- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-242-337/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. , a. k(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje – 30 parų areštas;
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje –laisvės atėmimas 8 mėnesiams;
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje –laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. B. paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. B. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, teismas paskirtą bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir A. B. paskyrė galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytos 2 (dvi) laikino sulaikymo paros.
Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 26 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini)“ poilsio kambario, nuo stalo pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. D. priklausančią piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 180 Eur, A. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko AB „ (duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė bei įvairios nuolaidų kortelės, taip padarydamas nukentėjusiajam 190 Eur turtinę žalą.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d. laikotarpyje nuo 9 val. iki 11.20 val. (duomenys neskelbtini) , iš garažo patalpose esančiame persirengimo kambaryje kabėjusios striukės kišenės pagrobė svetimą, J. Š. priklausančią piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 415 Eur, J. Š. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , Europos sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė bei įvairios nuolaidų kortelės, taip padarydamas nukentėjusiajam 425 Eur turtinę žalą.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė vieną tikrą, bet jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), bei šia elektronine mokėjimo priemone neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: 2019 m. sausio 28 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ fermos administracinėse patalpose buvusios rankinės pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. Š. priklausančią piniginę, kurioje buvo 30 Eur, I. Š. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. 00115882, įvairios nuolaidų kortelės bei I. Š. išduota elektroninė mokėjimo priemonė – banko AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 28 d. 12.14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “ esančiame banko AB „ (duomenys neskelbtini)“ bankomate, inicijavo neteisėtą finansinę operaciją – kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančių pinigų likučio peržiūrą, tačiau likučio neperžiūrėjo, nes surinko neteisingą kortelės PIN kodą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-09-19 nuosprendį ir pritaikius BK 75 str. 1 d. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodoma, kad nusikaltimus padarė dėl seniai susidariusių skolų ir jausdamas grėsmę iš asmenų, kuriems jis buvo skolingas. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti, jog jis, tai yra nuteistasis, išlaiko nepilnametę dukrą, kuriai dėl genetinės ligos nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis. Dukra nevaikšto, sėdi neįgaliojo vėžimėlyje, ją reikia kiloti, o tai reikalauja daug fizinės jėgos. Skunde pažymima, kad apeliantas su žmona ir dukra gyvena kaime, žiemą ten yra nepravažiuojami keliai, jis vienas valo sniegą. Be to, pažymima, kad sutuoktinė niekur nedirba. Tikinama, kad jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę jo dukros padėtis labai pablogėtų. Siūloma apeliantą stebėti elektroninio stebėjimo prietaisu. Taip pat pažymima, kad 2019-10-05 nuteistojo ir jo žmonos sodyboje kilo gaisras, sudegė ūkio paskirties pastatas ir dirbtuvės, taip pat kiti daiktai, todėl jo šeimai yra reikalinga pagalba sutvarkyti gaisravietę ir atstatyti pastatus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo jam paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo 2019-09-19 nuosprendžio, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – A. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką bei du apysunkius nusikaltimus, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 punktai), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į A. B. asmenybę – praeityje ne kartą teistas už analogiškų, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, užsiima individualia veikla.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam A. B. tiek už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d., paskirtas bausmes, tiek subendrintą bausmę, kuri vadovaujantis BK 64 ¹str. buvo sumažinta vienu trečdaliu, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės iš esmės pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę buvo įvertintos ir daromos išvados nekeičia.
Nuteistasis skunde tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, t. y. į tai, jog jis su žmona augina neįgalią dukrą, kuriai reikalinga visokeriopa pagalba ir dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pastaroji nukentės, tačiau minima aplinkybė A. B. buvo žinoma ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, tačiau žinojimas, jog reikia rūpintis savo šeima, jokios įtakos A. B. neteisėtiems polinkiams nepadarė.
Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas teismas turi atkreipti dėmesį į jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019)
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo nuteistajam A. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog A. B. praeityje yra teistas už sunkaus ir apysunkių nusikaltimų įvykdymą. Aptariamas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ir tai įrodo, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė A. B. auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Be to, atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje taip pat vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-09-19 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.