Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ atstovui, atsakovei L. K..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 254,16 Eur skolą, 10,98 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 124,00 Eur išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą. 2017 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas (b. l. 3-8, 14).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Priimtas preliminarus sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2015 m. kovo 14 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 600,00 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (b. l. 65-68). 2015 m. liepos 27 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria buvo pakeista paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 788,37 Eur paskolą, pervedant į atsakovės sąskaitą 346,00 Eur. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (b. l. 9-12, 59-64). Tačiau atsakovė tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga pradinei kreditorei (b. l. 13, 38-39, 40-41). Pradinė kreditorė nutraukė Sutartį su atsakove, kadangi ji per nurodytą terminą nepadengė įsiskolinimo (b. l. 40-41). 2016 m. rugsėjo 30 d. Susitarimu dėl tęstinio pretenzijų pirkimo bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. perleistų skolų suderinimo aktu 254,16 Eur (222,21 Eur negražinta paskola + 31,95 Eur palūkanos) įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ buvo perleista naujai kreditorei – ieškovei, kuri įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalis) (b. l. 13, 31-36). CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka ieškovė 2017 m. liepos 20 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus (b. l. 42).

Byloje nei viena iš šalių neginčija, kad atsakovė pradinei kreditorei UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) yra sumokėjusi 1303,20 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės pridėtus mokėjimo kvitus, sumažino perleisto reikalavimo sumą nuo 254,16 Eur iki 247,91 Eur (b. l. 54-58). Tačiau atsakovė nesutinka, kad iš jos būtų priteista ieškovės prašoma suma, kadangi ji su pradine kreditore yra visiškai atsiskaičiusi. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė toliau pagal Sutartyje numatytą mokėjimo planą įmokų nebemokėjo, nes sumokėjusi 1303,20 Eur suprato, kad su kreditore visiškai atsiskaitė, kadangi iš kreditorės buvo gavusi tik 946,00 Eur. Pagal Sutartyje nurodytą mokėjimo planą laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. liepos 16 d. atsakovė pradinei kreditorei turėjo sumokėti 23 įmokas po 64,64 Eur ir vieną įmoką - 64,39 Eur, viso 1551,11 Eur (b. l. 9-11, 59-64). Atsakovė pradinei kreditorei yra sumokėjusi 1303,20 Eur (b. l. 19-21, 22-25). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagal Sutartį yra nevisiškai atsiskaičiusi, kadangi Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir mokėti Sutartyje numatytas palūkanas, mokamas už visą vartojimo kredito naudojimo laikotarpį nuo kredito išmokėjimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (b. l. 10-11, 61-63). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nėra atlikusi keturių įmokų, t. y. sumokėjusi 247,91 Eur (222,21 Eur negražinta paskola + 25,70 Eur palūkanos), todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje yra visiškai įrodytas. Kadangi ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės pridėtus mokėjimo kvitus, sumažino perleisto reikalavimo sumą, byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 222,21 Eur negrąžintas kreditas, 25,70 Eur palūkanos (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Kadangi smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, palūkanos už jį paprastai būna didesnės, todėl visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 d. vasario 1 d.) nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų. Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma – 75,75 proc., o bendra vartojimo kredito metinė norma – 108,41 proc., t. y. neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (redakcija 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 d. vasario 1 d.) įtvirtintos 200 proc. ribos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad paskolos sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovė neįrodė, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą.

Pareiga įrodyti, kad kredito davėjas netinkamai įvertino kredito gavėjo (atsakovės) mokumą, tenka kredito gavėjui (atsakovei) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų neatliko kredito davėjas, vertindamas atsakovės mokumą sutarties (-čių) sudarymo momentu. Aplinkybė, kad atsakovė ėmė paskolą kitos paskolos refinansavimui, negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovės mokumas buvo įvertintas netinkamai. Pareiga pateikti visą informaciją apie ekonominę ir finansinę situaciją, kuri turi įtakos atsakovės mokumui įvertinti, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.4. punktą buvo numatyta ir atsakovei. Vien tik faktas, kad atsakovė yra vartotoja, nesuteikia jai teisės naudotis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme jai suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Be to, ne tik kreditų davėjas turi pareigą skolinti atsakingai, bet ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes.

Atsakovės atstovas, argumentuodamas dėl nepagrįstai didelių palūkanų, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003 bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-449-1000/2016, kuriuo teismas 75 proc. dydžio sutartines palūkanas sumažino iki 18,25 proc. dydžio palūkanų. Pagal CPK 4 straipsnį, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Esant naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl palūkanų dydžio, kildinamo iš vartojimo teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015), nėra teisinio pagrindo remtis sena kasacinio teismo praktika ar žemesnės instancijos teismo (Pasvalio rajono apylinkės teismo) priimtu procesiniu sprendimu, prieštaraujančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotai praktikai.

Atmestinas atsakovės atstovo argumentas, kad refinansavimas pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 8 punktą nebuvo galimas. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) minėtas įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu. Tuo tarpu refinansavimas yra naujos paskolos ėmimas, kai naujoji paskola panaudojama anksčiau paimtai paskolai padengti. Atsižvelgiant į tai, refinansavimas negali būti tapatinamas su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.261 straipsnis numato, kad skolininkas parleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nurodyta, jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais paskolos davėjo nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovė prašo priteisti kompensuojamas palūkanas, o ne delspinigius.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad atsakovei paskaičiuotos kompensuojamos palūkanos šiuo metu sudaro 20,00 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. sausio 31 d.; 0,05 proc. dydžio), ir prašo jas iš atsakovės priteisti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei kompensuojamas palūkanas civilinės bylos proceso metu skaičiavo toliau už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo negrąžinto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamos palūkanos atsakovei toliau paskaičiuotos kitu nei ieškinyje nurodytu laikotarpiu ir jų prašoma priteisti suma yra didesnė, teismas daro išvadą, kad ieškovė padidino šį savo reikalavimą ir jį grindžia jau kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kompensuojamų palūkanų skaičiavimo laikotarpiu). CPK 430 straipsnio 4 dalis neleidžia dokumentiniame procese pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas gali būti nagrinėjamas ir patenkintas tik ta pačia apimtimi kaip ir preliminariu sprendimu. Atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo nekeistinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 10,98 Eur kompensuojamų palūkanų (CK 6.59, 6.261 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.59, 6.63, 6.210, 6.870, 6.874 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 222,21 Eur negrąžintas kreditas, 25,70 Eur palūkanos, 10,98 Eur kompensuojamos palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Atsakovė prašo skirti ieškovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų iš baudos paskiriant jai kaip kompensaciją. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimu atsakovei buvo padaryta esminė žala, dideli nuostoliai, kad ieškovė savo teise pateikti ieškinį dėl skolos priteisimo naudojosi ne pagal paskirtį, ar kad tokios teisės naudojimas buvo neproporcingas siekiamam tikslui. Byloje nėra duomenų apie realius atsakovės nuostolius, kurie būtų susidarę kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Be to, turi būti įvertinamas ir ieškinį padavusio asmens, šiuo atveju ieškovės, sąžiningumas. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose teisės aktuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė pateikti ieškinį dėl skolos priteisimo teismui gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, nustačius, kad ja naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. O šių aplinkybių byloje nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovė numatė ar galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti ieškinio padavimas ir kokių neigiamų pasekmių atsakovei ji siekė. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Nepaneigta, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo, buvo sąžininga, todėl negalima pripažinti ją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 7 dalimi, galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 124,00 Eur išlaidos už advokato teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą - ieškovės naudai bei 3,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,21 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 21 cento) negrąžintą kreditą, 25,70 Eur (dvidešimt penkių eurų 70 centų) palūkanas, 10,98 Eur (dešimties eurų 98 centų) kompensuojamas palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį, 0,84 Eur (aštuoniasdešimt keturių centų) mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 124,00 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų) išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą – ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, naudai.

Atsakovės L. K. prašymą skirti ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.