- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- 1-160-983/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- V. K., D. K., R. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., Lietuva, pilietybė Lietuvos, išsilavinimas – profesinis, šeiminė padėtis – nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-08-27 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d.-4 m. l/a;
2) 2013-06-13 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. Baudžiamuoju įsakymu, paskirta (10 MGL) 1300 Lt. bauda,-
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2017-01-08, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje- daugiabučių namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) namo į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavusio R. K. automobilio, klausdamas kaip jis važinėja, liepė išlipti iš automobilio. R. K. atsisakius išlipti iš automobilio ir uždarius langą bei užsirakinus, D. K. pagrasino išdaužti lango stiklą, po ko nuėjo prie kitame automobilyje sėdinčio D. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia, be jokios priežasties sudavė D. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, po to laikydamas rankomis D. K. už pečių sudavė jam du smūgius koja į galvos sritį, padarydamas D. K. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nubrozdinimą kairio žando gleivinėje, dalinį apatinio 2-o danties iš kairės vainiko nuskėlimą, tai yra nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką D. K. eidamas link R. K., vartodamas necenzūrinius žodžius grąsino jam ir D. K. fiziniu susidorojimu bei turto sugadinimu, t.y. juos pakasti, sudeginti, sudaužyti automobilius. Tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais sužaloti turtą ir sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Tai pat D. K. 2017 m. balandžio 17 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, aikštelėje prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius, užpuolė V. K., gim. (duomenys neskelbtini) sugriebė ją už striukės ir tempė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė V. K. už plaukų, sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą per veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Teisiamojo posėdžio metu dėl 2017-01-08 įvykio kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvo pas draugą gimtadienyje, kur alkoholio nevartojo, kai jam einant su drauge namo Technikumo gatve prie pat jų kojų pravažiavo du automobiliai. Tuomet jis priėjo prie R. K. ir paklausė „kaip čia važinėjate“, o šis atsakė „eik ant trijų raidžių“ ir toliau sėdėjo automobilyje. Jis bandė atidaryti duris, kadangi norėjo pasikalbėti, kaip jis važinėja, bet jam nepavyko. Tada jis priėjo prie D. K., kuris išlipo iš automobilio ir jie susiėmė ir nugriuvo ant žemės. Priėjęs jam irgi sakė „kaip čia važinėjate“, tačiau tikrai nesudavė į veidą D. K.. R. K. pribėgo prie jų nugriuvusių ir pradėjo smūgiuoti jam gulinčiam į galvą. Tada prie jo pribėgo jo draugė A. G. ir jį atitraukė. Jis atstojo ir pradėjo vytis R. K., tačiau jis pabėgo už bendrabučio, o D. K. pabėgo į bendrabutį. Teigė, kad vydamasis sakė „ateik čia gaidy, pagausiu gausi malkų“, tačiau tokių žodžių kaip „pakasiu, sudeginsiu, sudaužysiu automobilius“ tikrai nesakė. Tada atėjo L. K. ir nuvežė jį namo. Nurodė, kad kai jie nugriuvo ant žemės, jis gulėjo ant viršaus, o D. K. buvo po apačia, todėl galėjo ir R. K. suduoti savo draugui D. K., todėl ir buvo jam padaryti sužalojimai. Teigė, kad ir jis pat buvo sužalotas, jam buvo du guzai iškilę, tačiau jis niekur nesikreipė. Ar vartojo necenzūrinius žodžius negali tiksliai pasakyti, gal ir vartojo. Kad D. K. sužalojo jis visiškai nepripažįsta, kadangi jis jam nesudavė nei vieno smūgio ir grasinimų jokių nebuvo. Teigė, kad ankščiau jis nepažinojo nei R. K. nei D. K., o kodėl tokius parodymus davė nukentėjusieji nežino.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Teigė, kad jie su D. K. grįžinėjo nuo stadiono ir matė einantį D. su drauge šaligatviu. Kad per kojas vos pervažiuotų to nebuvo, nes jie ėjo šaligatviu, o jis su D. K. važiavo gatve. Atvažiavus į kiemą kaltinamasis priėjo prie jo automobilio ir pasakė „kaip tu čia važinėji“, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis užsirakino mašinoje ir atsidaręs langą pasakė, kad eitų nuo mašinos ir kad jis niekur nelips. Tuomet kaltinamasis nuėjo prie Dv. mašinos ir jam pasakė „kaip jūs čia važinėjate“. Tada kaltinamasis trenkė kumščiu Deividui į veidą ir jis parkrito ant žemės. Tai pamatęs jis privažiavo prie Dv. mašinos ir pribėgęs prie jų prirėmė kaltinamąjį D. K. prie mašinos. Teigė, kad moteris su kuria D. ėjo rėkė „paleiskite, ką jūs čia darote“, todėl jie jį paleido. Tuo metu atvažiavo Lionginas ir Danui pasakė „sėsk, parvešiu namo“. D. nesėdo į mašiną ir toliau konfliktavo su jais. Tada ir įvyko muštynės prie namo, o ne prie mašinos, po kurio Dv. pasišalino į laiptinę, o jis pabėgo už namo. Vydamasis D. D. sakė „ateik gaidį, suspardysiu, sudaužysiu, užmušiu“ ir t.t. Nurodė, kad matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs, nemano, kad blaivus žmogus gali taip elgtis. Teigė, kad matė kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu Deividui į veidą, po to D. D. puolė, o jis gynėsi. Matė kaltinamojo smūgius Dv. iš kelio, kumščio. Dv. buvo sužalotas po įvykio jam buvo nuskeltas dantis, mėlynė ant veido, guzas, todėl kitą dieną jis važiavo pas stomatologą. Teigė, kad kai jis bėgo už namo, kaltinamasis grasino „užmušiu, pagausiu, mašiną sudaužysiu“. Jam pačiam sužalojimų jokių nebuvo padaryta ir jokių smūgių jam suduota nebuvo, tačiau jo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir grasinimai. Teigė, kad viskas įvyko kieme, o ne prie automobilio. Prie automobilio buvo suduotas tik vienas smūgis, po kurio Dv., kadangi buvo slidu, parklupo, tačiau prie automobilio parkritę ant žemės jie nebuvo. Nurodė, kad pribėgęs jis nespardė kaltinamojo, tik jį prirėmė prie mašinos, norėjo sustabdyti konfliktą. Tuomet privažiavo automobilis ir siūlė Danui sėsti, parvežti jį namo, tačiau D. nesėdo ir toliau konfliktavo. Jis šūkavo Deividui „ateik, ateik, tu bailys, ko tu čia bijai“ ir puolė muštis, o jis puolė ginti Dv, kuris pasišalino į laiptinę, D. bandė jį vytis, bet kadangi nepavijo, tuomet jam sakė „ateik tu“, tačiau jis pabėgo už namo. Po kažkiek laiko grįžęs į kiemą pamatė Dv. ir iškviestą policiją, o kaltinamojo jau nebuvo. Teigė, kad smurto buvo dvi serijos: pirmoji, kai iš mašinos išlipančiam Deividui buvo suduotas vienas smūgis į veidą, po kuriuo jis parpuolė ir antrasis – kai buvo suduoti 2-3 smūgiai koja į veidą.
Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos draugas. Nurodė, kad įvykio dieną jie kartu ėjo namo, kai nuo kalno pralėkė dvi mašinos, kurios vos neužlėkė ant kojų. Jie nuėjo paskui automobilius, kadangi D. K. norėjo, kad tie žmonės atsiprašytų. D. pirma priėjo prie R. K. automobilio ir prašė, kad išliptų ir atsiprašytų, D. jam sakė „atidaryk duris, išsiaiškinsime“. Jis durų neatidarė ir iš automobilio neišlipo. Kai D. su kitu nukentėjusiuoju susiėmė, R. K. pribėgo ir pradėjo D. spardyti. Tuomet ji paėmė R. K. už striukės ir pasakė „tu mano vyro nespardysi“. Teigė, kad ji visą laiką stovėjo tarp jų ir prašė D. nusiraminti. Ar D. vartojo necenzūrinius žodžius negali pasakyti, neatsimena. Teigė, kad vairuotojas pats kurstė konfliktą, o ji vis bandė juos nuraminti, tačiau po to jie pradėjo stumdytis rankomis, paslydo ir nukrito. Ir tada R. K. pribėgo ir pradėjo spardyti D., o ji jį atitraukė ir pasakė „tu mano vyro nespardysi“. Tuomet R. K. nubėgo nuokalne tarp namų, o ji jį nusivijo, o tas kitas asmuo atsistojo ir nubėgo į bendrabutį, D. bėgo lik jo. Po to privažiavo automobilis ir liepė jiems sėsti, bet iš kažkur vėl pasirodė D. K. ir pradėjo vėl kažką aiškintis, bet tada ji į automobilį įstūmė D. ir įsėdo pati. Automobilio vairuotojas buvo D. pažįstamas, kuris juos parvežė namo. Teigė, kad ji buvo išgėrusi dvi taures šampano, o ar D. buvo blaivus negali pasakyti, nes ji nematė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus.
Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį D. K. pažįsta, bet labiau pažįsta jo brolį. Teigė, kad įvykio dieną važiavo pasiimti draugės ir pamatęs, kad D. ir dar du asmenys šūkauja vienas ant kito, sustojo ir paklausė, kas atsitiko. Kai D. apsiramino, pasakė, kad jis sėstų į mašiną, kad parveš namo. D. atsisėdo, o tie kiti asmenys pradėjo sakyti „ką tu čia“, tuomet D. apsisuko ir nuėjo vėl ten ir susikabino su vienu iš jų, pasistumdė ir nukrito. Atbėgęs kitas asmuo Danui spyrė. Priėjęs jis atstūmė tą kuris įspyrė, o D. toliau su tuo kitu buvo susikabinę. Tas kur spyrė nuėjo už kampo, o kitas, kur buvo su Danu susikabinę, išsisuko ir nubėgo į bendrabutį. Dėl ko vyko konfliktas jis nesuprato. Ar D. buvo blaivus nežino. Kai jie įsėdo automobilyje jautėsi alkoholio kvapas, bet gal jis sklido nuo merginos. Kai juos vežė, jie nieko nekalbėjo, tačiau sakė, kad lyg su mašina vos nenumušė. Teigė, kad mergina tuo metu stovėjo netoli jų, pradėjo atitraukinėti pirma vaikiną, kuris atbėgęs spyrė, o jis paskui priėjo ir atitraukė jį. Jie vienas su kitu apsižodžiavo, grasinimų jokių nebuvo. D. tada grįžo į mašiną ir jis jį parvežė namo. Kur Danui spyrė nežino, matė tik kad vieną kartą spyrė. Kad D. suduotų smūgius nematė, jie buvo tik susikabinę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis gyvena Aukštadvaryje, pažymoje nurodytu adresu kartu su savo šeima. 2017 m. Sausio 8 d. vakare apie 22.00 val. jis kartu su savo draugu R. K., gyv. Kaune, tikslaus jo adreso jis nežino, atvažiavo prie jo namų Aukštadvaryje, t.y. prie Technikumo g. 11 daugiabučių namų kiemą. Jie atvažiavo dviem automobiliais, kuriuos pasistatė skirtingose vietose, maždaug 15 metrų atstumu. Statydamas savo automobilį pro langą jis pamatė, kad prie jo draugo R. K. priėjo jam iš matymo pažįstamas, Aukštadvario miestelio gyventojas D. K.. Su D. K. jis jokių santykių nepalaiko, anksčiau jokių konfliktų su juo nebuvo. D. K. pradėjo priekabiauti prie R. K. reikalaudamas išlipti iš automobilio. Tačiau jo draugas liko sėdėti savo automobilyje. Tada D. K. priėjo prie jo automobilio. Jis tuo metu išlipinėjo iš mašinos. Jis pastebėjo šalia D. K. jam nepažįstamą merginą apie 30 metų amžiaus. D. K. stovėdamas jam iš priekio pradėjo prie jo priekabiauti, sakydamas jam "kaip tu čia važinėji?". Jis pastebėjo, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Jis ramiai ir mandagiai paklausė D. K. kas atsitiko, ką jis blogo jam padarė. Į tai D. K. nieko jam nepaaiškindamas trenkė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, į kairįjį skruostą. Nuo smūgio jis atsitraukė atgal, kaip jam atrodo nukrito šalia savo automobilio, galimai buvo be sąmonės, kadangi miglotai prisimena, kas vyko toliau. Tuo metu prie jų privažiavo jo draugas R. K., kuris išlipęs iš savo automobilio atitraukė D. K. nuo jo pasiimdamas jį už striukės šonų. R. K. D. K. nemušė, o tik atitraukė nuo jo. Tada jis atsistojo, priėjo prie D. K. ir kartu su savo draugu Rolandu laikė D. K. prispaudę prie gretimai stovėjusio automobilio, kad D. K. daugiau nesimuštų. Tačiau jis jiems priešinosi, bandydamas suduoti smūgius rankomis. Taip jie kurį laiką prilaikė D. K., kad jis nusiramintu. Tuo metu su D. K. buvusi mergina pradėjo šaukti jiems nemušti jos draugo, kitaip ji iškvies policiją. Tada jie paleido D. K.. Tačiau D. K. nenurimo, keikėsi necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu grasindamas sudaužyti jų automobilius. Tuo metu iš Technikumo g. esančio 11 namo išėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris savo automobiliu privažiavęs prie D. K. ir pamatęs, kad jis yra neblaivus, pasiūlė jį pavežti iki namų. Tačiau D. K. nesutiko ir vėl priėjo prie jo, bandė kelis kartus suduoti jam smūgius rankomis ir kojomis. Tačiau jis gynėsi nuo jo veiksmų. Grumtynių metu, jis paslydo ir nukrito ant kelių. Tuo metu D. K. sugriebęs jį už pečių, sudavė jam keliu iš apačios du smūgius į galvos sritį. Tuo metu prie D. K. pribėgo jo draugas Rolandas, kuris vėl atitraukė D. K. nuo jo. Jis tuo metu spėjo pabėgti į savo namo laiptinę ir iš vidaus užsidarė. D. K. nubėgo jam iš paskos, bandydamas atidaryti duris. Tačiau, kadangi jis laikė duris, jis jų neatidarė ir kartu su savo drauge pasišalino iš jo namo kiemo. Viso konflikto metu D. K. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, grasino jam ir jo draugui susidorojimu, sumušė jį. Po įvykio jis paskambino BPC telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvažiavę policijos pareigūnai, D. K. įvykio vietoje nerado. Daugiau tą vakarą D. K. nematė. Po įvykio jis pasijuto negerai, jam skaudėjo galva, pastebėjo, kad nuskilo priekinis apatinis dantis, ištino kairysis skruostas. Todėl 2017-01-09 jis kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2017-01-09 apie 13 val., tiksliai laiko neprisimena, savo daugiabučio namo laiptinėje jis vėl sutiko D. K., kuris jam mažamečių vaikų ir žmonos akivaizdoje pagrasino susidorojimu, t. y. kad ateis pas jį aiškintis, kad jį pagaus ir užmuš. Tačiau jo žmona liepė jam dingti ir negąsdinti vaikų. Tada D. K. pasitraukė ir išėjo į lauką. Daugiau jis jo nematė. Dėl D. K. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą ir baimę dėl savo sveikatos, kadangi D. K. grasinimus suvokė kaip realią grėsmę savo sveikatai. Dėl skausmų kairiajame skruoste, dešinėje rankoje vartojo nuskausminančius vaistus. Prašo dėl D. K. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi dėl jo veiksmų, įžūlaus elgesio, grasinimų buvo sutrikdyta jo bei kitų žmonių ramybė, viešoji rimtis bei tvarka ( b.l. 15-17).
Akistatos tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo D. K. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 43).
Akistatos tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo R. K. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 40-41).
Akistatos tarp nukentėjusiojo D. K. ir liudytojos A. G. metu, kiekviena pasiliko prie savo parodymų (b.l.28-29).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir liudytojos A. G. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 30-31).
Iš 2017-01-09 specialisto išvados Nr. G 71/2017(01) matyti, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, nubrozdinimas kairio žando gleivinėje, dalinis apatinio 2-o danties iš kairės vainiko nuskėlimas, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-01-08). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.18 ).
Iš 2017-01-11 17.00 val.-17.15 val. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kiemas. Kieme prie namo yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje apžiūros metu stovi automobiliai. Dešinėje aikštelės pusėje yra žemės ūkio mokyklos pastatas. Kairėje aikštelės pusėje yra daugiabutis namas Nr. 7, kuris yra kairėje pusėje nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo aikštelė yra dalinai apšviesta. Prie jos veda kelias nuo Technikumo g. pusės (b.l.10-12 ).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. dėl 2017-04-17 įvykusio įvykio savo kaltę visiškai pripažino. Nurodė, kad viskas įvyko todėl, kad ta panelė anksčiau gal prieš valandą, mokyklos vidiniame kieme jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Ten jis sėdėjo ir kalbėjosi su draugais, kai ji pradėjo juos keiksnoti. Jis suprato, kad necenzūriniai žodžiai adresuoti jam. Nurodė, kad vadino gaidžiais, keikė rusiškais keiksmažodžiais, tačiau kodėl ji juos keikė jis nežino. Vėliau jis ėjo su pusbroliu ir sutikęs nukentėjusiąją paėmė jai už striukės ir sakė „kaip tu čia šneki“, o ji vėl jį pasiuntusi „ant trijų raidžių“ tada jis sudavė jai vieną kartą iš delno į veidą. Sudavė už tai, kad ji jį vadino necenzūriniais žodžiais, tuo jį įžeidė. Kad ji nepilnametė jis nežinojo, o kadangi ji rūkė, galvojo, kad ji tikrai pilnametė. Teigė, kad tada atbėgo jos tėtis išsitraukė diržą ir jį sumušė. Pripažįsta, kad buvo išgėręs 2 butelius alaus, bet mano, kad nebuvo neadekvatus, suprato savo veiksmus. Mano, kad nukentėjusioji iš dalies irgi kalta. Tačiau kaltę dėl V. K. užpuolimo, sudavimo dešinės rankos delnu pripažįsta visiškai, dėl tokio savo elgesio gailis.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad mokyklos kieme ji buvo su drauge, o netoliese buvo D. ir dar keli asmenys. Jie sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Teigė, kad ji su drauge sakė necenzūrinius žodžius, bet kito asmens atžvilgiu, pajuokaudamos, nenorėdamos įžeisti. Kad D. būtų įsižeidęs ji nematė. Nurodė, kad kitą dieną ji ėjo į parduotuvę, kai priėjęs D. pradėjo keiktis, nusitempė ją paėmęs už striukes link valgyklos, sakydamas „kaip tu čia su manimi šneki“. Ji prašė nelįsti prie jos, tačiau D. paėmė jai už plaukų ir trinktelėjo jai per veidą. Tada ji paskambino tėčiui ir jis atėjęs pradėjo su juo kalbėtis. Kai D. pasakė „kodėl taip kalbi„ ji nesuprato, kad tai dėl vakarykščio įvykio, nesuprato, kodėl D. taip elgėsi. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Teigė, kad kai tėtis išbėgo į lauką ir paklausė „Kodėl muši mano dukrą“, D. pradėjo mosikuotis kumščiais, todėl tėtis išsitraukė diržą ir jam trenkė, jie apsižodžiavo. Paskui išbėgo mama, sakė „baikite, nereikia čia jokių muštynių“, o paskui iškvietė policiją. Atvykus policijai jie parašė pareiškimą. Nurodė, kad po įvykio vėliau gatvėje ji yra iš D. sulaukusi grasinimų „kad tau čia nebegyvenimas, tu čia negyvensi“.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo namuose, kai dukra paskambino ir pasakė, kad D. ją primušė. Jis išbėgo į lauką, dukra verkė, o nuo jos ėjo D. su kitu vaikinu. Priėjęs paklausė, ko lenda prie jo dukros. Kaltinamsis be jokių paaiškinimų pasakė „Nori pasišnekėti, pasišnekėsime“. Nusirengė megztinį, padėjo kuprinę ir pradėjo agresyviai artintis prie jo. Tada tarp jų įvyko apsistumdymas, D. bandė jam keletą kartų smogti, bet nepataikė. Tuomet jis išsiėmė diržą ir keletą kartų jam smogė. Atbėgusi jo antroji pusė iškvietė policiją ir po to jie nuėjo vartodami grasinančius žodžius, keiksmus. Tiegė, kad jo atžvilgiu buvo vartojami keiksmai, grasinimai. Nueidamas kaltinamasis sakė, kad „tau ne gyvenimas“ ir panašiai. Teigė, kad iki tol jis kaltinamojo nepažinojo. Mano, kad D. K. buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Apklausta liudytoja, O. Z. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo šeima. Jos dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su ja ir sugyventiniu V. K.. 2017-04-17 apie 13 val. dukra Vita išėjo į parduotuvę. Maždaug po 5 minučių V. paskambino telefonu sugyventiniui ir pranešė, kad ją muša. V. paklausė kas ją muša, bet ji nieko nepaaiškino, tik paprašė ateiti ją gelbėti. V. K. išbėgo į lauką ieškoti dukros. Ji tuo metu žiūrėjo pro langą ir pamatė, kad Vita stovi prie Aukštadvario Žemės ūkio mokyklos valgyklos kampo ir garsiai rėkia, ranka laikėsi už veido. taip pat matė, kad prie jos priartėjo kažkoks jai nepažįstamas vyriškis apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo ir kažką jai sakė. Tuo metu jos sugyventinis priėjo prie jo ir vyrai pasitraukė už pastato kampo. Tuo metu ji išgirdo, kad pradėjo rėkti jos dukra 'mama kviesk policiją". Tada ji išbėgo į lauką vyrui iš paskos ir pamatė, kad ant pievos, šalia valgyklos minėtas nepažįstamas vyriškis sudavė jos vyrui koja į kairę ranką. Tuo metu jos sugyventinis pradėjo gintis. Tada D. griebė jį už rūbų, bandė pargriauti ant žemės. Ji matė, kad vyrui plyšo diržas kelnėse. tada V. paėmęs suplyšusį diržą pradėjo juo mojuoti. gindamasis nuo vyriškio, kuris tuo metu puolė vyrą kumščiais. Tada ji pradėjo juos skirti, tačiau minėtas vyriškis liepė jai pasitraukti. Vyriškis vartodamas necenzūrinius žodžius grasino jai ir vyrui susidorojimu. Ji pagrasino, kad iškvies policiją, bet vyriškis neklausė ir puolė vėl jos vyrą. Tada ji paskambino ir iškvietė policiją. jai dukra paaiškino, kad jai einant į parduotuvę, prie jos priėjo jai iš matymo pažįstamas Aukštadvario miestelio gyventojas vardu D., kuris be jokios priežasties griebė ją už plaukų, patraukė už plaukų ir delnu sudavė jai per kairį žandą. Sudavė vieną kartą. Tada dukra pradėjo rėkti ir verkti, pasakė, kad paskambins tėvui. Ji paėmė savo telefoną norėdama paskambinti vyrui, tačiau danas bandė koja išmušti iš jos rankų telefoną. V. paskambino tėvui, kuris išbėgęs į lauką pradėjo aiškintis su D. Konflikto metu prasidėjo muštynės. Muštis pradėjo pirmas D., kaip vėliau sužinojo pavardę- K., kuris konflikto metu akivaizdžiai buvo neblaivus (b.l.74-75).
Apklaustas liudytoju J. Č. parodė, kad jis 2017 metais, balandžio mėn. 17 d. atvažiavo į Aukštadvario mst. Trakų r., pas gimines K., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pusbrolis D. K. buvo išgėręs alkoholio. Su pusbroliu D. K., apie 12-13 val. išėjo į parduotuvę. D. ėjo nusipirkti dar išgerti alaus, o jis šiaip ėjo, nes jis negeria. Iš parduotuvės beeinant link namų, D. prie Žemės ūkio mokyklos išgėrė alaus ir pėsčiųjų takeliu ėjo link D. K. namų. Jie nuo mokyklos pusės ėjo, o iš priekio jiems nuo (duomenys neskelbtini) namo ėjo mergina, jam nepažįstama. Kadangi jis žino D. charakterį, kad išgėręs jis iš niekur nieko kimba prie žmonių, tai jį iš anksto perspėjo pasakydamas jam "net nebandyk lysti". Tačiau prasilenkiant su šita mergina, D. ją iš niekur nieko užsipuolė. Pamena pasakė jai "Kur bėgi", mergaitė pradėjo bėgti nuo D. link Žemės ūkio mokyklos valgyklos pusės, jis gerai neatsimena ten valgykla ar ne valgykla yra ir pasivijęs stvėrė mergaitei už sprando ir sudavė su delnu vieną kartą per veidą. Jis liko stovėti ant šaligatvio to, kaip ėjo link namų. Jis nesikišo į šitą konfliktą. Jis negirdėjo ar vartojo D. K. necenzūrinius žodžius mergaitės atžvilgiu ir ar dar jai ką darė. Jis tik matė kaip sugriebė už sprando ir sudavė vieną smūgį į veidą. Po to ši mergaitė paskambino tėvams, girdėjo kaip ji paskambinusi sakė "tėti padėk, nes prie manęs prisikabino". Maždaug už 5 minučių atbėgo kaip suprato mergaitės tėvas, kuris paklausė pas D. "ką padarei mano dukrai". D. atsakė, kad nieko, kad jo dukra atsikalbinėjo necenzūriniais žodžiais D.. Tada D. bandė suduoti tėvui, bet nepataikė, tada mergaitės tėvas išsitraukė iš kelnių diržą ir su juo mojavo, pataikė keletą kartų Danui. Jis stovėjo ir nesikišo į visą šitą įvykį. Į klausimą: ar mergaitė vartojo D. K. atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir jei vartojo tai kada? Atsakė, kad po to kai D. užsipuolė mergaitę, tada ji necenzūriniais žodžiais apvadino D. (b.l. 84).
Apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2017 metų balandžio mėnesį, po šv. Velykų, neatsimena kokia tai diena buvo, ji su D. K. buvo Vilniuje, namuose. Buvo anksti ryte, gal apie 8 val., negali tiksliai pasakyti. D. dar miegojo, skambėjo D. mobilus telefonas. Ji ruošėsi į darbą. Ji dabar tikrai neatsakys, nes neatsimena, ji atsiliepė kai suskambo D. telefonas, ar nespėjo atsiliepti ir perskambino tuo numeriu kuris skambino į D. telefoną. Ji jau tokia yra smalsi. Kai ji atsiliepė ar perskambino, ji to numerio neatsimena, kuris skambino į D. telefoną, paklausė kas skambina ir kokiu klausimu. Ji tada paminėjo savo vardą, kad ji Vita, paklausė, ar ji yra D. žmona. Ji atsakė jai, kad ne žmona, o draugė. Ji pasakė, kad tarp jos ir D. įvyko kažkoks konfliktas, kad ji D. išvadino "gaidžiu". Ji tos merginos pokalbio metu atsiprašė D. vardu, pasakė, kad "jei tas žmogus įskaudino, tai atsiprašau jo vardu, pati auginu sūnų". Ji jai pasakė, kad šimtą kartų gali atsiprašyti. Mergina pasakė, kad nieko tokio, kad ji nepyksta, kad nesinervuotų, jei ji paskambintų vėliau, tai ji duotų su mama pasikalbėti. Ji pasakė, kad jei reikia, tai gali ir mamos atsiprašyti. Po šio pokalbio, ji niekam daugiau neskambino ir su niekuo nebendravo. Apie tos merginos Vitos su Danu konfliktą nieko papasakoti negali, ji nebuvo to konflikto metu kartu (b.l. 87).
2017-04-25 11.45 val.-12.15 val. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra aikštelė apie 30x50 m., esanti (duomenys neskelbtini), prie valgyklos pastato. Kairėje pusėje yra valgyklos pastatas, dešinėje apie 25 metrų atstumu- posūkis į Technikumo gatvę. Prie valgyklos pastato yra keliukas, kuris kerta aikštelę nuo (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu aikštelė yra tvarkinga. Šalia valgyklos pastato yra Aukštadvario žemės ūkio mokyklos pastatas. Prie valgyklos pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi įvairūs automobiliai. Daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui aikštelėje nerasta (b.l. 54-56).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai - tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Patyčios - tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Vandališki veiksmai - tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010).
Nagrinėjamu atveju D. K. yra kaltinamas tuo, kad jis padarė du viešosios tvarkos pažeidimus, o būtent: 2017-01-08 viešoje vietoje – daugiabučių namų kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvaryje, Trakų r. – įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais sužaloti turtą ir sveikatą nukentėjusių asmenų R. K. ir D. K. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; 2017-04-17 viešoje vietoje - aikštelėje prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini). – įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto 2017-01-08 įvykio nepripažino visiškai, teigdamas, kad jis D. K. nesudavė nei vieno smūgio ir grasinimų jokių nebuvo, o necenzūrinius žodžius gal ir vartojo, tačiau teismas daro išvadą, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. K. davė nuoseklius ir aiškius parodymus, teigdamas, kad atvažiavus į kiemą kaltinamasis priėjo prie jo automobilio ir pasakė „kaip tu čia važinėji“, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vėliau nuėjo prie Dv. mašinos ir jam pasakė „kaip jūs čia važinėjate“ ir tada kaltinamasis trenkė kumščiu Deividui į veidą, todėl jis parkrito ant žemės, po to kieme matė kaltinamojo 2-3 smūgius koja į veidą Deividui, dėl ko D. K. buvo sužalotas – jam buvo nuskeltas dantis, mėlynė ant veido, guzas. Teigė, kad kai jis bėgo už namo kaltinamasis grasino „užmušiu, pagausiu, mašiną sudaužysiu“. Nurodė, kad jam pačiam sužalojimų jokių nebuvo padaryta ir jokių smūgių jam suduota nebuvo, tačiau jo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir grasinimai.
Jo parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti praodymai, kuriuos teismas pagarsino teisiamojo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad D. K. stovėdamas jam iš priekio pradėjo prie jo priekabiauti, sakydamas jam "kaip tu čia važinėji?", tada D. K. nieko nepaaiškindamas trenkė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, į kairįjį skruostą, dėl ko, kaip jam atrodo nukrito šalia savo automobilio. Tuo metu prie jų privažiavo jo draugas R. K., kuris išlipęs iš savo automobilio atitraukė D. K. nuo jo pasiimdamas jį už striukės šonų. Tada jis atsistojo, priėjo prie D. K. ir kartu su savo draugu Rolandu laikė D. K. prispaudę prie gretimai stovėjusio automobilio, kad D. K. daugiau nesimuštų, tačiau jis jiems priešinosi, bandydamas suduoti smūgius rankomis. Tuo metu su D. K. buvusi mergina pradėjo šaukti jiems nemušti jos draugo, kitaip ji iškvies policiją, todėl jie paleido D. K.. Tačiau D. K. nenurimo, keikėsi necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu grasindamas sudaužyti jų automobilius. Tuo metu iš Technikumo g. esančio 11 namo išėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris savo automobiliu privažiavęs prie D. K. ir pamatęs, kad jis yra neblaivus, pasiūlė jį pavežti iki namų. Tačiau D. K. nesutiko ir vėl priėjo prie jo, bandė kelis kartus suduoti jam smūgius rankomis ir kojomis, tačiau jis gynėsi nuo jo veiksmų. Grumtynių metu, jis paslydo ir nukrito ant kelių, ir tuo metu D. K. sugriebęs jį už pečių, sudavė jam keliu iš apačios du smūgius į galvos sritį. Nurodė, kad viso konflikto metu D. K. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, grasino jam ir jo draugui susidorojimu, sumušė jį. Po įvykio jis paskambino BPC telefonu 112 ir pranešė apie įvykį.
Įvertinęs minėtų nukentėjusiųjų parodymus teismas kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės vertina kaltinamojo D. K. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kur jis teigė kad jis D. K. nesudavė nei vieno smūgio ir grasinimų jokių nebuvo, o necenzūrinius žodžius gal ir vartojo, o kadangi jiems nugriuvus ant žemės, jis gulėjo ant viršaus, o D. K. buvo po apačia, todėl galėjo ir R. K. suduoti savo draugui D. K. smūgius, todėl ir buvo jam padaryti sužalojimai.
Pažymėtina, jog pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus neneigė, jog konfliktą nesant jokios pagrįstos priežasties inicijavo jis pats. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta A. G., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. pirmas priėjo prie R. K. automobilio, kadangi automobiliai pravažiavo pro juos per arti, ir pareikalavo, kad jis išliptų ir atsiprašytų sakydamas „Atidaryk duris, išsiaiškinsime“. Tai patvirtina ir nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis priėjo prie jų automobilių nors ir nesant jokios pagrįstos priežasties konfliktui, akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs, pradėjo priekabiauti, o D. K. jo paklausus, kas atsitiko, ką jis blogo jam padarė, D. K. nieko nepaaiškindamas trenkė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, į kairįjį skruostą. Nors liudytoja A. G. duodama parodymus teigė, kad nukentėjusysis D. K. pats kurstė konfliktą, kad kaltinamasis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, negrasino jiems, tačiau teismas jos parodymus, įvertinęs tai, kad ji artimai bendrauja su kaltinamuoju, vertina kaip šališkus, pažymi, kad ji kaltinamajam palankia linkme interpretuoja įvykio aplinkybes. Tačiau teismo vertinimu, net ir jos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes: A. G. patvirtino, kad konfliktą inicijavo kaltinamasis, kadangi jis norėjo, kad nukentėjusieji jų atsiprašytų dėl pravažiavimo per arti; ji nurodė, kad nukentėjusiajam R. K. neatidarius automobilio durelių ir neišlipus iš automobilio, D. K. nuėjo prie D. K. automobilio ir tada „D. su kitu nukentėjusiuoju susiėmė“, o tai teismo vertinimu reiškia, kad D. pradėjo smurtinius veiksmus; taip pat ji teigė, kad ji visą laiką stovėjo tarp jų ir prašė D. nusiraminti, kas taip pat rodo, kad agresyvių veiksmų iniciatyva buvo iš kaltinamojo pusės; atvažiavus D. draugui, ji į automobilį D. įstūmė, nors jis nenorėjo sėsti, ir įsėdo pati, o tai teismo vertinimu reiškia, kad kaltinamasis norėjo tęsti konfliktą.
Iš dalies minėtą įvykio eigą patvirtina ir liudytojo L. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymais, kur jis teigė, kad jis nesuprato dėl ko vyksta konfliktas, kad „kai D. apsiramino, pasakė, kad jis sėstų į mašiną, kad parveš namo“, kad D. atsisėdo, o paskui „apsisuko ir nuėjo vėl ten ir susikabino su vienu iš jų, pasistumdė ir nukrito“.
Šių įrodymų analizė leidžia teismui teigti, kad muštynes inicijavo ir jas tęsė kaltinamasis, o nukentėjusieji bandė jų išvengti, bėgo nuo kaltinamojo ir D. K. nubėgęs užsidarė namo laiptinėje ir iškvietė policiją, o R. K. nubėgo už namo. Nors tiek kaltinamasis, tiek liudytojai A. G. ir L. K. duodami parodymus teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam D. K. nesmūgiavo, o jie tik buvo susiėmę, kaltinamasis nukentėjusiesiems negrasino, o akcentavo tai, kad vienas iš nukentėjusiųjų pribėgęs prie gulinčio kaltinamojo, jam spyrė, tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų duoti parodymai ir byloje esanti 2017-01-09 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad D. K. buvo padaryta poodinė kraujosrūva kairiame skruoste, nubrozdinimas kairio žando gleivinėje, dalinis apatinio 1-o danties iš kairės vainiko nuskėlimas, paveikus kietu buku daiktu – sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas atmeta kaip neįrodytą ir kaltinamojo iškeltą versiją, kad „kai jie nugriuvo ant žemės, jis gulėjo ant viršaus, o D. K. buvo po apačia, todėl galėjo ir R. K. suduoti savo draugui D. K., todėl ir buvo jam padaryti sužalojimai“. Pažymėtina, kad nukentėjusysis D. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė savo sužalojimų atsiradimo mechanizmą, t.y. nurodė, kad būtent „D. K. nieko jam nepaaiškinęs trenkė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, į kairį skruostą“ ir „vėliau grumtynių metu jis paslydo ir nukrito ant kelių, o tuo metu D. K. sugriebęs jį už pečių, sudavė jam keliu iš apačios du smūgius į galvos sritį“. Tokį D. K. sužalojimų mechanizmą patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusysis R. K.. Be to, jeigu tikėti liudytojų A. G. ir L. K. parodymais, jog R. K. pribėgęs spyrė gulinčiam kaltinamajam, tai minėti liudytojai taip pat aiškiai nurodė, kad buvo spirta būtent D. K., o L. K. ikiteisminio tyrimo metu net tiksliai nurodė, kad „tada tas Cibulskaitės vyro draugas pribėgo prie jų ir pradėjo spardyti iš kojos Danui iš nugaros į dešinę D. kūno pusę į petį maždaug, ar žemiau“.
Pažymėtina, ir tai, kad nukentėjusieji iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, su juo nebuvo susiję jokiais ryšiais, todėl darytina išvada, kad jokio siekio neteisingai apkaltinti kaltinamąjį D. K. jie neturi, tuo labiau, kad byloje kaltinamajam net nėra pareikštas civilinis ieškinys. Nors pats D. K. teigė, kad įvykio metu jis taip pat buvo sužalotas, tačiau byloje duomenų, jog po įvykio jis būtų kreipęsis į medicinos įstaigą byloje nėra. Įvertintina ir tai, kad policiją į įvykio vietą iškvietė nukentėjusysis D. K., taip siekdamas sustabdyti agresyvius kaltinamojo veiksmus, kas dar kartą patvirtina nukentėjusiųjų nurodytą įvykio versiją.
Nors kaltinamasis neigia, kad jam inkriminuotus nusikalstamus veikus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismo vertinimu, jo neblaivumą įrodo tiek nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose jie teigė, kad akivaizdžiai matėsi, jos kaltinamasis yra neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jų vertinimu blaivus žmogus taip nepasielgtų, tiek liudytojo L. K. parodymai, kur jis teigė, kad kai D. su drauge atsisėdo į mašiną, tai salone jautėsi alkoholio kvapas.
Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai - įžūlus elgesys, pasireiškęs fizinio smurto panaudojimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais sužaloti turtą ir sveikatą nukentėjusių asmenų R. K. ir D. K. atžvilgiu, yra įrodyti byloje esančių įrodymų visuma. Teismo vertinimu tokiais savo veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, būtent tokie kaip nustatyti nagrinėjamojoje byloje veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis paprastai laikomi viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties sutrikdymu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, nes aptartas kaltinamojo elgesys buvo intensyvus, vykdomas viešoje vietoje, jis truko tam tikrą laiko tarpą.
Taigi, teismas konstatuoja, jog D. K. tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius užpuolė nukentėjusiuosius, panaudodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą, grasino D. K. ir R. K. fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, tokiu būdu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių, kaltinamojo 2017-01-08 padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2017-04-17 pripažino visiškai ir nurodė, kad nukentėjusioji V. K. anksčiau gal prieš valandą, mokyklos vidiniame kieme jį išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis įsižeidė, todėl vėliau sutikęs nukentėjusiąją paėmė jai už striukės ir sakė „kaip tu čia šneki“, o ji vėl jį pasiuntusi „ant trijų raidžių“ tada jis sudavė jai vieną kartą iš delno į veidą. Taigi, tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis viešoje vietoje - aikštelėje prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi posėdžio metu pripažino, jog buvo išgėręs 2 butelius alaus, kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius užpuolė V. K., sugriebė ją už striukės ir tempė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė V. K. už plaukų, sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą per veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė: kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios V. K. ir liudytojo V. K. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, liudytojos O. Z. ir liudytojo J. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog jis nesuprato, kad kaltinamoji yra nepilnametė, kadangi jis pats nurodė, kad prieš tai nukentėjusiąją matė mokyklos vidiniame kieme, kur ji sėdėjo ir kalbėjosi su draugais, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad ji dar lanko mokyklą ir yra nepilnametė.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgia į D. K. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes: jis teistas du kartus, 2013 m. už analogiškos nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė numatyta BK 284 str. 1 d. padarymą, teistumas neišnykęs, jis taip pat 2 kartus už nusikaltimus viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymą teistas Didžiojoje Britanijoje (b.l. 99-100), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 101), taikytos poveikio priemonės jam įtakos nepadarė, nes jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nedirba.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).
Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą 2017-04-17 nusikalstamą veiką, t.y. pripažino esmines faktines įvykio aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. Nors ir pripažindamas savo kaltę ir teigdamas kad gailisi dėl padarytos veikos, kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad dėl įvykio kalta ir pati nukentėjusioji, nes jį išprovokavo, nors pripažino, kad buvo išgėręs, nemanė, kad tokį jo elgesį įtakojo tai, kad jis buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas nelaiko, kad kaltinamasis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ir šios aplinkybės nepripažįsta lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe.
Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuskalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. K. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtina įstatymo numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, atitinkamai už 2017-01-08 padarytą nusikalstamą veiką – 9 mėn. laisvės atėmimo, o už 2017-04-17 padarytą nusikalstamą veiką – 1 m. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., skirtos bausmės iš dalies sudedamos ir kaltinamajam D. K. skiriama galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str., kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, skiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl 2017-01-08 padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl 2017-04-17 padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti jam 1(vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir D. K. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.