Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2002-10-15 iki 2010-06-21 atsakovas A. Š. pagal darbo sutartį Nr. 004 dirbo UAB „Aspolitas“ vyriausiuoju vadybininku. Nuo 2007-07-30 buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas (t.2. b. l.19-20). 2010-06-21 A. Š. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d, 2 d.(1 t.b. l. 24). Juridinių asmenų registre 2010-06-08 įregistruota UAB „Skortepas“, o direktoriumi paskirtas A. Š. (1 t. b. l. 96, 97), 2010-06-11 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Skortepo“ akcijas iš A. Š. įsigijo ir bendrovės direktoriumi tapo L. S. (1 t. b.l. 128, 134-139).Nustatyta, jog Ieškovė tiekė prekes pagal sutartis ar išrašytas sąskaitas faktūras šiems klientams UAB „Technonikola“, UAB „Gargždų Mida„ UAB „Plungės Kooperatinė Prekyba“ UAB Klaipėdos atliekų regioninis centras, UAB „Mars Lietuva“, UAB OKZ Holding Baltija“, UAB „Remtarna“ UAB „Plungės šaltis“, UAB „Maišelis“ (1 t. b.l.31-33, 41,46, 52,61, 63, 68, UAB „Skortepas UAB „Stamela“, UAB „Plungės šaltis“, UAB „Maišelis“ (UAB „Remtarna“ (1 t b. l. 57,60,68). Atsakovas UAB „Skortepas" ieškovo UAB „Aspolitas“ klientams - UAB „Technonikola' VUAB „Gargždų Mida", UAB „Plungės kooperatinė prekyba" UAB „Vičiūnai", UAB „Stamela", UAB „Remtarna", UAB „Plungės Šaltis", UAB „Maišelis" ir kitiems tiekė tas pačias prekes: tepalus, alyvą bei kitas eksploatacines medžiagas, ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų įrodinėja UAB „Skortepas" gautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2010-06-08 - 2010-10-31 (2 t. b.l. 17-160, 3 t. b.l. 24-108).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys UAB „Skortepas“ ir UAB „Aspolitas“ užsiima ta pačia veikla – tepalų didmenine prekyba, chemijos produktų didmenine, kitų tarpinių produktų didmenine prekyba, t. y. veikia toje pačioje verslo srityje, todėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme jie laikytini konkurentais.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar sąžiningai konkuruoja atsakovas UAB „Skortepas“ su ieškovu UAB „Aspolitas“, ieškovo klientams tiekdamas analogiškas prekes - tepalus, alyvą bei kitas eksploatacines medžiagas tomis pačiomis kainomis. Ieškovas mano, kad atsakovas su juo konkuruoja nesąžiningai, nes atsakovas A. Š. nuo 2002-10-15 iki 2010-06-21 dirbo UAB „Aspolitas“. Ieškovas nurodo, jog 2007-01-02 buvo padarytas atsakovo A. Š. darbo su ieškovu sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovas A. Š. įsipareigojo neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Darbo pas ieškovę metu atsakovas A. Š. dirbo tepalų, alyvos ir kitų eksploatacinių medžiagų pardavimo srityje. Jis ne kartą ieškovo įmonės lėšomis buvo siunčiamas tobulintis į tiesiogiai su dirbamu darbu susijusius seminarus, mokymus, tarnybines komandiruotes. Esant tokiems santykiams, atsakovas žinodamas prekybos specifiką, prekių pardavimo kainas, tiesiogiai bendraudamas su ieškovo klientais, įregistravo UAB „Skortepas“, įmonės komercines paslaptis atskleidė konkuruojančiai įmonei UAB „Skortepas“, kuri pradėjo dalyvauti analogiškoje veikloje kaip ir ieškovas UAB „Aspolitas“. Tokius atsakovo veiksmus ieškovas laiko prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kenkiančiais jo galimybėms konkuruoti. Dėl atsakovo nesąžiningo konkuravimo ieškovas reikalauja jam padarytos žalos atlyginimo.

Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovas, yra ūkio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

Konkurencijos įstatymo 1 str. nurodyta, kad šio įstatymo tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

Sąžiningos konkurencijos laisvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Nesąžininga konkurencija yra draudžiama. Pagal 1883 m. Paryžiaus Konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Žin., 1996, Nr. 75-1796) 10 bis straipsnį nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

Ieškovas mano, kad atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvertintų draudžiamų veiksmų, t. y. informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimu be šio subjekto sutikimo.

Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Taigi veiksmai, susiję su informacijos panaudojimu gali būti pripažįstami kaip nesąžiningi konkurencijai tik jeigu ši informacija yra komercinė paslaptis. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovas UAB „Skortepas“ pradėjo dalyvauti panašioje veikloje kaip ir ieškovas UAB „Aspolitas“ ir prekiauja analogiškomis prekėmis su kai kuriais ieškovo UAB ‚Aspolitas“ klientais. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai (2 t. b.l. 17-160, 3 t. b.l. 24-108). Aplinkybė, kad atsakovo UAB „Skortepas“ kai kurie klientai sutampa su ieškovo klientais ir jų tiekiamų prekių kainos yra panašios, kartais net identiškos, savaime negali būti laikoma konkurencijos pažeidimu, nes būtina nustatyti ne bet kokios informacijos, o komercinės paslapties naudojimą.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialą komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informacija, kuri negali būti laikoma komercinė paslaptimi, nustato įstatymai. Pagal šią įstatymo normą informacijos pripažinimą paslaptimi sprendžia jos savininkas. Savininkas, vadovaudamasis komercijos interesais, sprendžią, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista.

Atsakovas A. Š. nurodė, kad jokiai kitai įmonei neatskleidė komercinių ar technologinių paslapčių, nes tokių UAB „Aspolitas“ nebuvo, jis nebuvo supažindintas su 2007-01-02 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“ (1 t. b.l. 119), mano, kad įrašas jo darbo sutartyje dėl jo įsipareigojimo neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ar panaudoti savo asmeninei naudai, padarytas vėliau, t.y. jau esant jo parašui, nes skiriasi ir šio įrašo tušinuko spalva (1 t. b.l .20). Nors ieškovas pateikė teismui UAB „Aspolitas“ direktoriaus 2007-01-02 įsakymą dėl konfidencialios informacijos (1 t. b.l. 180), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su šiuo įsakymu buvo supažindintas atsakovas A. Š. ar bet kuris kitas įmonės darbuotojas. Kad nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, patvirtino tiek pats ieškovas, tiek atsakovai (1 t. b.l. 194, 7, 119). Todėl, įvertinus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovas įsipareigoja neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ar pasinaudoti savo asmeninei naudai (1 t. b.l. 20) buvo padarytas praėjus 5 metams nuo darbo sutarties pradžios, yra abstraktus ir deklaratyvaus pobūdžio, neatskleidžia konfidencialios informacijos turinio, o duomenų, kad ieškovas yra supažindintas su 2007-01-02 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“ byloje nėra, yra pagrindas teigti, kad atsakovui A. Š. nebuvo žinomas komercinių paslapčių sąrašas. Ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, todėl remiantis šių įrodymų visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentas, kad įmonėje buvo komercinių paslapčių sąrašas ir su juo buvo supažindintas atsakovas A. Š. yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „Skortepas“, prekiaudamas tomis pačiomis prekėmis, su UAB „Aspolitas“ klientais identiškomis kainomis, pasinaudodamas sukaupta komercine informacija apie klientus, prekių kainodara, gavo nesąžiningos naudos, o ieškovas UAB „Aspolitas“ dėl to patyrė neabejotinai didelę žalą, negaudamas pajamų. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja tuo, jog atsakovas ieškovo klientams tiekia tas pačias prekes (alyvą, tepalus ir kt.) už tas pačias kainas, kurias taiko ir ieškovas. Kaip minėta, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai (2 t. b.l. 17-160, 3 t. b.l. 24-108). Atsakovai nurodo, jog kainas sąlygoja pati rinka, kainas siūlo patys klientai, taip pat kainodarą pasiūlo ir produkcijos tiekėjai, todėl natūralu, kad tos pačios rūšies produktų kainos tiems patiems klientams, gali būti panašios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo tiekiama produkcija pasižymi konkurenciniais savitumais; turi požymius, kurie šią produkciją ar jos kainodarą išskiria iš kitų rinkos dalyvių, todėl pripažintina, kad tos pačios produkcijos tiekimas analogiškomis kainomis nėra konkurencijos įstatymo pažeidimas. Kaip jau pažymėta, šalys tarpusavio įsipareigojimų nekonkuruoti neturėjo. Įstatymais ar kitais teisės aktais nėra draudžiama asmenims, užsiimti tuo pačiu verslu ir tuo riboti konkurenciją, todėl argumentai, kad atsakovas neteisėtai pasinaudojo jo turimais klientais ir jų poreikių žinojimu, nepagrįsti.