Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-357-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
AN2-357-576/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01417-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Nida Vigelienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-576/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01417-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Nutarimas), kuriuo N. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje (2 nusižengimai), 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 480 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2021 m. gegužės 4 d. Nutarimu N. D. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 14 d., 13.45 val., Savanorių pr., vairuodamas nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kurios techninės charakteristikos pakeistos, t. y. vietoje gamintojo nustatytų ratlankių ir padangų, sumontuoti traktoriaus ratlankiai su padangomis, kurie išsikiša iš už transporto priemonės gabaritų (kėbulo), dalyvavo viešajame eisme važinėdamas gyvenvietės gatvėmis taip demonstruodamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir nepagarbą nustatytai eismo tvarkai. Vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, Vilniaus mieste, Savanorių pr. ir Liepsnos g. sankirtoje priekiniais automobilio ratais užvažiavo ir sustojo ant šaligatvio, kai galinė automobilio dalis liko važiuojamojoje kelio dalyje (sankryžoje), tuo trukdydamas pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui, Savanorių pr. ir Naujosios Riovonių g. sankryžoje, sukdamas į kairę ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkių šviesų signalų. Šiais savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 9, 15, 20, 82, 150.5, 150.8, 150.10, 223 punktus. Šie jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje (2 nusižengimai), 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 480 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. N. D., nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi N. D. skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo skundą iš esmės grindė tuo, jog jo veiksmuose, vairuojant techniškai netvarkingą automobilį Vilniaus miesto gatvėmis, nebuvo chuliganiškų paskatų – nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui, nebuvo demonstruojamas išskirtinumas, nepagarba nustatytai eismo tvarkai, tačiau šiuos teiginius iš esmės paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog važiuodamas automobiliu, kurio techninės charakteristikos yra pakeistos (vietoje gamintojo nustatytų ratlankių ir padangų, sumontuoti traktoriaus ratlankiai su padangomis), pats pareiškėjas suvokia, kad kelia pavojų kitiems eismo dalyviams – net kelis kartus išreiškia susirūpinimą dėl klibančių ir smarkiai į šonus judančių ratų, baiminasi, jog važiuojant viešajame eisme bet kuriuo momentu netvirtai besilaikantys ratai gali užkristi ant greta esančių eismo dalyvių. Nors pravažiavęs kelis šimtus metrų pareiškėjas ir sustoja aikštelėje pasitikrinti automobilio būklės, tačiau net ir suprasdamas, kad ratai nėra tvirtai pritvirtinti, kelia pavojų eismo saugumui ir gali bet kurią akimirką subyrėti, lengvabūdiškai nusprendžia važiuoti toliau, net nespręsdamas klausimo dėl transporto priemonės nuvežimo ir važiavimo su ja nutraukimo. Taip pat teismas nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonei važiuojant pirma eismo juosta greta važiuojamosios kelio dalies yra šaligatvis, kuriuo eina pėstieji (vaizdo įrašo 18.01 min.). Teismo vertinimu, automobiliui esant techniškai netvarkingam, net pačiam pareiškėjui vairuojant transporto priemonę visą laiką esant labai įsitempusiam ir besibaiminančiam dėl to, jog nenulūžtų ir nieko nesužeistų dideli prie lengvojo automobilio pritvirtinti traktoriaus ratai, buvo keliamas pavojus ne tik kitų transporto priemonių saugumui, tačiau ir netoliese einančių pėsčiųjų saugumui ar net gyvybei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu N. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį bei 2021 m. gegužės 4 d. Institucijos Nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. Cituoja teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kyla tik esant šioms sąlygoms: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo savo ir kitų žmonių saugumui. Taip pat nurodo, kad remiantis teismų praktika, nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis Nr. 2AT-4-511/2018). Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai byloje nėra įrodymų, kad asmuo savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, nepagarbą aplinkiniams, o dėl atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija dėl kurios kiti eismo dalyviai buvo priversti keisti judėjimo kryptį ar greitį taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis, veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnį.

3.2. Skunde nurodoma, kad vienas iš būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių yra pavojus eismo saugumui, kuris yra aptartas tos pačios normos 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pavojingos situacijos sukėlimas, be kita ko, yra privertimas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti šie apelianto padaryti pažeidimai: vairuotas automobilis, kuriame buvo sumontuoti traktoriaus ratai (KET 15 ir 223 punktų pažeidimas), vaizdo įrašo 6.45-7.38 min vairuojama dešinėje rankoje laikant mobilųjį telefoną (KET 20 punkto pažeidimas), Savanorių pr. ir Liepsnos g. sankryžoje priekiniu dešiniu automobilio ratu (o ne abiem ratais kaip nurodyta Nutarime) užvažiuota ant šaligatvio ir sustota (KET 150.5 ir 150.8 punktų pažeidimas), Savanorių pr. ir Naujosios Riovonių g. sankryžoje sukant į kairę neparodytas posūkio signalas (KET 82 punkto pažeidimas). Apeliantas pabrėžia, kad nei vienas iš šių pažeidimų nesukėlė pavojingos situacijos, kuri priverstų kitus eismo dalyvius staiga keisti kryptį, greitį ar imtis kitų veiksmų, taip pat šie pažeidimai nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, o kitų eismo dalyvių dėmesio atkreipimas nereiškia, jog padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. Taip pat apeliantas akcentuoja, kad užvažiavimas priekiniu ratu ant šaligatvio ir sustojimas nesukėlė jokio pavojaus eismo saugumui, nes iš Liepsnos g. į Savanorių pr. nevyko joks transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas.

3.3. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tik byloje esančio vaizdo įraše užfiksuotais jo pasisakymais, kurie įvertinti kaip objektyvi tiesa, nors iš tiesų komentarai yra perdėti, siekiant sukelti kuo didesnį žiūrovų susidomėjimą, nes buvo filmuojamas šou, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs.

3.4. Nurodo, kad vaizdo įrašas padarytas vykdant sutartį dėl autovizualinio turinio kūrinių „G“ platformai, taigi byloje aptariamomis aplinkybėmis ir veiksmais buvo vykdomas televizijos laidos filmavimas, kurio metu buvo siekiama tinkamai įvykdyti sutartį, o ne demonstruojamas išskirtinumas ar nepagarba nustatytai eismo tvarkai.

3.5. Teigia, jog byloje nustatyta, kad metalinės konstrukcijos, jungiančios automobilį ir ratus yra pagamintos kompetenciją tam turinčių meistrų, kurie turi didelį patirtį konstruojant automobilius. Pabrėžia, kad vaizdo įrašo 9.31 ir 9.40 minutę kalbama tik apie galimą pačių ratų netolygumą, sukeliantį įspūdį, kad ratai sukasi nelygiai, tačiau vien tai nelemia visos konstrukcijos nepatikimumo. Pažymi, kad konstrukcijos patikimumu įsitikinama ir įrašo 9.41 minutę, kuomet bandoma ratus pajudinti į šalis. Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad skundžiamos nutarties išvada, apie keliamą realų pavojų eismo saugumui, yra nepagrįsta bylos duomenimis.

3.6. Nurodo, kad detaliai išanalizavus vaizdo įrašą, darytina išvada, jog apeliantas nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes jokia reali grėsmė eismo saugumui ar pavojinga situacija sukelta nebuvo, o pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad buvo sukeltas pavojus eismo saugumui ir egzistavo chuliganiškos paskatos yra deklaratyvus. Pabrėžia, kad važiavimui atsakingai ruošėsi, o vien techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas (pavyzdžiui važiuojant automobiliu su užtamsintais stiklais) neužtraukia atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

N. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Institucijos Nutarimu N. D. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje (2 nusižengimai), 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje padarymą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame yra keliamas N. D.patraukimo administracinėn atsakomybėn tik už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinio teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

7. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Visos šios sąlygos yra būtinos, nesant bent vienos iš jų administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį negalima.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

9. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. D. neginčija padarytų KET pažeidimų: dėl pakeistų techninių charakteristikų techniškai netvarkingo automobilio vairavimo (KET 15 ir 223 punktų pažeidimas), vairavimo rankoje laikant mobilųjį telefoną (KET 20 punkto pažeidimas), užvažiavimo ir sustojimo priekiniu ratu ant šaligatvio Savanorių pr. ir Liepsnos g. sankryžoje (KET 150.5 ir 150.8 punktų pažeidimas), bei Savanorių pr. ir Naujosios Riovonių g. sankryžoje sukant į kairę neparodyto posūkio signalo (KET 82 punkto pažeidimas), tačiau nesutinka su byloje esančių duomenų vertinimu ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis bei nurodo, kad nei vienas iš šių KET pažeidimų nesukėlė pavojingos situacijos, kuri priverstų kitus eismo dalyvius staiga keisti kryptį, greitį ar imtis kitų veiksmų, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti KET pažeidimai nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas sutinka iš dalies.

10. Nors skunde nurodoma, kad techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui, tačiau šis argumentas nepagrįstas. Visų pirma, priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad metalinės konstrukcijos jungiančios automobilį ir traktoriaus ratus buvo sukonstruotos kvalifikuotų meistrų. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu apklaustas N. D. nurodė, kad traktoriaus ratus ant automobilio sumontavo jis pats su kolega, jis mechaniko išsilavinimo neturi, tačiau turi daug patirties konstruojant automobilius, automobilis nebuvo techniškai patikrintas, jie nesikreipė į atitinkamas institucijas, jog būtų išduotas leidimas juo važiuoti (b. l. 47). Tai, kad važiuodamas aptariamu netvarkingu automobiliu apeliantas kėlė grėsmę eismo, savo ir kitų eismo dalyvių saugumui patvirtina ir paties N. D. komentarai – vaizdo įrašo 6.12 min. girdėti, kad darant posūkį į Savanorių pr. ir sukant vairą girdimas labai stiprus garsas, kuris apeliantą neramina, vėliau apeliantas net kelis kartus išreiškia susirūpinimą dėl klibančių ir smarkiai į šonus judančių ratų, baiminasi, jog važiuojant viešajame eisme bet kuriuo momentu netvirtai besilaikantys ratai gali užkristi ant greta esančių eismo dalyvių (vaizdo įrašo 6.28 min., 6.44 min., 7.46 min., 8.18 min., 8.42 min., 9.45 min, 11.25 min., 11.53 min.). Aukštesnysis teismas sutinka, jog vien iš vaizdo įraše girdimų N. D. komentarų negalima spręsti, kad ratai galėjo nukristi, tačiau aplinkybę, jog komentarai nėra visiškai suvaidinti ir konstrukcija iš tiesų gali bet kuriuo metu lūžti, patvirtina ir objektyvūs vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Vaizdo įraše matyti, kad prie automobilio pritvirtinti traktoriaus ratai sukasi nelygiai (6.56 min. 7.24 min ir kt.), o įvažiavus į duobę ratai pradeda suktis dar netolygiau (8.00 min). Tai, kad konstrukcijos patikimumu abejojama, patvirtina ir 9.41 min atliekami apelianto veiksmai, tikrinant galinio rato pritvirtinimo stiprumą. Ne mažiau svarbu ir tai, jog važiavimas minėtu automobiliu vyko dienos metu, esant pakankamai intensyviam eismui. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaizdo įraše užfiksuota, kad važiuojant su neįprastai atrodančia priemone buvo blaškomas kitų eismo dalyvių dėmesys ir mažinamas jų atidumas dalyvaujant eisme, techniškai netvarkinga transporto priemone apeliantas važiavo ir netoli šaligatvio, kuriuo ėjo pėstieji (vaizdo įrašo 18.01 min)

11. Antra, be to, jog apeliantas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, (vien ši aplinkybė savaime kėlė itin didelę grėsmę eismo saugumui), aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šį pažeidimą jis darė, be kita ko, ir beveik minutę laiko rankoje laikydamas mobilųjį telefoną (vaizdo įrašo 6.45-7.38 min), ir juo kalbėdamas, o tai dar labiau sustiprina minėto vairavimo pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys, jog, vaizdo įraše matyti, kad apeliantas kelioms sekundėms apskritai paleidžia iš rankų automobilio vairą ir šis pradeda smarkiai judėti į dešinę ir kairę pusę (0.48 min; 7.36 min). Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad dėl uždėtų automobilio konstrukcijai nepritaikytų traktoriaus ratų, automobilis buvo nestabilus, todėl aplinkybė, kad beveik minutę laiko apeliantas tik viena ranka valdė itin nestabiliai važiuojantį techniškai netvarkingą automobilį dar labiau padidina jo veiksmų pavojingumą.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nepaisant to, kad N. D. padaryti KET pažeidimai – važiavimas techniškai netvarkinga transporto priemone tuo pačiu metu beveik minutę laiko rankoje laikant mobilųjį telefoną kėlė grėsmę eismo saugumui, šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl N. D. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Nors paties apelianto veiksmai nusprendus su perdaryta transporto priemone išvažiuoti į viešąjį eismą laikytini itin neatsakingais (sutarties dėl laidos filmavimo vykdymas neatleidžia nuo reikalavimo laikytis KET reikalavimų), vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog apelianto veiksmai priverstų kitus eismo dalyvius staiga stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar greitį. Be to, šiais veiksmais nebuvo demonstruojama nepagarba kitiems eismo dalyviams, nes apelianto tikslas buvo įvykdyti sutarties sąlygas.

13. Visgi, nepaisant to, jog N. D. veiksmuose chuliganiškų paskatų nenustatyta, aukščiau aptarti argumentai patvirtina, jog N. D. tuo pačiu metu (vaizdo įrašas 6.45-7.38 min) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, rankoje laikydamas mobilųjį telefoną, tai yra vienu metu padarė kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Šie jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, todėl N. D. veiksmai perkvalifikuotini iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-50-303/2018). Remiantis ANK 651 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kadangi naujos aplinkybės nustatytos nebuvo, o apeliaciniame skunde pats apeliantas nurodo ANK 420 straipsnio 1 dalies požymius (nors jie ir nėra itin detalūs), skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka ir perkvalifikavus administracinį nusižengimą, tuo palengvinant skundą padavusio asmens teisinę padėtį, apelianto teisė į gynybą pažeista nebus.

Dėl nuobaudos individualizavimo

14. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

16. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 170 EUR iki 230 Eur. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, dienos metu, esant pakankamai intensyviam eismui, keliant didelę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, be to važiavimas techniškai netvarkinga ir pavojų keliančia transporto priemone tęstas net ir aiškiai suvokus, jog taip realiai keliama grėsmė kitiems eismo dalyviams, o tai dar labiau didina padarytos veikos pavojingumą, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia N. D. asmenybę – duomenų apie jo teistumą byloje nėra, jis ne kartą baustas administracine tvarka taip pat ir už KET pažeidimus (b. l. 15-19), turi galiojančių nuobaudų. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. D. skyrus ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą – 200 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju perkvalifikuojamas sunkesnysis administracinis nusižengimas, todėl keičiasi galutinė nuobauda. Kadangi perkvalifikavus veikas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje laikytinas sunkesniu už kitas Nutarimu paskirtas nuobaudas, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. D. skirtina galutinė nuobauda 200 Eur bauda.

17. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą N. D. padarė pirmą kartą, jam skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas artima minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 4 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

N. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje, kuria atmestas N. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje N. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje:

Administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti N. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą 200 Eur baudą.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 Eur baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti su baudomis, paskirtomis pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 33 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį – 50 Eur bauda, 417 straipsnio 3 dalį – 70 Eur bauda, 417 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda, ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 200 ( dviejų šimtų ) Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi N. D. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams.

Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė