- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- 2-3756-985/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03041-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį visiškai. Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti 60 000 Eur neturtinę žalą, nes dėl dukros mirties patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikta, tapo nedarbinga, spaudimas didelis, svaigsta galva, vartoja vaistus, nervai sutrikę, kankina nemiga. Seniau dirbo pas ūkininką 15 metų, po dukters mirties nebedirba, nes neleidžia sveikata. Tarp jos ir dukros buvo stiprus ryšys, abi buvo artimos. Per dieną po 2-4 kartus susiskambindavo. Skambindavo viena kitai. Pati važiuodavo pas dukrą retai, tačiau dukra pas ją atvažiuodavo. Paskutinį kartą kalbėjo apie tėvo gimtadienį, kalbėjo apie susitikimą, visi planavo švęsti gimtadienį. Bendravo su dukra gražiai ir nuoširdžiai. Nebuvo pykčių. Dukra turėjo 3 vaikus, su visais anūkais bendrauja iki dabar. Vyresnysis atvyksta jos aplankyti. Šeimos šventes švęsdavo kartu. Buvo laikotarpis, kai dukra gyveno su šeima kartu su ja, gyveno maždaug 6-7 metus, tai buvo laikotarpis, kada dukra turėjo vyriausią sūnų. Sutarė gerai, kai gyveno dukra su šeima. Mylėjo dukrą ir labai išgyvena dėl dukters mirties, kankina prisiminimai ir mintys. Visada prisimena tuos momentus, kada kartu būdavo, susitikdavo. Dukra mokėsi internate, nes jai sunkiai sekėsi mokytis, tačiau savaitgaliais grįždavo namo, dukrą augino pati. Anūkams ir dukrai švenčių proga nupirkdavo dovanų. Kai dukra buvo jaunesnė, būdavo pykčių, bet visada dukra atsiprašydavo, susitaikydavo. Dukros ir anūkų pasiilgdavo. Dukra su tėčiu labai gerai bendravo. Sveikata sutriko akivaizdžiai po laidotuvių. Greitąją pagalbą labai dažnai kviesdavo, su širdimi problemos. Sveikata nepagerėjo, kamuoja nemiga ir nerimas. Vaistus vartoja nuo spaudimo visada, nuo širdies ne visada, o nuo nemigos taip pat vartoja vaistus, nes kitaip nebeužmiega. Dukros mirtis buvo emocinis šokas. Prižiūri dukros kapą, į savaitę 2-3 kartus aplanko kapą, kiekvieną kartą nuneša gėlių, žvakių ant kapo. Paskyrė savo lėšas rengiant laidotuves, 200 Lt giesmininkams, 100 Lt kunigui, 100 Lt duobkasiams. Šie pinigai buvo pasiskolinti iš sesers, dabar skola yra atiduota. Atsakovas neatsiprašė po dukros mirties.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad tarp dukros ir motinos kraujo ryšys buvo, tačiau dvasinis ryšys buvo nedidelis. Su ieškovės dukra gyveno 7 metus. Pas ieškovę su jos dukra važiuodavo 1-2 kartus į ieškovės namus, žinojo aplinkybes, kad ieškovė dirbo pas ūkininkę. Motina ir dukra mėgdavo išgerti. Šeima buvo asociali, rizikos faktorių šeimoje. Ieškovė su dukra bendraudavo telefonu pora kartą per savaitę. Buvo susipykę ieškovė su dukra 2 metus, tuo metu išvis nebendravo. Per metines šventes dukra su ieškove nesusitikdavo. Nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Laisvės atėmimo vietoje dirba, gauna 30-50 Eur į mėnesį. Sveikatos problemų neturi. Turi šaltkalvio-remontininko specialybę. Turi vaikų, 15 ir 11 metų vaikams moka alimentus, jauniausia dukra įvaikinta. Pripažįsta, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus netekusi dukros, mano, kad teisinga kompensuoti, priteisinat 10 000 Eur žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-222-238/2015 matyti, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą; BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą, o būtent dėl to, kad 2014 m. vasario 15 d. apie 3 val. namuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine R. G. metu tyčia 17 kartų peiliu smogė nukentėjusiajai į krūtinę, nugarą, plaštakas bei kaklą, tuo padarė jai durtines pjautines žaizdas krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, durtines pjautines kiaurymines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, o to pasekmėje R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, ir R. G. netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo šeimos narį – sugyventinę R. G.. Netrukus po to nuėjo į kitą kambarį, kur siekdamas nužudyti miegančius, t. y. bejėgiškos būklės buvusius, kartu gyvenusius sugyventinės R. G. vaikus – mažametį E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. G., tyčia užsisėdo ant lovoje miegojusio L. G. ir ėmė šį smaugti, bei išsakydamas žodžius: „Nužudžiau tavo motiną. Dabar nužudysiu tave su E.“, tyčia peiliu du kartus smogė jam į kaklą, taip padarė kaklo priekinės dalies pjautines žaizdas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pasikėsino nužudyti L. bei E. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. G. pasipriešinęs atėmė peilį ir kartu su E. G. pabėgo. 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis nepakeistas.
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, suformuluotos taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009;kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl R. G. nužudymo, kuri kaip matyti iš gimimo įrašo (b. l. 4) yra ieškovės dukra, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę iš naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.
Ieškovė reikšdama atsakovui reikalavimą dėl 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netekus dukros, nurodė, kad su dukra buvo artimos, nors kartu ir paskutinius metu negyveno, tačiau kiekvieną dieną kalbėjo telefonu, skambindavo viena kitai po 2-4 kartus per dieną, kartu sutikdavo metines šventes, švęsdavo gimtadienius. Ieškovė nurodė, kad su dukra anksčiau pykdavosi, tačiau paskutiniu metu sutarė gerai. Atsakovas neigė, kad ieškovę su dukra siejo artimi ryšiai, teigė, kad ieškovė su dukra vartojo alkoholį, tačiau pripažino, kad su ieškovės dukra vykdavo pas ieškovę į jos namus, ieškovė su dukra dažnai kalbėdavo telefonu. Ieškovė nurodė, kad staiga mirus dukrai patyrė dvasinį sukrėtimą, po dukros mirties jai pablogėjo sveikata, vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, širdies skausmo, nemigos, nes negali užmigti, nuolatos galvoja apie dukrą, jaučia nerimą, dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti, nors 15 metų dirbo pas ūkininką. Teisme apklausta liudytoja ieškovės šeimos gydytoja R. L. nurodė, kad ieškovė pas ją pradėjo gydytis prieš dvejus metus, ieškovė yra gydoma nuo padidėjusio kraujo spaudimo, dėl ko nuolatos vartoja vaistus, taip pat gydoma nuo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, širdies skausmo, ieškovei skirti vaistai nuo nemigos, sveikata nepagerėjusi.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais ir teismų praktikos suformuotais neturtinės žalos atlyginimo pagrindais ir žalos dydžio nustatymo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos Nr. 1-222-238/2015 duomenys patvirtina, kad tyčiniais atsakovo nusikalstamais veiksmais, intensyviai smurtaujant, suduodant daugybinius, stiprius smūgius peiliu ieškovės dukrai R. G., buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų atsakovo veiksmų ieškovė staiga ir netikėtai neteko dukros su kuria nors ir negyveno kartu, bet artimai bendravo, dėl ko yra priversta kentėti beprasmę dukters netektį, išgyventi nuolatinį nerimą bei dvasinį skausmą. Tokia staigi smurtinė dukros mirtis neabejotinai ieškovei sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jos gyvenimą, dėl dukros mirties jai pašlijo sveikta, ji nuolatos vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, taip pat nuo nemigos, nes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų negali užmigti. Aplinkybes dėl ieškovės turimų sveikatos problemų patvirtino liudytoja R. L., nurodžiusi, kad viena iš galimų ieškovės turimų sveikatos problemų priežasčių yra patirtas didelis stresas. Atsakovas neigė, kad tarp ieškovės ir jos dukros buvo stiprus emocinis ryšys, nurodė, kad R. G. pykosi su ieškove, abi kartu vartojo alkoholį, R. G. labiau sutarė su tėvu. Iš byloje esančios seniūnės pažymos (b. l. 7) matyti, kad mirusiai ieškovės dukrai buvo apribota motinos valdžia į vyriausią sūnų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau E. G. ir L. K. augo nužudytosios šeimoje, duomenų apie nužudytosios ir ieškovės netinkamą gyvenimo būdą, byloje nėra, atsakovas savo nurodytų aplinkybių teismui nepagrindė, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jai sukelto dvasinio sielvarto ir sukrėtimo staiga netekus dukros, jos psichinės bei fizinės sveikatos pablogėjimo, prarastos galimybės dirbti, atsižvelgiant į 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu iš atsakovo mirusiosios seseriai ir vaikams priteistas neturtinės žalos sumas ir atsakovo turtinę padėtį (neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nors laisvės atėmimo vietoje dirba, tačiau pajamos yra minimalios, turi išlaikytinių), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti suma 60 000 Eur yra per didelė, pažymint, kad priteista suma žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, todėl ieškovei priteistina 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų, susijusių su dukros netektimi (Kasacinės teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2013 ir Nr. 2K-118/2013; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-605-280/2016).
Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo yra priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijavimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinti ieškovės reikalavimai sudaro 17 procentų, iš atsakovo ieškovei yra priteistina 0,63 Eur (3,72EurX17procentų), išlaidų, susijusių su dokumentų kopijavimu (CPK 93 str., 2 d., 88 str. 1 d. 9 p.).
Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į ieškovei priteistą 10 000 Eur sumą, iš atsakovo valstybei priteistinas 300 Eur žyminis mokestis (10 000EurX3procentai), 65 Eur (382,41X17procentų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,06 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 3 p., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 0,63 Eur (šešiasdešimt tris ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 306,06 Eur (tris šimtus šešis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.