Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-244-159/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-13242-2010-6)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aspolitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-794/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aspolitas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Skortepas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, įvertinęs atsakovo A. Š. paaiškinimus, kad jokiai kitai įmonei neatskleidė komercinių ar technologinių paslapčių, nes tokių UAB „Aspolitas“ nebuvo; kad jis nebuvo supažindintas su 2007-01-02 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“; kad įrašas jo darbo sutartyje dėl jo įsipareigojimo neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ar panaudoti savo asmeninei naudai, padarytas vėliau, t. y. jau esant jo parašui, nes skiriasi ir šio įrašo tušinuko spalva, taip pat įvertinęs ieškovės teismui pateiktą UAB „Aspolitas“ direktoriaus 2007-01-02 įsakymą dėl konfidencialios informacijos bei ieškovės patvirtinimą teismui, kad komercinių paslapčių sąrašas patvirtintas nebuvo, sprendime padarė išvadą, kad atsakovui A. Š. nebuvo žinomas komercinių paslapčių sąrašas ir kad ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Remiantis visų įrodymų visuma, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentas, kad įmonėje buvo komercinių paslapčių sąrašas ir su juo buvo supažindintas atsakovas A. Š., yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Teismas pripažino, kad Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims įstatymų nustatyta tvarka. Iš šios įstatymo normos padarė išvadą, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius būtinąsias sąlygas, kurios numatytos CK 6.245–6.255 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Teismas, konstatavęs, jog atsakovų A. Š. ir UAB „Skortepas“ veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, dėl kitų ieškovės nurodytų aplinkybių nepasisakė (t. 3, b. l. 125–130).

Aukštesniosios instancijos Lietuvos teismai pripažįsta nesąžiningos konkurencijos veiksmus net ir nesant įmonėje sudaryto ir nesąžiningai konkuruojančio darbuotojo pasirašyto komercinių paslapčių sąrašo, šiuo aspektu svarbūs nesąžiningai konkuruojančių darbuotojų faktiniai veiksmai, jų visuma. Teismas formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgęs tik į tai, yra ar nėra atsakovo A. Š. parašas 2007-01-02 įsakyme „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“, tačiau nevertino bylos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumos. Teismas pažeidė kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles analogiškose bylose, kad bylose, susijusiose su komercinės paslapties atskleidimu ir kitais nesąžiningais veiksmais, labai sunku ir apskritai neįmanoma gauti tiesioginių bei neabejotinai pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų, todėl esminę reikšmę tokiose bylose įgyja netiesioginių įrodymų visapusiškas ir objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas, netiesioginių įrodymų reikšmė ir būtinumas juos vertinti kompleksiškai su visomis bylos aplinkybėmis, grindžiamas tuo, kad gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus yra ypač sunku arba apskritai neįmanoma. Teismas pažeidė šias įrodinėjimo taisykles, reikalaudamas tik iš ieškovės tiesioginių įrodymų apie atsakovų vykdomą nesąžiningą konkurenciją ir neanalizavęs netiesioginių įrodymų visumos.

Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų rašytinių įrodymų – tinkamų duomenų apie atsakovų pajamas, gautas iš patikslintame ieškinyje nurodytų 37 ieškovės klientų apie šiems klientams parduotų prekių pavadinimus ir parduotų prekių vienetų kainas, taip pat jų savikainą, nors patikslintu ieškiniu ir ne vienu papildomu rašytiniu prašymu ieškovė reiškė teismui prašymus šiuos duomenis išreikalauti iš atsakovų. Klaidindama teismą, atsakovė UAB „Skortepas“ pateikė teismui duomenis apie 37 ieškovės klientams parduotų analogiškų prekių vidutines kainas, nes tokie duomenys apsunkina galimybę nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neišreikalavo iš atsakovų tinkamų įrodymų apie 37 ieškovės klientams parduotų konkrečių prekių pavadinimus ir šių prekių vienetų pardavimo kainas, taip pat šių prekių savikainą. Tinkamų reikalautų įrodymų nepateikimas apsunkino ieškovei negautų pajamų (grynojo pelno) dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nustatymo. Apeliantė mano, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų apeliantės negautą grynąjį pelną vidutiniškai sudaro 30 000 Lt (t. 3, b. l. 132–135).

Apeliantė privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, iš atsakovų negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, nei padaryta žalos nukentėjusiajam. Ieškovė žalą tapatina su sumažėjusiu pelnu, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pelno sumažėjimą dėl atsakovų kaltės. Apeliantė ieškinio reikalavimą dėl 30 000 Lt nuostolių atlyginimo įrodinėja UAB „Skortepas“ gautomis pajamomis už laikotarpį nuo 2010-06-08 iki 2010-10-31. Atsižvelgdama į UAB „Skortepas“ gautas pajamas apeliantė daro išvadą, kad tai susiję su atsakovais, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad 2010 m. birželio–spalio mėnesiais apeliantė turėjo pagrindą manyti, kad įvyks jos sandoriai su jos klientais, tačiau sandoriai neįvyko dėl atsakovų kaltės. UAB „Aspolitas“ negautos pajamos nurodytu laikotarpiu sietinos ne su atsakovų neteisėtais veiksmais, tačiau su Lietuvos ūkio nuosmukiu ir užsakymų sumažėjimu, apeliantės nesugebėjimu ir nenoru dirbti, netekus savo ilgamečio darbuotojo atsakovo A. Š. (t. 3, b. l.143–145).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad nuo 2002-10-15 iki 2010-06-21 atsakovas A. Š. pagal darbo sutartį Nr. 004 dirbo UAB „Aspolitas“ vyriausiuoju vadybininku; kad nuo 2007-07-30 laikinai paskirtas eiti direktoriaus pareigas; kad 2010-06-21 atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 2 d. (t. 1, b. l. 19–20, 24); kad Juridinių asmenų registre 2010-06-08 įregistruota UAB „Skortepas“, direktoriumi paskirtas A. Š. (t. 1, b. l. 96–97); kad 2010-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Skortepas“ akcijas iš A. Š. įsigijo ir bendrovės direktoriumi tapo L. S. (t. 1, b. l. 134–139); kad ieškovė tiekė prekes pagal sutartis ar išrašytas sąskaitas faktūras tokiems klientams: UAB „Technonikola“, UAB „Gargždų Mida“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB Klaipėdos atliekų regioninis centras, UAB „Mars Lietuva“, UAB OKZ Holding Baltija“, UAB „Remtarna“, UAB „Plungės šaltis“, UAB „Maišelis“, UAB „Skortepas“, UAB „Stamela“, UAB „Plungės šaltis“, UAB „Maišelis“ (t. 1, b. l. 31–33, 41–46, 52, 57, 60, 68); kad atsakovė UAB „Skortepas“ ieškovės UAB „Aspolitas“ klientams – UAB „Technonikola“, UAB „Gargždų Mida“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“/UAB „Vičiūnai“, UAB „Stamela“, UAB „Remtarna“, UAB „Plungės Šaltis“, UAB „Maišelis“ ir kitiems tiekė tas pačias prekes: tepalus, alyvą bei kitas eksploatacines medžiagas; ir kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų įrodinėja UAB „Skortepas“ gautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2010-10-31 (t. 2, b. l. 17–160, t. 3, b. l. 24–108). Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais bylą nagrinėjęs teismas sprendime nustatė, kad šalys UAB „Skortepas“ ir UAB „Aspolitas“ užsiima ta pačia veikla – tepalų, chemijos produktų ir kitų tarpinių produktų didmenine prekyba ir veikia toje pačioje verslo srityje, todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme įvardijo šalis konkurentėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas, ar sąžiningai konkuruoja atsakovai A. Š. ir UAB „Skortepas“ su ieškove UAB „Aspolitas“, ieškovės UAB „Aspolitas“ klientams tiekdamas analogiškas prekes – tepalus, alyvą bei kitas eksploatacines medžiagas tomis pačiomis kainomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog abi įmonės veikia toje pačioje verslo srityje bei užsiima ta pačia veikla – tepalų, chemijos produktų, kitų tarpinių produktų didmenine prekyba, tačiau susiklostė tokia situacija, kai vienas ir tas pats asmuo – atsakovas A. Š. – veikė dviejų skirtingų konkuruojančių ūkio subjektų interesais.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo A. Š. paaiškinimus, kad jokiai kitai įmonei neatskleidė komercinių ar technologinių paslapčių, nes tokių UAB „Aspolitas“ nebuvo; kad jis nebuvo supažindintas su 2007-01-02 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“; kad įrašas jo darbo sutartyje dėl jo įsipareigojimo neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ar panaudoti savo asmeninei naudai, padarytas vėliau, taip pat įvertinęs ieškovės teismui pateiktą UAB „Aspolitas“ direktoriaus 2007-01-02 įsakymą dėl konfidencialios informacijos bei ieškovės patvirtinimą teismui, kad komercinių paslapčių sąrašas patvirtintas nebuvo, sprendime padarė išvadą, kad atsakovui A. Š. nebuvo žinomas komercinių paslapčių sąrašas ir kad su tokiu komercinių paslapčių sąrašu atsakovas A. Š. supažindintas nebuvo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovei vien tik nepatvirtinus komercinių paslapčių sąrašo, su tokiu komercinių paslapčių sąrašu nesupažindinus atsakovo A. Š., nes minima pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada prieštarauja byloje nustatytoms teisinę reikšmę turinčioms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovas A. Š. 8 metus iš esmės buvo vienintelis ieškovės darbuotojas – vadybininkas, 2 metus buvo ieškovės direktorius, bendravo su klientais, pristatydavo jiems prekes, formuodavo prekių kainas, taikydavo skirtingas tų pačių prekių kainas skirtingiems klientams, kad atsakovui buvo žinoma visa esminė informacija apie ieškovės klientus ir jiems parduodamų prekių kainas ir kad atsakovas A. Š. savo veikloje pasinaudojo ieškovės sukaupta ir jam pagal darbo santykius pas ieškovę žinoma informacija, kuri savo turiniu gali būti laikoma konfidencialia. Sprendime minėta, kad bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad šalys UAB „Skortepas“ ir UAB „Aspolitas“ užsiima ta pačia veikla – tepalų, chemijos produktų ir kitų tarpinių produktų didmenine prekyba ir veikia toje pačioje verslo srityje, todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme įvardijo šalis konkurentėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningos konkurencijos gynimo priemonė numatyta Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje. Minimoje teisės normoje numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Esant tokiai įstatymų reglamentacijai ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam draudimui atlikti veiksmus, susijusius su informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimu, perdavimu, skelbimu be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimu iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad nebuvo pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų vien dėl to, kad ieškovo įmonėje nebuvo priimti lokaliniai aktai dėl komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo (konfidencialios informacijos apsaugos), nes reikalavimas siejamas ir dėl atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovas A. Š. dar būdamas ieškovės UAB „Aspolitas“ direktoriumi ėmėsi teisinių veiksmų įsteigti kitą juridinį asmenį, kuris pagal savo veiklos rūšį, veikimo rinkoje sritį ir pobūdį yra konkuruojantis su ieškove komercinės veikos subjektas. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės klientus ir konkretiems klientams taikomas skirtingas tų pačių prekių pardavimo kainas, įsteigė UAB „Skortepas“, atskleidė UAB „Skortepas“ konkrečią informaciją apie ieškovės įmonės klientus, prekių pardavimo kainų formavimą ir sutarčių sąlygas apie prekių kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas A. Š., siekdamas asmeninių tikslų, įsteigęs kitą konkuruojantį juridinį asmenį ir 2010-06-08 paskyręs save UAB „Skortepas“ direktoriumi, o 2010-06-11 UAB „Skortepas“ akcijas pardavęs L. S., pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas.

Įvertinusi anksčiau paminėtus atsakovo A. Š. veiksmus, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės įmonėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, formuojamų prekių kainas, teikiamų paslaugų kainodarą ir kt., teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokių atsakovo veiksmų negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, geros moralės veiksmais, nepakenkusiais ir negalėjusiais pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovės – teisėtiems interesams. Atsakovas pasinaudojo ieškovės įmonėje sukaupta ir jam pagal buvusius darbo santykius pas ieškovę žinoma informacija, kuri savo turiniu gali būti laikoma ir konfidencialia informacija. Žinodamas informaciją apie ieškovės klientus, Juridinių asmenų registre 2010-06-08 A. Š. įregistravo UAB „Skortepas“, pasiskyrė save įmonės direktoriumi, nenutraukęs darbo santykių su ieškove UAB „Aspolitas“. UAB „Skortepas“ pradėjo dalyvauti analogiškoje ieškovės veiklai rinkoje, jos veikloje pasinaudojant darbo pas ieškovę laikotarpiu sukaupta informacija apie klientus, tiekė analogiškus gaminius ieškovės buvusiems klientams. Būtent tokias faktines aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbią reikšmę turi ieškovės UAB „Aspolitas“ ir UAB „SHELL LIETUVA“ 2002-05-06 sudaryta „SHELL produktų platinimo sutartis Nr. 0605-02ASP“, pagal ją ieškovė yra oficiali tokių produktų platintoja Klaipėdoje. Pagal distribucijos sutartį SHELL produktų oficialusis atstovas Lietuvoje UAB „Jungent“ gali parduoti minėtus produktus tik distribucijos sutartį sudariusiam oficialiam platintojui, iš jų ir ieškovei (t. 1, b. l. 16–18). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovas A. Š., būdamas ieškovės darbuotoju ir direktoriumi, negalėjo nežinoti, kad minėtoje distribucijos sutarties 2 dalies 2.3 punkto, f. g, h papunkčiuose, 2.5 punkte nustatytas ne vienas įpareigojimas – iš jų prekybos metu laikytis UAB „SHELL LIETUVA“ rekomenduojamų didmeninių ir mažmeninių produktų kainų ir draudimas neatlikti aktyvių veiksmų paskiriant papildomus platintojus, negavus išankstinio UAB „SHELL LIETUVA“ sutikimo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovė prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautas pajamas. Šiais veiksmais atsakovė UAB „Skortepas“ faktiškai pradėjo savo veiklą, galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovei. Tokia veikla kvalifikuotina nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių, be to, ji laikytina pakankamai reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovės galimybėms varžytis rinkoje, tuo padarydama jai žalą.

Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovė, – tai teisė reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad atsakovai nesąžiningai konkuravo, todėl ieškovei turi būti atlyginama padaryta žala. Konkurencijos įstatymas nenustato specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala, padaryta nesąžiningai konkuruojant, todėl darytina išvada, kad tokia žala nustatytina ir apskaičiuotina pagal CK įtvirtintus bendruosius žalos atlyginimo principus.

Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Kai sprendžiama dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, paprastai sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių pobūdį ir dydį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Taigi dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas (CK 6.249 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Skortepas“ atsisakė pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jos gautą naudą. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip verslininkė, savo patirtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovė taip pat yra verslininkė, tačiau šių reikalavimų nepaisė, nes, esant teismo reikalavimams pateikti dokumentus, reikalingus ieškovės gautai naudai nustatyti, atsisakė juos pateikti ir jų nepateikė. Atsakovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir pareiga pateikti įrodymus, todėl teisėjų kolegija, nustatydama atlygintų nuostolių dydį, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovė turi teisę reikalauti kompensuoti dėl jos nematerialių teisių pažeidimo patirtus neigiamus turtinius praradimus, kurie pasireiškė negautomis pajamomis dėl sumažėjusios apyvartos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Byloje esant pakankamai įrodymų, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis, nuostolių apskaičiavimą bei dydį, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų apeliantės negautą grynąjį pelną vidutiniškai sudaro 30 000 Lt ir kad nagrinėjamu atveju apeliantė nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir teismo diskrecijai suteikta teise nustatyti atlygintų nuostolių dydį, daro išvadą, kad iš atsakovų ieškovei solidariai priteistini 15 000 Lt turėtų būti pakankama suma atlyginti patirtus turtinius praradimus dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. iš atsakovo A. Š. ieškovės naudai priteistinos 5 procentų, o iš atsakovės UAB „Skortepas“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-10-04 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš dalies patenkinus ieškinį, sumažintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nutartimi atsakovams A. Š. ir UAB „Skortepas“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (t. 2. b. l. 168–170, CPK 150 str.).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Aspolitas“, pareikšdama ieškinį, patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 997 Lt, 748 Lt ir 900 Lt žyminį mokestį ir iš viso patyrė 2 645 Lt bylinėjimosi išlaidų (997 Lt + 748 Lt+900 Lt, t. 1, b. l. 12; t. 2, b. l. 16; t. 3, b. l.136). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 26 proc., todėl ieškovei iš atsakovų priteistina po 344 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 2 645 Lt x 26 proc. –688 Lt : 2 –344 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aspolitas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Aspolitas“, įmonės kodas 142068051, solidariai iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Skortepas“, įmonės kodas 302519897, – 15 000 Lt žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Priteisti ieškovei UAB „Aspolitas“ iš atsakovo A. Š. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 000 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-10-04 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Aspolitas“ iš atsakovės UAB „Skortepas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 000 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2010-10-04 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „Skortepas“, įmonės kodas 302519897, po 344 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Aspolitas“, įmonės kodas 142068051.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nutartimi atsakovams A. Š. ir UAB „Skortepas“ laikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Ieškovės UAB „Aspolitas”, įmonės kodas 142068051, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Skortepas“ priklausančių piniginių lėšų, jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą, neperžengiant reikalavimų ribų – už 15 000 Lt. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovės UAB „Skortepas“, įmonės kodas 302519897, nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštuoti atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti jo kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 15 000 Lt ieškinio sumos.