Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (M. P. atžvilgiu), ir paskirtas 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams;

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. atžvilgiu), ir paskirtas 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (D. B. atžvilgiu), ir paskirtas 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (I. V. atžvilgiu), ir paskirtas 25 (dvidešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir subendrinta bausmė A. V. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė A. V. nustatyta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-07-03.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-08-08 18.45 val. iki 2019-08-09 16.30 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.1. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Teigia, kad pataisos namuose lanko užsiėmimus, deda visas pastangas, kad pasikeistų, charakterizuojamas teigiamai. Būdamas su šeima jis galėtų pakeisti savo elgesį. Sutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, nori juo atlyginti, tačiau būdamas pataisos namuose to padaryti negalės.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei taikyti BK 75 straipsnį, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės A. V. skyrimo klausimas bei pasisakyta dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, jo nuomone, būdamas laisvėje būtų naudingesnis valstybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad skirdamas bausmę A. V. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas baudžiamojo kodekso nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), padarytų veikų motyvus ir tikslus. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo A. V. atžvilgiu nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atžvilgiu nustatytas net dvi atsakomybę sunkiančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, nusikalstamas veikas E. K., D. B. ir I. V. atžvilgiu įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, individualizuodamas A. V. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

7.1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti A. V. paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas A. V. skirtinas bausmes tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. V. už nesunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis bausmę, o už baudžiamųjų nusižengimų (BK 182 straipsnio 3 dalis) padarymą – artimas vidurkiui arešto bausmes (BK 49 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. V. bausmių rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys) ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.

8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo A. V. apeliacinio skundo ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

8.1. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o keturios nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. būdamas jauno amžiaus jau teistas 7 kartus, inkriminuotas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas, nusikalto praėjus tik mėnesiui po to, kai 2019 m. birželio 20 d. jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. V. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad A. V. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

8.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota. Šiuo atveju A. V. pirmosios instancijos teismas galutinę subendrintą bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę bei pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pataisos namuose lanko užsiėmimus, deda visas pastangas, kad pasikeistų, charakterizuojamas teigiamai, jog būdamas su šeima jis galėtų pakeisti savo elgesį, sutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, nori juos atlyginti, turi mažametį sūnų, nemenkina nuteistojo A. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

10. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.