. ir R.M. M. tiriamuoju laikotarpiui nuo 2007 m iki 2011 metų gautas įplaukas iš miško gėrybių, žemės ūkio produkcijos pardavimo registravo – pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, piniginių operacijų žurnale, produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštyje, miško gėrybių pardavimo žiniaraštyje, pardavimų žiniaraštyje, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose. Ekspertė ekspertizės akte nurodė, kad pagal L. M. ir R.M. M., byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011 metų, tvarkomą apskaitą galima apskaičiuoti jų gaunamas pajamas iš žemės ūkio produkcijos ir miško gėrybių pardavimo t.y. nustatyti veiklą. Taip pat ekspertė teigia, kad kaltinamiesiems pasirinkus apskaitą tvarkyti supaprastintąją apskaitos sistema, jiems nekeliami profesinės kompetencijos apskaitos srityje reikalavimai, ne visų finansinių rodiklių apskaita yra privaloma, t.y. jie netvarko turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo apskaitos. L. M. ir R.M. M. pajamos gautos už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkciją pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 17 str. 1 d., 24 p. (23 p.) ir 25 p (24 p.) (straipsnio redakcija iki 2008-12-30 (nuo 2008-12-30) yra priskiriamos neapmokestinamosiomis pajamoms. Kadangi kaltinamiesiems nereikėjo apskaičiuoti ir mokėti pajamų mokesčio, tai išlaidas pateisinančių dokumentų nekaupimas ir nesaugojimas bei išlaidų apskaitos netvarkymas netrukdo apskaičiuoti pajamas gautas už parduotas miško gėrybes ir žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamas t.y. nustatyti veiklą. Iš išdėstyto darytina išvada, kad kaltinamieji tvarkė buhalterinę apskaitą, kad kaltinamųjų iš jų vykdomos veiklos pajamos buvo neapmokestinamos, jiems nereikėjo mokėti pajamų mokesčio, todėl išlaidas pateisinančių dokumentų nekaupimas, nesaugojimas bei apskaitos netvarkymas netrukdo apskaičiuoti kaltinamųjų pajamas t.y. nustatyti jų veiklą, o kaltinamiesiems pasirinkus supaprastintą buhalterinės apskaitos sistemą neprivaloma turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo apskaita.

BK 223 straipsnio 1 dalies kontekste aplaidus apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Tai nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tik nustačius BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamus padarinius: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje konstatuota, jog teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami dėl BK 223 str. numatytų padarinių atsiradimo. Dėl kaltinamųjų L. M. ir R.M. M. veiklos nekilo realių padarinių, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje t.y. kad, dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo iš dalies nebūtų galima nustatyti ūkininkės L. M. turto ir ūkininko R.M. M. turto. Nenustačius realių padarinių, žalos, nenustatyta realių grėsmių teisinėms vertybėms. Pagal baudžiamąjį įstatymą ne kiekviena veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o tik pavojinga.

Prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, baigiamųjų kalbų metu teigė, kad išnagrinėjus bylą nepasitvirtino, kad kaltinamieji augino braškes, obuolius, svarainius, serbentus ir kad pririnko deklaruojamus kiekius miško gėrybių, nes tai nepatvirtino, liudytoja L. M., paties R.M. M. paaiškinimai duoti specialistui, kad L. M. ūkis nedeklaravo serbentyno, svarainyno, kad R.M. M. vykdė kitą neregistruotą ir nedeklaruotą veiklą, kurios metu iš nenustatytų asmenų įgijo obuolius, braškes ir juos realizavo kaip savo ūkyje išaugintą produkciją dėl to gavo 75626,25 litus pajamų ir jas atvaizdavo R.M. M. ūkio apskaitoje ir tokiu būdu kaltinamieji išvengė mokesčių, tačiau paaiškino, kad abejones vertina kaltinamųjų naudai ir daro išvadą, kad kaltinamieji nesąmoningai blogai tvarkė buhalterinę apskaitą bei nurodė, kad teismas yra aktyvus ir gali kaltinamųjų veikas perkvalifikuoti pagal apgaulingą apskaitos tvarkymą.

Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą ir teisėjo nutartį perduoti bylą nagrinėti. Šioje byloje kaltinamieji pagal prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą kaltinami pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą t.y. kad nerinko, netvarkė, nesaugojo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Byloje nebuvo nagrinėjamas ar kaltinamieji gavo pajamas iš savo ūkio veikos t.y. ar kaltinamųjų buhalterinė apskaita nebuvo vedama apgaulingai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. M. nurodydama, kad negali pasakyti kiek R.M. M. parduotoje sodyboje buvo obelų, kiek buvo surenkama obuolių, nes neskaičiavo, nepaneigia, kad R.M. M. pridavė obuolius iš savo sodybos. Įrodymų, duodančių pagrindą teismui manyti, kad kaltinamieji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą t.y. kad galimai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 str. 1 dalyje nebuvo pateikta, todėl teismas nuosprendžio priėmimo metu, vertinant byloje esančius duomenis bei išklausius baigiamąsias kalbas, neturi pagrindo manyti, dėl kaltinamųjų L. M. ir R. M. M. veikų kvalifikavimo pakeitimo pagal BK 222 straipsnio požymius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu.

Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą kyla tik tada, jei dėl aplaidaus apskaitos vedimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi nenustatyta, kad kaltinamųjų neteisėtais veiksmai būtų padaryta pavojinga įstatymo uždrausta veika, dėl ko būtų kilę BK 223 straipsnyje numatyti realūs padariniai t.y. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo tvarkymo negalima iš dalies nustatytini L. M. ūkio laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2011-12-31 ir R. M. M. ūkio nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nes tokių padarinių nenustatė ekspertė atlikusi kaltinamųjų ūkių veiklos buhalterinį tyrimą, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvados teisingumu ir išsamumu, ekspertizės akte konstatuotas išvadas patvirtino ekspertizę surašiusi ekspertė A. S., darytina išvada, kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. sudėties, todėl jie išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Esant nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 str., 305 str., 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

išteisinti L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

išteisinti R. M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė