Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. S., G. S., D. S., P. S. ir atsakovės Z. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-223/2016 pagal ieškovų J. S., G. S., D. S., P. S. atsakovei Z. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. J. S, G. S., D. S., P. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Z. B. 4651,79 Eur turtinės žalos ieškovo J. S. naudai, 54,16 Eur turtinės žalos J. S. ir G. S. naudai, 146,40 Eur turtinės žalos D. S. ir P. S. naudai, 50 000 Eur neturtinės žalos ieškovų D. S., P. S., J. S., G. S. naudai, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014-12-11 iki bylos iškėlimo teisme dienos ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios 2015-04-24 prokuroro nutarime konstatuota, kad galimai dėl A. B. veiksmų, būtent jam apipylus automobilio vidų degiu skysčiu ir padegus, automobilyje kilo gaisras, dėl ko mirė automobilyje buvę B. S. ir A. B.. Neteisėtus veiksmus atliko A. B., todėl atsakovė, kaip jo įpėdinė, privalo atlyginti ieškovams jiems padarytą žalą.

II. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

I. J. S, G. S., D. S., P. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. priimto sprendimo civilinėje byloje dalį ir priteisti ieškovams iš atsakovės kiekvienam po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 200 000 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas.Apeliantų nuomone, A. B. itin žiauriai nužudydamas (gyvą sudeginęs automobilyje) B. S., paniekino ir pažeidė svarbiausias vertybes: žmogaus gyvybę ir mirusiosios vaikų ir tėvų teisę į šeimą. Po tokio brutualaus nužudymo, apeliantai patyrė dvasines kančias, pablogėjo jų sveikata. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad spręsdamas dėl neturtinio žalos dydžio rėmėsi teismų praktika, tačiau teismo nurodytos nutartys neturi nieko bendro su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tik viena teismo nurodyta byla turi precedentinę reikšmę, joje teismas iš atsakovų už nužudymą priteisė 43443 Eur neturtinę žalą. Dažniausiai dėl tyčinio itin žiauraus žmogaus gyvybės atėmimo nukentėjusiam priteisiama nuo 28962 Eur iki 57 924 Eur neturtinė žala. Teismas, priteisdamas ieškovams po 10000 Eur neturtinės žalos, neatsižvelgė į teisiškai ir faktiškai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pagrindas priimtą sprendimą šioje dalyje keisti.Apeliantai, norėdami sužinoti paveldėto turto masę ir pagal tai patikslinti ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydami išreikalauti iš notarų biuro paveldėjimo bylą. Teismas 2015 m. balandžio 8 d. rezoliucija šį apeliantų prašymą atmetė, nurodydamas, kad jis nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Po nurodyto prašymo pateikimo paaiškėjo, kad atsakovė klaidina antstolį, nurodydama ne visą po A. B. mirties jai žinomą paveldimą turtą, buvo sudarytas ne pilnas turto apyrašas, dalis turto nuslėpta. Ieškovai 2015 m. gegužės 6 d. patikslino ieškinį ir prašė taikyti CK 5.54 straipsnio nuostatas. Dėl to sprendime teismas nepasisakė. Z. B., kreipdamasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, pasirašytinai nurodė, kad po A. B. mirties liko butas, žemės sklypas su statiniais, piniginės lėšos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B. iki mirties turėjo grynųjų pinigų, kurie kratos metu nebuvo rasti ir į apyrašą neįtraukti.2015 m. sausio 22 d. turto apyrašas patvirtina, kad atsakovė Z. B. siekė nuslėpti dalį paveldėto turto, nurodydama ne visą jai žinomą palikėjo turtą. Atsakovė nuslėpė gyvenamajame name ir bute esančius kilnojamuosius daiktus, UAB „duomenys neskelbtini“ akcijas bei kreditorinius reikalavimus, apie kuriuos Z. B. žinojo ir nesiėmė veiksmų, kad būtų papildytas paveldimo turto apyrašas.Teismo priimtas sprendimas yra dviprasmiškas, nes teismo priteista suma viršija po A. B. mirties paveldėto turto vertę, todėl priteista suma turėtų būti mažinama iki tos sumos, kuri nurodyta antstolio sudarytame apyraše. Priešingu atveju, teismui konstatavus, jog atsakovė neįtraukė į paveldimo turto apyrašą viso palikimą sudarančio turto, apeliantams priteistos sumos neturėtų būti mažinamos iki turto apyraše nurodytos vertės, o atsakovė už A. B. prievoles turėtų atsakyti visu savo turtu. Atsakovė Z. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą bei 2016 m. kovo 16 d. papildomą sprendimą ir priimti naujus procesinius sprendimus – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų; nesant pagrindų naikinti teismo sprendimą, prašo pakeisti sprendimą, nustatant, kad ieškovams priteistinų iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalų suma neviršytų atsakovės Z. B. paveldėto A. B. turto bendros vertės 31 558,28 Eur ir pakeisti papildomą sprendimą, pakeičiant priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai apkaltino A. B. B. S. nužudymu civilinio proceso tvarka, kai nėra nuosprendžio, kad A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 24 d nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 129 str. pasisakoma, kad A. B. galėjo nužudyti B. S.. Šio teiginio pagrindu ieškovai įrodinėjo A. B. kaltę. Tačiau 2015 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad A. B. įvardinimas kaip asmens, kuris „galimai padarė“ nesudaro prielaidų teigti, kad A. B. kaltė įrodyta. Taigi A. B. kaltė padarius nusikaltimą – nužudžius B. S. – nėra konstatuota. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad A. B. elgesys nekelia grėsmės ir juos vertino šališkai. Teismas, pasisakydamas kokie A. B. veiksmai įrodo, kad jis ruošiasi kardinaliems pokyčiams, juos vertino padrikai, išvadas padarė prielaidų pagrindu, neatsižvelgdamas į liudytojų parodymus. A. B. kaltė įstatymų nustatyta tvarka nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo civilinei A. B. atsakomybei ir tuo pačiu nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi tuo, kad padaryta nusikalstama veika, todėl taikė LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal teismo sprendimą atsakovė atsako prieš ieškovus kaip asmuo, kuris paveldėjo nusikalstamą veiką padariusio asmens turtą. A. B. turtą ji paveldėjo pagal apyrašą, turto vertė 30 783,28 Eur.Teismas priteisė 40 000 Eur neturtinės ir 4 761,10 Eur turtinės žalos atlyginimą, t.y. daugiau, nei atsakovė paveldėjo. Jokių duomenų, kad apeliantė prisidėjo prie žalos padarymo nėra, tačiau pagal teismo sprendimą atsakovė turėtų atlyginti žalą ir savo asmeniniu turtu, nors jokių prievolių ieškovams neturėjo ir neturi. 2016 m. kovo 10 d. buvo papildomas turto apyrašas, kuriuo papildomai aprašyta turto už 775,00 Eur, gautas kaip buvo išnagrinėta byla, todėl atsakovė prašo jį priimti į bylą. Teismas priteisė D. S. didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri priklausytų pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, todėl papildomas sprendimas turi būti keičiamas, nustatant, kad D. S. naudai iš Z. B. priteisiama 244 Eur advokato išlaidų ir 53,73 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Atsakovė Z. B. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad vienas ar kitas asmuo padarė nusikaltimą LR BK 129-134 str. (nužudymas). Teismo priteistas 40 000 Eur neturtinės žalos dydis neviršija neturtinės žalos, nurodytos apeliaciniame skunde, priteisiamo dydžio vidurkio. Ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kodėl iš atsakovės turėtų būti priteista 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė nutraukė santuoką su A. B. 2009 m., ji negalėjo žinoti apie visą buvusio sutuoktinio turimą turtą. Sužinojusi naujas aplinkybes, atsakovė savo iniciatyva tikslino turto apyrašą. Atsakovei dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal turto apyrašą.Atsakovė nevedė bendro ūkio su A. B., todėl jai nėra žinoma, kur jis leido pinigus, taip negalėjo būti žinoma apie kilnojamus daiktus, esančius bute „duomenys neskelbtini“. A. B. nėra palikęs jokių dokumentų apie kreditorinius reikalavimus. Turto apyrašo sudarymas yra antstolio prievolė, ieškovai ginčijosi su antstoliu, net neįtraukdami atsakovės į ginčą. Jokių reikalavimų dėl CK 5.54 straipsnio taikymo sprendžiant bylą ieškovai nėra pareiškę, todėl atsakovė dėl to nepasisako.Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad faktas, jog A. B. nužudė B. S. yra daugiau įrodytas, nei neįrodytas. Apeliantės teiginiai nepaneigia teismo sprendime nustatytų A. B. neteisėtų veiksmų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. S. jautė iš jo realią grėsmę. Teismas pagrįstai iš dalies atmetė liudytojų D. P., P. P., A. M. parodymus, nes jie mėgino švelninti realią situaciją, siekdami nepakenkti A. B. įpėdinei. Šių liudytojų parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad A. B. ruošėsi išvykti į Angliją ir todėl surašė testamentą, prieštarauja kitiems byloje surinktiems asmenims ir testamento, kaip sandorio, esmei. Po A. B. mirties kratos metu rasti atsisveikinimo laiškai.A. B. skambutis draugui A. M. ir pokalbio turinys, prieš padegant automobilyje išsiliejusį benziną, paneigia atsakovės keliamą versiją apie trečiųjų asmenų dalyvavimą įvykyje.Atsakovė buvo nesąžininga ir trukdė antstoliui dirbti, nenurodydama viso turto. Pateiktą su apeliaciniu skundu apyrašą ji sudarė po to, kai Panevėžio apylinkės teismas įpareigojo antstolį pilnai įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal atsakovę, neatitinka neturtinę žalą patyrusių asmenų, ieškovų, interesų. Ieškovai neturtinę žalą įvertino remdamiesi patirtais vidiniais išgyvenimais, subjektyviai ją įvertino ir nurodė. Byloje yra spendžiamas neturtinės žalos nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens kompensacijos sumažinimo klausimas. Teismo sprendimu pripažinus faktą, kad A. B. atliko neteisėtus veiksmus bei nužudė B. S., priteista neturtinė žala. Teismas nesprendė reikalavimo dėl neturtinės žalos sumažinimo klausimo, todėl teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teisėtas.Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės elgesio, dėl nenoro sudaryti taikos sutartį. Ieškovai prašo pripažinus, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovų patirtas išlaidas iš atsakovės priteisti CPK 94 straipsnyje 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami, paliekamas galioti 2016 m. vasario 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas ( Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d.1 p.)Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Atsakovė Z. B. prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus – turto aprašą, atsižvelgiant į tai, kad jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes sudarytas po bylos išnagrinėjimo, apeliacinis teismas jį priima (CPK 314 str.).Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką nebuvo įrodyta baudžiamojo proceso tvarka, todėl negali atsirasti ir civilinė atsakomybė. Su tokiu atsakovės argumentu negalima sutikti.Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.Ikiteisminiame tyrime A. B. veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės prasme, nustačius, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo mirė, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taigi baudžiamąja prasme A. B. kaltė nėra įrodyta, tai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutartis (III t. b.l. 74), tačiau tai neturi esminės reikšmės įrodinėjant jo kaltę civiline tvarka.Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Atsižvelgiant į tai, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nesant A. B. kaltės nustatytos baudžiamojo proceso tvarka, nes A. B. atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, konstatavus, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo mirė, pagrįstai civilinio proceso tvarka nustatinėjo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Civilinė byla Nr. 3K-3-53/2010).CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad „duomenys neskelbtini“, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, 2014 m. gruodžio 11 d. automobilyje „F. B.“, priklausančiam B, S., įvyko sprogimas, kurio metu žuvo du jame buvę žmonės - B. S. ir A. B.. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos nustatė, kad A. B. veiksmai iki sprogimo, nustatyti liudytojų parodymais, vaizdo, garso, ikiteisminio tyrimo medžiaga leido teismui daryti išvadą, jog A. B. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė yra pilnai įrodyta, todėl yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, nes jo veiksmų pasekmėje įvyko sprogimas automobilyje.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada teisinga ir atitinka faktines bylos aplinkybes. A. B. kaltė įrodyta liudytojų J. B., P.A. Š., L.A. V., S. V. R.V., K. S. parodymais, kurie patvirtino, kad B. S. išsiskyrusi su A. B. jautė įtampą ir jo grasinimus, jo bijojo, vengė susitikti. Jie taip pat patvirtino, kad A. B. elgesys iki įvykio buvo pasikeitęs, jo būsena buvo nestabili, jis vartojo vaistus kalbėjo apie ilgalaikį išvykimą. A. B. agresyvų elgesį patvirtino P.A. Š., kurį jis buvo sumušęs. Tai patvirtina ir rašytinė medžiaga: 2014-12-08 B. S. kreipimasis į Panevėžio apskrities VPK dėl grasinimų jai ir jos draugui, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Byloje nustatyti faktai ir jų išdėstymas chronologine tvarka, kaip teisingai nurodė Panevėžio m. apylinkės teismas, patvirtina, kad A. B. iš anksto ruošėsi automobilio susprogdinimui. Jis prieš 2014-12-11 įvykį, 2014-12-08, sudarė testamentą, Z. B. nuvežė ir supažindino su keliais savo skolininkais, pasiėmė iš banko savo santaupas, davė nurodymus darbe, kas patvirtina, kad jis ruošėsi kardinaliems pokyčiams savo gyvenime. Iš bylos nustatyta, kad A. B. sekdavo B. S., pirko kuro talpomis, jo namuose buvo rasti ginklas ir šoviniai. Iš to galima daryti išvadą, kad savo neteisėtus veiksmus jis iš anksto apgalvojo ir jiems ruošėsi. Prieš sprogimą 2014-12-11, apie 9 val. A. B. paskambino draugui A. M. iš B. S. telefono ir pasakė, kad „išvaro ir pasiima su savimi Ziną“, po to dar kartą paskambino ir pasakė„ žinok ir tu prie to prisidėjai“. Po A. B. mirties atliktos kratos metu rasti atsisveikinimo rašteliai tik patvirtino, kad jis viską buvo kruopščiai suplanavęs ir visi veiksmai atlikti kryptingai, turint tikslą nusižudyti ir nužudyti B. S.. Pati atsakovė Z. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. B. paskutiniu metu elgėsi keistai, buvo susirūpinusi dėl jo psichinės sveikatos, kaip ir kiti aukščiau nurodyti liudytojai. Tai nepaneigia A. B. kaltės. Atsakovės teiginys, kad A. B. ketino išvykti į užsienį ir, norėdamas pasirūpinti savo turtu, surašė testamentą nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad A. B. ruošėsi 2014-12-11 įvykiui, o ne išvykimui į užsienį. Savo tikrų ketinimų jis tiesiogiai niekam neatskleidė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nagrinėjamoje byloje surinkti objektyvūs bylos duomenys (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), įvertinus juos, kaip įrodymų visetą, sudėliojus visas įrodymų detales, leidžia teigti, kad sprogimą, kurio metu žuvo B. S. ir A. B., sukėlė A. B. veiksmai, todėl yra pagrindas civilinei jo atsakomybei atsirasti. Taigi, teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir faktą, kad A. B. kaltas dėl automobilio susprogdinimo, kurio metu žuvo B. S., pripažino įrodytu. Ieškovai nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Jų vertinimu, teismas, priteisdamas ieškovams po 10000 Eur kiekvienam, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką, ir mano, kad ieškovams turėtų būti priteista po 50 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).Byloje ieškovai yra keturi asmenys, susiję giminystės ryšiais. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad netikėtai ir tragiškai žuvus motinai, dukrai, žuvusiosios artimieji tėvai, vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, skausmą, byloje nustatyta, kad sutriko ir jų sveikata.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti suma po 50 000 Eur yra per didelė, priteista suma žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu. Teismas atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteistinos neturtinės žalos dydį nustatė ir iš atsakovės ieškovams priteisė po 10000 Eur.Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t.y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovų prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos. Teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja numato būtinybę siekti skirtingų interesų pusiausvyros, turi būti aiški, prognozuojama, nediskriminuojanti. Kompensacinė neturtinės žalos atlyginimo koncepcija grindžiama visiško žalos atlyginimo principu, t.y. atlyginant neturtinę žalą kalbama apie teisingą žalos atlyginimą, kuriuo siekiama kuo teisingiau kompensuoti asmeniui patirtus neturtinius praradimus, atsisakoma baudinio žalos atlyginimo pobūdžio. Teismas vadovaujasi įstatymo ( CK 6.250 str.) ir teismų praktikos suformuotais neturtinės žalos atlyginimo pagrindais ir žalos dydžio nustatymo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų nurodytu argumentu, kad pagal teismų praktiką gyvybės atėmimo atvejais neturtinės žalos dydis nukentėjusiems yra apie 28 962 Eur, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis galėtų būti didesnis. Tačiau šioje byloje reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo žuvo kartu su nukentėjusia. Jo pareigą atlyginti ieškovams neturtinę žalą įvykdys ne kaltas asmuo, o jo testamentinė įpėdinė atsakovė Z. B.. Tai išskirtinė bylos aplinkybė, turinti teisinę reikšmę nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-512-178/2015), ji turi būti vertinama teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovams priteista po 10 000 Eur kiekvienam (iš viso 40000 Eur) neturtinė žala atitinka aptartų kriterijų visumą.Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad atsakovė antstoliui sudarant turto apyrašą nurodė ne visą turtą, jį nuslėpė, todėl kaip A. B. įpėdinė turėtų atsakyti savo turtu.Byloje nustatyta, kad atsakovė yra A. B., mirusio 2014 m. gruodžio 11 d., įpėdinė pagal testamentą. Ji yra priėmusi palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Aprašyto turto vertė šiai dienai yra 31 558, 285 Eur. Byloje nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos ir konstatuota, kad žalą patyrusiems asmenims prievolė atlyginti žalą siejama su sprogimu. Šiuo atveju prievolės atsiradimo palikėjui ir A. B. mirties momentai sutampa. Kadangi palikėjas automobilio sprogimo metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo atsakovei – palikimą priėmusiai įpėdinei (CK 5.1, 5.50, 5.67 str.).Priimdama Z. B. mirusio A. B. palikimą, prisiėmė prievolę atlyginti A. B. veiksmais ieškovams padarytą žalą. Atsakovė, teismui pripažinus, kad yra pagrindai pripažinti civilinę A. B. atsakomybę, iš esmės sutinka atlyginti žalą, bet tik jos paveldėtu turtu.CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Šio straipsnio 5 dalis nurodo, kad turto apyraše turi būti nurodyta daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas ir vertė. Nagrinėjamu atveju 2015-01-22 yra sudarytas turto apyrašas, kuris buvo papildytas 2015-07-22. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016-03-10 turto aprašą, kuriuo papildomai aprašytas 775 Eur vertės turtas, taigi turto aprašas yra pildomas. Paveldėjimo liudijimas atsakovei šiai dienai nėra išduotas. Taigi nėra nustatytas paveldėto palikimo dydis.Ieškovų teigimu, atsakovė nenurodė ir stengėsi nuslėpti po A. B. paveldimą turtą, nes Z. B., kreipdamasi su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo nurodė, kad po A. B. mirties liko butas, žemės sklypas su statiniais, piniginės lėšos, tačiau piniginių lėšų į turto apyrašą neįtraukė ir jas pasisavino, nuslėpė kilnojamuosius daiktus gyvenamajame name bei bute, UAB „duomenys neskelbtini“ akcijas, nuslėpė kreditorinius reikalavimus. Teismas su šiuo tvirtinimu nesutinka.Atsakovė su A. B. santuoką nutraukė dar 2009 m., su atsakovu bendro ūkio nevedė, notarei nurodydama, kad po jo mirties liko piniginės lėšos, pagrįstai tikėjosi, kad A. B. turi santaupų. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. 2014-12-08 visas savo turėtas santaupas pasiėmė iš SEB banko. Duomenų, kad jis jas būtų perdavęs atsakovei, byloje nėra. Pinigus pasiėmė vienas, atsakovės su juo nebuvo. Pinigai kratos metu taip pat nerasti. Todėl šiomis aplinkybėmis pagrindo teigti, kad atsakovė apie A. B. turėtus grynuosius pinigus žinojo ir juos pasisavino, nėra. Ieškovai nurodo, kad atsakovė po parengiamojo posėdžio, vykusio 2015-06-09, kreipėsi į notarę dėl turto aprašo papildymo, stengdamasi išvengti CK 5.54 straipsnio nuostatų taikymo.Sprendžiant apyrašo papildymo klausimą, esminė aplinkybė yra ne terminas, per kurį įpėdinis kreipėsi dėl apyrašo papildymo, o įpėdinės elgesys. Jeigu atsakovė būtų slėpusi palikimą sudarantį turtą, tai ji būtų ir baldus išvežusi iš buto, išgabenusi kitus A. B. daiktus. To byloje nėra nustatyta, todėl prielaidomis grįsti išvadą, kad A. B. elgėsi nesąžiningai nėra pagrindo. Nenustatyta, kad jai buvo žinomas visas palikėjo turtas, ji žinojo tik tiek, kiek nurodė jai A. B. savo iniciatyva. Po jo mirties atsakovė kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“ dėl duomenų apie A. B. priklausančias akcijas suteikimo ir, gavusi atsakymą, kreipėsi į notarę dėl turto aprašo papildymo, nurodydama ir kitus A. B. priklausančius kilnojamuosius daiktus. Byloje nustatyta, kad A. B. prieš mirtį vežiojo atsakovę pas savo skolininkus, jai nurodė, kad jo draugas Saulius yra jam skolingas 10000,00 Lt, pats draugas skolos fakto nepatvirtino, nesant jokių rašytinių dokumentų apie kreditorinius reikalavimus, atsakovė šio kreditorinio reikalavimo turto apraše nenurodė, neturėdama objektyvių duomenų apie skolą.Įstatyme (CK 5.53 straipsnio 8 dalis) palikėjo kreditoriams suteikiama teisė patiems kreiptis dėl apyrašo sudarymo ir dalyvauti jį sudarant, atsakovei neįtraukus ieškovų reikalavimo į sudarytą apyrašą, kreditoriai turėjo teisę kreiptis dėl apyrašo papildymo. Tačiau ir šis faktas nesudaro pagrindo taikyti atsakovei CK 5.54 straipsnio nuostatų.Pagal surinktus duomenis byloje liko nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai siekė nuslėpti ar nuslėpė dalį paveldėto turto. Teismas vertina tai, kad A. B. konkretaus turto, kurį palieka po savo mirties Z. B., testamente nenurodė, o atsakovė, kurios santuoka su A. B. 2009 m. nutraukta, detaliai jo tuoj po mirties negalėjo nurodyti. Ji ieškovams turi atsakyti tik A. B. palikimą sudarančio turto verte (CK 5.53 str. 1 d.).Apeliantai nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priteisė ieškovams didesnę turtinės ir neturtinės žalos sumą, nei A. B. paveldimo turto vertė, nepasisakė dėl CK 5.54 str. nuostatų atsakovės atžvilgiu taikymo, todėl sprendimas yra neaiškus. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, taigi galutinai nėra aiški paveldėto turto vertė. Priimdamas sprendimą nagrinėjamojoje byloje teismas šiomis aplinkybėmis turi nurodyti atlygintinos žalos visą dydį, nurodydamas, kad žalos atlyginimas priteisiamas iš atsakovės Z. B. jos paveldėto po A. B. mirties turto verte. Taigi jei turto paveldės mažiau, visa žala nebus atlyginta, o jei paveldės daugiau - bus visa žala atlyginta.Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad teismas tenkino tik 20 proc. ieškovų reikalavimų, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.Pirmosios instancijos teisme ginčas vyko dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę ir turtinę žalą yra patenkintas. Kadangi nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo diskrecijos teisė, netgi priteisus ne visą prašomą neturtinės žalos sumą šiuo atveju turi būti taikoma CPK 93 str. straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovų naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė D. S. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.Atmetus šalių apeliacinius skundus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dėl žalos atlyginimo dalies rezoliucinę dalį taip:

Priteisti iš atsakovės Z. B., a.k.(duomenys neskelbtini) ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4512,51 EUR (keturis tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų 51 euro ct), ieškovės G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai- 64,59 EUR ( šešiasdešimt keturis eurus 59 euro ct) , ieškovo D. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai - 184 EUR ( vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos, jos paveldėto po A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose.

Priteisti atsakovės Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos kiekvienam, jos paveldėto po A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose.

Priteisti atsakovės Z. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jos paveldėto po A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose.