Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Byla Nr. ATP-57-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
ATP-57-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00490-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-57-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00490-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 47.4.; 79.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. 3000 Lt (868 eurų) bauda su prekių – 176 naudotų automobilių padangų - konfiskavimu.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2014-10-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-10-12 14:40 val. kelyje A11 Šiauliai – Palanga 138 kilometre, muitiniam tikrinimui buvo sustabdyta autotransporto priemonė ,,Fiat Ducato“, valstybinai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. M.. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės krovinių skyriuje V. M. gabeno krovinį - 22 vnt. R14 diametro naudotas automobilių padangas, 75 vnt. R15 diametro naudotas automobilių padangas, 61 vnt. R16 diametro naudotas automobilių padangas, 18 vnt. R17 diametro automobilių naudotas padangas, viso gabeno 176 vnt. (176 NAR) naudotų automobilių padangų, neturint prekių gabenimo, įsigijimo ar realizavimo dokumentų. V. M. pažeidė tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. 1-1628, 1996 m. lapkričio 19 d. nuostatas. Neteisėtai gabento krovinio vertė pagal 2014 m. spalio mėn. vidutinės importuojamų prekių muitinės vertę – 8953,12 Lt, t. y. V. M. padarė ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 3 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 3000 Lt (868 eurų) baudą su prekių – 176 naudotų automobilių padangų - konfiskavimu. Teismas, pripažindamas V. M. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė visų gabentų prekių įsigijimo dokumentų, nors tokia galimybė teismo buvo sudaryta, o teismo posėdžio metu ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą prisipažino, kad gabenamos prekės priklausė jam.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą pakeisti ir pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt (144,81 EUR) bei panaikinti krovinio, t. y. 176 naudotų automobilių padangų, konfiskavimą. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo visas administracinės bylos objektyvias faktines aplinkybes, neindividualizavo ir jam paskyrė pernelyg griežtą administracinę nuobaudą. Pabrėžia, kad 250 vnt. naudotų automobilių padangų teisėtu būdu 2014-10-09 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2014-064 nusipirko Latvijos Respublikoje, Rygos m. iš firmos SIA „(duomenys neskelbtini)". Sutinkamai su tarptautine krovinių pervežimo keliais konvencija (CMR), pardavėjas išrašė krovinio pervežimo važtaraštį ir tokiu būdu apeliantas pats, tuo pačiu automobiliu, kurį vairuojant jį sustabdė muitinės pareigūnai, nupirktas padangas parsivežė į Vidmantų k. Kretingos raj. Čia dalį, t.y. 74 vnt. padangų išsikrovė nuomojamame garaže, kur pagal individualios veiklos vykdymo pažymą vykdo individualią veiklą. 2014 m. spalio 12 d. su tuo pačiu mikroautobusu buitiniais reikalais nuvažiavo į Kretingą, o apie 14:30 val., grįžtant į Vidmantus, buvo sustabdytas muitinės pareigūnų, kurie patikros metu ir surado likusias 176 padangas. Bandė paaiškinti, jog krovinio dokumentus turi dirbtuvėse, tačiau buvo pasakyta, jog pažeidimas jau padarytas, nes jokių dokumentų su savimi neturi. Kad muitinės pareigūnams būtų paprastesnis pažeidimo įforminimas, tai jie apelianto paaiškinime ir parašė, kad padangas jis neva pirko Rietavo turguje be jokių įsigijimo ir gabenimo dokumentų. Patikros metu apeliantas pasimetė, be to yra rusakalbis ir pareigūnų nurodymams neprieštaravo, nors ir ne viską suprato, kas buvo rašoma jų pildomuose dokumentuose. 2014 m. lapkričio 4 d. 10 val. vykusiame teismo posėdyje Kretingos rajono apylinkės teisme apeliantas paaiškino visas prekių įsigijimo ir pervežimo iš Latvijos aplinkybes, pateikė CMR važtaraštį, tačiau jis buvo neišverstas, be to, užtikrino, kad į sekantį posėdį gali pateikti ir PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2014-11-13 9 val. Tačiau jis suprato, kad posėdis prasidės 10 val., todėl pasirūpinęs dokumentų išvertimu, 2014-11-13 apie 09:30 val. atvyko į Kretingos rajono apylinkės teismą, kur sužinojo, jog byla jau išnagrinėta ir teismo nutarimas bus paskelbtas 2014-11-17. Nors jis teismo sekretoriato darbuotojų ir prašė teisėjai į bylą pateikti atsineštus bylai ypač svarbius dokumentus, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta.

Nurodo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiame kontekste pažymėtina, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai. Pažymi, kad LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis byloje Nr.2AT-4-2011). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus bylose dėl pažeidimų, numatytų ATPK 163¹¹ str. 3 d., atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, pritaikydamas ATPK 30¹ str. švelnino pirmos instancijos teismų paskirtas nuobaudas (2013-12-06 nutartis byloje Nr. ATP-814-107/2013, 2014-04-14 nutartis byloje Nr. ATP-224-557/2014).

Apeliantas pripažįsta, jog teisėtai įsigytas padėvėtas automobilių padangas gabeno be įsigijimo ir pervežimo dokumentų, o tai yra ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies pažeidimas. Prekių įsigijimo ir CMR pervežimo dokumentus siekė pateikti teismui kaip svarius įrodymus, tačiau dėl galimo nerūpestingumo ir lietuvių kalbos nepakankamo žinojimo pavėlavo į 2014-11-13 vykusį posėdį ir nebuvo išklausytas. Pabrėžia, kad siekdama objektyvumo teisėja, nusprendusi nutarimą skelbti tik po keturių dienų, turėjo visas procesines galimybes atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti visus mano pateikiamus faktinius duomenis. Skundu pažymima, jog apelianto veiksmais jokios žalos valstybės ekonomikai nepadaryta, jis iki šiol siekė laikytis nustatytų verslo tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Realiai konfiskavus padėvėtas automobilių padangas, jas bus reikalinga utilizuoti ir valstybė patirs papildomų išlaidų, kai tuo tarpu apeliantas jas panaudotų savo smulkiame versle, iš kurio privalo išlaikyti šeimą ir auginti du nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad jo mėnesinės pajamos sudaro tik apie 800-900 Lt, tai įrodančių dokumentų pateikti neturi galimybių, nes verslu užsiima nuo 2014-05-21 ir pajamų deklaracijos VMI dar neteikė, todėl ir 3000 Lt dydžio bauda jam yra ženklus finansinis smūgis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas skyrė jam pernelyg griežtą nuobaudą. Todėl prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti paskirtą baudą ir neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo. Ginčo nėra ir dėl V. M. veiksmų kvalifikavimo, tačiau pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nutarimai. Nutarimas yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ATPK bei kitų teisės aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, jo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie gabentų prekių vertę, dėl ko teismas negalėjo tiksliai įvertinti tikrosios prekių vertės ir tinkamai kvalifikuoti asmens veikos, ko pasėkoje jam neteisingai buvo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismas ex officio pasisako ir V. M. veiksmų kvalifikavimo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas V. M. veiką kvalifikavo pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. ir nurodė, kad skiria minimalią sankcijoje numatytą bausmę – 3000 Lt baudą ir krovinio konfiskavimą. Pažymėtina, kad ATPK 163¹¹ str. 3 d. nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 MGL (3900) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 str. numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo 3500 Lt iki 10 000 Lt su prekių (krovinio) konfiskavimu. Taigi teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, kas yra įmanoma tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo.

Iš byloje esančio daiktų (prekių) paėmimo protokolo Nr. 4LNC807020 (b. l. 4) matyti, kad buvo sulaikytos viso 176 neteisėtai gabenamos skirtingų išmatavimų padangos (R14 – 22, R15 – 75, R16 – 61, R17 – 18), kurių vidutinė muitinė vertė, pažeidėjui nepateikus prekių įsigijimo dokumentų, buvo nustatyta 8953,12 Lt. Iš apelianto pateiktos sąskaitos-faktūros (b. l. 36-38) matyti, kad sulaikytų viso 176 neteisėtai gabentų skirtingų išmatavimų padangų (R14 – 22, R15 – 75, R16 – 61, R17 – 18) įsigijimo vertė - 1131 euras arba 3905 Lt (R14 – 110€, R15 – 450€, R16 – 427€, R17 – 144€). Taigi apelianto vežto krovinio vertė itin nežymiai – tik 5 litais, arba 1/26 MGL dalimi, viršija ATPK 163¹¹ str. 2 d. dispozicijoje nurodytą maksimalią gabenamų prekių vertę (30 MGL), už kurią taikoma šioje dalyje nurodyta sankcija. Gabentų prekių vertę suapvalinus pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo gabentos prekės, kurių vertė atitinka 30 MGL dydžio sumą, o ne prekės, kurių vertė viršija 30 MGL dydžio sumą. Nustačius, kad gabenamų prekių vertė iš esmės atitinka 30 MGL dydžio sumą, V. M. veika perkvalifikuojama pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d.

Perkvalifikavus veiką, iš naujo sprendžiamas ir nuobaudos skyrimo klausimas. Už ATPK 163¹¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo 434 iki 1013 euro su privaloma papildoma nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimu. Individualizuodamas nuobaudą pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d. ir spręsdamas dėl baudos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, veika yra pavojinga dėl keliamo pavojaus valstybės finansų ir mokesčių sistemai, ką patvirtina numatytų sankcijų griežtumas, todėl laiko teisingu ir pamatuotu įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus skirti baudą, lygią ATPK 163¹¹ str. 2 d. sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 723 euro. Kadangi gabentų prekių vertė atitinka maksimalią sumą, kurią viršijus, būtų taikoma jau ženkliai griežtesnė atsakomybė, numatyta ATPK 163¹¹ str. 3 d., teismas nemato pagrindo skirti mažesnio dydžio baudą. Pažeidėjas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neišgalės sumokėti paskirtos baudos. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas turėjo pakankamai lėšų gabentam kroviniui įsigyti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Kaip minėta, prekių (krovinio) konfiskavimas yra nustatytas ATPK 163¹¹ str. 2 d. sankcijoje ir juo siekiama teisėto tikslo. Tačiau pagrindinė nagrinėjamos bylos problema yra susijusi su šios nuobaudos taikymo proporcingumo vertinimu. Sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo reikalauja iš teismo išsamaus aplinkybių ištyrimo ir aiškių motyvų pateikimo dėl tokio sprendimo. Bylos medžiaga nustatyta, jog V. M. už muitinės taisyklių pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi, jo veiksmuose sistemingumas nenustatytas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka ar teistas. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidimo padarymo metu V. M. nepateikė gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o pavėlavęs į teismo posėdį jų nepateikė ir apylinkės teismui, tačiau kartu su apeliaciniu skundu apeliaciniam teismui jis pateikė šių prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitą faktūrą bei CMR važtaraštį (b. l. 36-41), kas patvirtina, jog prekės buvo įsigytos teisėtai, o ne neteisėtu būdu. Vienintelis V. M. priešingas teisei elgesys – prekių (krovinio) gabenimas, su savimi neturint jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. V. M. padarytas pažeidimas yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų (pamiršo su savimi pasiimti ir paliko sandėlyje prekių pirkimo kvitus). Turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė jokių nuostolių nepatyrė. V. M. nuo pat pradžių (b. l. 5) pripažino, kad gabenamos prekės priklauso jam, paaiškino, kad nežinojo, jog ateityje reikės dokumentų. V. M. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas (b. l. 13), dirba pagal individualios veiklos pažymą (b. l. 35), išlaiko šeimą (b. l. 42), turi du mažamečius vaikus (b. l. 43-44), ir į jas atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą.

Įvertinęs V. M. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo, kurį iš esmės lemtų tik jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų savalaikis nepateikimas (vėliau šie dokumentai buvo pateikti), paskyrimas V. M. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir V. M. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 163¹¹ str. 2 d. sankcijoje neskiriant papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas netaikant prekių konfiskavimo ir taip išvengiant neproporcingai didelės bausmės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, panašiose situacijose yra nusistovėjęs teismų praktikoje, paminėtini precedentai - Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-814-107/2013, ATP-224-557/2014.

Remdamasis tuo, kas aukščiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo V. M. veiką ir paskyrė jam neteisingą nuobaudą, kuri yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą pakeisti: perkvalifikuoti V. M. veiką pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti jam 723 eurų baudą.

Prekes (krovinį) – 176 naudotas automobilių padangas grąžinti savininkui V. M..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas