Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-731/2018 pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovui S. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas F. V. ieškiniu prašė pripažinti jam teisę be atsakovo S. V. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti šio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti ją tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą ir registro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, advokato išlaidas ir išlaidas dėl atliktų kadastrinių matavimų.Nurodė, kad jis ir atsakovas po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo minėtą žemės sklypą, kuriame yra sodyba: gyvenamasis namas, ūkiniai ir kiemo statiniai. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ (vėliau V. R. individuali veikla) dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. Atsakovas buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. papildomai pakviestas į žemės sklypo paženklinimą, jam taip pat buvo išsiųsta plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopija, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo nebuvo gauta. Kadangi jis (ieškovas) yra tik vienas iš žemės sklypo bendrasavininkų, be kito bendraturčio (atsakovo) sutikimo negali atlikti tolimesnių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos registracijos veiksmų.Atsakovo elgesys pažeidžia jo nuosavybės teises: t. y. jam apribota galimybė teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti tikrąjį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą bei spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pripažinimo ieškovui teisės atlikti kadastro duomenų patikslinimą be atsakovo sutikimo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų.Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog bylos šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, kiemo rūsiu, ūkiniu pastatu, lauko virtuve, rūkykla, pirtimi, ūkiniu pastatu, dviem šiltnamiais, garažu, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyrius 2015 m. lapkričio 27 d. raštu informavo ieškovą, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turi būti tikslinamas, nes pagal parengtą preliminarų žemės sklypo planą, kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai esamų vietovėje anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų. Ieškovas kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“, vėliau V. R. IĮ dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. Atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad bendras žemės sklypo plotas yra didesnis, nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas be atsakovo (bendraturčio) sutikimo negali atlikti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos registracijos veiksmų. Atsakovas nesutinka su patikslintų kadastro duomenų registracija, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio, posūkio taškų, koordinačių neginčija.Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo nurodytų kadastrinių matavimų ir paženklinimo akto procedūrinių reikalavimų pažeidimų – jo, kviestinių asmenų tinkamu neinformavimu apie vyksiantį žemės sklypo paženklinimą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte numatyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1. papunktyje nurodytus atvejus. Nuostatų 32.1.1.2. papunktyje įtvirtinta, jog kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovas, būdamas žemės sklypo bendrasavininku, iš esmės nepagrįstai save priskiria prie kviestinių asmenų. Nuostatuose nereglamentuojamas žemės sklypo savininkų kvietimas paženklinant žemės sklypo ribas, todėl ir kiti, nei numatyta Nuostatuose, žemės sklypo savininko informavimo būdai yra galimi ir gali būti pripažįstami tinkamais.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo paaiškinimais, liudytojo matininko V. R. parodymais nustatyta, kad atsakovas apie atliekamus kadastrinius matavimus buvo informuotas, jam telefonu matininkas pranešė apie žemės sklypo ženklinimo datą ir laiką. 2017 m. sausio 16 d., kuomet buvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, atsakovas nedalyvavo, tačiau atliekant žemės sklype esančių pastatų matavimus, atsakovas dalyvavo, bendravo su matininku. Nors apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog jis apie 2017 m. sausio 16 d. sklypo ženklinimą buvo informuotas, tačiau netikėti ieškovo paaiškinimais, liudytojo V. R. parodymais, teismas pagrindo neturi. Pastebėtina, kad atsakovas į parengiamąjį, teismo posėdį neatvyko ir savo procesiniuose dokumentuose dėstomos pozicijos pats teisme nepatvirtino.Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. V. R. IĮ surašė ir išsiuntė registruotu paštu atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), ir sodybos esančios (duomenys neskelbtini), adresais kvietimus atvykti į jam priklausančio žemės sklypo ribų ženklinimą 2017 m. rugsėjo 4 d. 10.00 val. Atsakovui nedalyvavus žemės sklypo paženklinimo darbuose, 2017 m. rugsėjo 22 d. jam išsiųsta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas kaip ginčo žemės sklypo bendraturtis žinojo, buvo tinkamai informuotas tiek žodžiu, tiek raštu apie kadastrinių matavimų darbus ir žemės sklypo ženklinimą vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad šiuo atveju Nuostatų 32.1.1.2. papunktis pažeistas nebuvo.Apeliantas teigia, kad teismas nevertino, jog kadastrinių matavimų byloje nėra įrodymų, kad gretimos valstybinės žemės sklypo patikėtinis būtų dalyvavęs ženklinant sklypo ribas ir buvo informuotas apie sklypo paženklinimą, o apie 2017 m. rugsėjo 4 d. vyksiantį ribų paženklinimą nebuvo informuoti kviestiniai asmenys, jiems nebuvo pranešta apie tai, kad vyko antras ribų paženklinimas. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba (jos struktūrinis padalinys), buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, su ieškinio reikalavimu sutiko. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad tokio pranešimo neįteikimas nelaikomas esminiu pažeidimu, nes nustačius valstybinės žemės sklypo ribų pažeidimus, kuriuo tikslu ir kviečiamas valstybinės žemės patikėtinis, privataus žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatyti duomenys netvirtinami. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad gretimų sklypų savininkai – G. V., V. B., V. R., J. R., E. R. buvo tinkamai informuoti apie 2017 m. sausio 16 d. vyksiantį ribų paženklinimą. Jie 2017 m. sausio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė, pretenzijų ieškovui nereiškia. 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo organizuotas pakartotinis ginčo žemės sklypo ženklinimas, tikintis, jog dalyvaus registruotu laišku kviestas atsakovas. 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo paženklinimo aktų duomenys yra tapatūs. Todėl nagrinėjamu atveju šie apelianto įrodinėjami formalūs informavimo pareigos pažeidimai, jam neginčijant matavimų duomenų, nėra teisiškai reikšmingi, nes nesudaro pagrindo abejoti atliktų matavimų patikimumu.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuostatų 15.6 punktą ir pažeidė CK 4.75 straipsnio nuostatas, o vieno ieškovo, t. y. tik vieno iš bendrasavininkų, valia kadastriniai matavimai negalėjo būti atliekami. Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo, vieno iš žemės sklypo savininkų, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o atsakovas neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo jis pageidauja tą daryti, remdamasis vien tik kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo ar nebūtinumo kriterijumi konkrečiu metu. Pažymėtina, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatant šalių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, be to, faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre. Todėl pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo nustatant šalims priklausančias sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, teisėjų kolegija laiko pagrįstomis. Atsakovas neįrodė savo atsisakymo leisti ieškovui įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus pagrįstumo ir teisėtumo, savo teisių ir interesų pažeidimo, todėl skundžiamu sprendimu ieškinys tenkintas pagrįstai (CPK 12, 178 straipsniai).Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo argumentus, kad ieškovo reikalavimas, koks yra pareikštas ieškinyje, negali būti tenkinamas dėl jo neapibrėžtumo. Tiek ieškinio dalyko formulavimas, tiek jo keitimas yra ieškovo teisė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 141 straipsnis). Manydamas, kad ieškovo reikalavimai yra netikslūs atsakovas šį argumentą turėjo kelti parengiamojo posėdžio metu, tačiau bylos duomenimis šio klausimo nekėlė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija ieškovo reikalavimo ydingumo nenustatė.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiamame sprendime nepasisakydamas dėl pareikšto prašymo taikyti CPK 299 straipsnį ir kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Ieškovo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai atsakovui yra suformuluojami ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas); atsakovas gali pareikšti savarankiškus materialaus pobūdžio reikalavimus ieškovui priešieškinio forma (CPK 143 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas materialaus pobūdžio reikalavimų ieškovui nereiškė. Atsižvelgiant į tai, CPK 265 straipsnio 2 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos dėl atsakovo procesinio prašymo – priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu, netaikytinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klausimas dėl atsakovo pateiktų prašymų buvo nagrinėjamas 2018 m. sausio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti reikalavimai – dėl įrodymų iš AB „Luminor bank“ išreikalavimo ir galimai neteisėto 2 500 Eur pasisavinimo nėra šios bylos dalykas ir protokoline nutartimi nutarė keliamų reikalavimų nenagrinėti. Pažymėtina, kad teismas atskirąją nutartį priima tuo atveju, jeigu pats teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina, kad atsakovas, manydamas, jog jo atžvilgiu padaryta neteisėta veika, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas savarankiškai.Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame sprendime. Nurodo, kad apylinkės teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai jų nedetalizavo ir nemotyvavo jų dydžio. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taiko CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytą taisyklę ir šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Nors teismas nedetalizavo priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad CPK 98 straipsnio nuostatos taikytos netinkamai. Ieškovas už advokato padėjėjo, advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 730 Eur išlaidų: 410 Eur už ieškinio parengimą, 320 Eur už atstovavimą. Ieškovui ieškinį ruošė advokato padėjėjas, bylos nagrinėjime parengiamojo ir teismo posėdžio metu dalyvavo advokatė. Išlaidų už šią pagalbą dydį palyginus su Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 838,70 Eur, įvertinus teismo posėdžių trukmę, bylos sudėtingumą, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais teisinės pagalbos išlaidos buvo būtinos, yra proporcingos, jų dydis ženkliai mažesnis nei nustatyti maksimalūs dydžiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturi šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.