- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2-964/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės J. S. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės J. S. ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 71 359,48 Lt negrąžintos paskolos sumos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 3 320,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą.
2014 m. vasario 20 d. ieškovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą išaiškinti teismo sprendimą ir laikinai sustabdyti teismo sprendimo priverstinio vykdymo procesą. Ieškovė nurodė, kad neaiški tiksli data, nuo kurios turi būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio teismo priteistos palūkanos. Iki teismas tai išaiškins, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi išaiškino ieškovei, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendime priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme – 2008 m. spalio 3 d., o ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad šioje byloje 2010 m. birželio 22 d. priimtu sprendimu 5 proc. dydžio procesines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kaip ir numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Civilinė byla laikoma iškelta išsprendus ieškinio priėmimo klausimą rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 6 d.). Ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2008 m. spalio 3 d. rezoliucija. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo sustabdymo vykdymo procese netenkintinas tam nesant pakankamo pagrindo (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas S. G. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kol bus išaiškinta ši teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. metinių palūkanų, pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. išieškojimą sustabdyti CPK 145 straipsnio l dalies 10 punkto pagrindu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neturėjo teisės atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus procesinius veiksmus, nes teismui buvo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Joks vykdomasis procesas negalimas, nes teismo procesas šioje byloje iki šiol nėra galutinis ir tęsiamas toliau, nes šiuo metu ruošiamas kasacinis skundas.
Šalies argumentai
2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepranešė atsakovui kada bus svarstomas sprendimo išaiškinimas.
3. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nesustabdė teismo sprendimo priverstinio vykdymo, todėl pažeidė CPK 145 straipsnio l dalies 10 punkto reikalavimus, o tai yra šiurkštus procesinis pažeidimas ir atsakovo teisių suvaržymas.
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto S. G. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas klaidina teismą apie rengiamą kasacinį skundą, nes civilinė byla Nr. 2-190-524/2010 išnagrinėta, joje teismo sprendimas įsiteisėjęs, be to, ji peržiūrėta kasacine tvarka. Atsakovas nenurodė atskirajame skunde jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių teismas negalėjo aiškinti teismo sprendimo. Aplinkybė, kad atsakovas rengia kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1369-479/2013 ir dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2721/2013 peržiūrėjimo, kai atsakovas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010, nebuvo kliūtis teismui išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-190-524/2010, nes nėra tokios laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios teismui aiškinti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Trečiasis asmuo T. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, o atskirasis skundas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi, atsižvelgdamas, kad dėl Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutarties teisme priimtas atsakovo atskirasis skundas, kuriame atsakovas, iki bus išspręstas sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų išaiškinimo klausimas, prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/01091 pas antstolę V. V., šį prašymą tenkino iš dalies ir sustabdė procesinių palūkanų išieškojimą vykdymo procese pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą, iki atsakovo S. G. atskirojo skundo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija teismo nutartį tik procesinių palūkanų priteisimo išaiškinimo klausimu, todėl nėra pagrindo stabdyti viso Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo vykdymą, todėl prašymą tenkino iš dalies, t. y. stabdė tik procesinių palūkanų išieškojimą vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismas, gavęs atsakovo S. G. atskirąjį skundą, 2014 m. kovo 13 d. priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė procesinių palūkanų išieškojimą vykdymo procese pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą, iki atsakovo S. G. atskirojo skundo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties dalies teismo sprendimo išaiškinimo klausimu. Taigi, apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendime priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme – 2008 m. spalio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Nuostata, kad aiškinant sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo paminėtų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teismas netinkamai išaiškino teismo sprendimą.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neturėjo teisės atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus procesinius veiksmus, įskaitant ir teismo sprendimo išaiškinimą, nes teismui buvo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Todėl, apelianto teigimu, joks vykdymo procesas byloje negalimas, nes teismo procesas šioje byloje iki šiol nėra galutinis ir tęsiamas toliau, šiuo metu ruošiamas kasacinis skundas dėl teismo nutarčių proceso atnaujinimo klausimu. Teismas su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas, dėl kurio dalies išaiškinimo kreipėsi ieškovė, yra įsiteisėjęs ir peržiūrėtas kasacinio teismo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad yra rengiamas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarčių, kuriomis buvo nuspręsta neatnaujinti proceso nagrinėjamoje byloje, neatitinka tikrovės, nes informacinės sistemos Liteko duomenimis kasacinis procesas dėl minėtų nutarčių nėra pradėtas. Be to, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui apelianto nurodytos aplinkybės, kai apeliantas siekia atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, nėra kliūtis išaiškinti savo priimtą sprendimą.
Kaip vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų, apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepranešė atsakovui, kada bus svarstomas sprendimo išaiškinimo klausimas. Bylos duomenimis, ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo dalies išaiškinimo Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2014 m. vasario 20 d., o skundžiama nutartis buvo priimta kitą dieną. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų informavęs atsakovą apie gautą prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Apelianto teigimu, jis turėjo teisę prašyti nagrinėti šį ieškovės prašymą žodinio proceso tvarka.
Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog teismas nesilaikė CPK nustatytos tvarkos prašymams dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėti, nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Šis formalus proceso teisės normos pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, todėl tai nėra pagrindas naikinti pagrįsto teismo procesinio sprendimo, nes teismas ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo išsprendė teisingai (CPK 329 straipsnio 1, 2 dalys). Tai, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė prašyti teismo sprendimo išaiškinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatėmė iš atsakovo teisės būti išklausytam, nes nesutikimo argumentus dėl teismo sprendimo išaiškinimo apeliantas išdėstė atskirajame skunde. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai pažeidė proceso teisės normą, reglamentuojančią prašymo išaiškinti teismo sprendimą paskyrimą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau, spręsdamas klausimą dėl sprendimo išaiškinimo, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes bei klausimą išsprendė tinkamai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.