- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-463-361/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04821-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį 500 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 18 d. apie 0.52 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, melagingai iškvietė spec. tarnybas, t. y. policijos pareigūnus, grasindamas susprogdinti namą. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 straipsnyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas pažeidė jo teises, numatytas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo dieną, jis skambino į teismą ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi dėl ligos negalėjo atvykti. Šį faktą patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Pasak apelianto, kitokiu būdu informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį jis negalėjo, kadangi yra našlaitis, šeimos nesukūręs, todėl neturėjo ko paprašyti teismui pristatyti raštišką prašymą. Iš medicininių dokumentų matyti, jog jis serga enurėze ir oligofrenija, yra stebimas psichiatrų nuo 10 metų. Daug kartų buvo gydomas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. 1998 m. dėl psichinės ligos jam buvo nustatytas invalidumas. 2010 m. neįgalumas dėl psichinės ligos nustatytas net iki 2035 metų. Kasdien vartoja gydytojų paskirtus vaistus – diazepamą. A. J. nurodo, jog jis nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. 2012 m. lapkričio 17 d. vakare pas jį svečiavosi trys moterys, gėrė alų. Apie 24.00 val. jis pradėjo jas varyti lauk, tačiau jos nesutiko. Netrukus jis pasijuto blogai, aptemo sąmonė. Paskambino į greitąją medicinos pagalbą, tačiau operatorė supratusi, kad jis yra neblaivus, atsisakė siųsti automobilį pas jį į namus. Kadangi jam buvo labai blogai, todėl jis paskambino į policiją, kuri taip pat nenorėjo atvažiuoti. Tuomet jis pasakė, kad susprogdins namą. Kadangi bute liko vienas, užmigo ir nieko daugiau negirdėjo. Kaip paaiškėjo vėliau, policija atvažiavo maždaug po valandos, tačiau jis jau negirdėjo. Dėl savo psichinės ligos ir dėl išgerto alkoholio kiekio, jis visiškai nesuprato, ką daro, kai skambino į policiją. Tai, jog jis serga psichine liga buvo matyti iš bylos medžiagos, tačiau apylinkės teismas jo psichinės būklės visiškai nevertino, o tik apsiribojo formaliu konstatavimu, kad kaltė yra įrodyta. Apelianto manymu, teismas turėdamas duomenų apie jo psichinę negalią, turėjo paskirti jam psichiatrinę ekspertizę ir įsitikinęs, kad jis yra nepakaltinamas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto Antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pakaltinamumo ir bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant pažeidimo padarymu kaltinamam asmeniui.
Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam neatvykus į posėdį t.y. nedalyvaujant ir nesiėmė priemonių jo dalyvavimui užtikrinti. Šiuo atveju tai įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą tiek nagrinėjant bylą, tiek ir paskiriant administracinę nuobaudą. Nesant pažeidimą padariusio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors byloje prašymo atidėti 2013 m. kovo 1 d. bylos nagrinėjimą pateikta nebuvo, tačiau byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 4 d. į teismo posėdį A. J. neatvyko dėl sveikatos būklės – jis parašė prašymą, kuriame nurodė, jog dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdyje ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi pats asmeniškai nori dalyvauti nagrinėjant bylą. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2013 m. sausio 10 d. A. J. 2013 m. sausio 9 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos ir pateikė išrašą iš medicininių dokumentų. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2013 m. vasario 1 d., vėliau iki 2013 m. kovo 1 d. A. J. 2013 m. kovo 1 d. telefonu teismą informavo, jog dar negali atvykti į numatytą teismo posėdį. Apylinkės teismas padaręs išvadą, kad A. J. neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys nėra svarbios, konstatavo, kad A. J. vengia atvykti į teismą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija, kadangi iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. J. 2013 m. gruodžio 25 d. patyrė traumą (b. l. 21). Pats prašyme atidėti bylos nagrinėjimą teismui nurodė, kad buvo užpultas ir sumuštas. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad A. J. nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje dėl savo sveikatos būklės ir negalėjo paaiškinti bei į 2013 m. kovo 1 d. teismo posėdį pateikti prašymų ar papildymų, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo aktyvus išsiaiškindamas, kodėl A. J. neatvyko į posėdį. Juolab, kad apeliantas aktyviai teismui pateikinėjo prašymus atidėti bylos nagrinėjimus, skambino telefonu ir nurodydavo negalėjimo atvykti priežastys. Todėl, apylinkės teismo konstatavimas, kad A. J. vengia atvykti į teismo posėdį yra nepagrįstas. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirdamas administracinę nuobaudą, nedalyvaujant A. J., pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam administracinės bylos išnagrinėjimui.
ATPK 19 straipsnis įtvirtina, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 3 p.). Taigi, ši aplinkybė šalina administracinę atsakomybę, todėl sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.
Pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie atsakomybėn patraukto asmens psichinę būklę. Iš byloje esančių Klaipėdos AVPK tarnybinių pranešimų matyti, jog apklausti A. J. kaimynai nurodė, jog A. J. yra psichinis ligonis. Kaimynai pareigūnams patvirtino, jog jis elgiasi keistai, policijos pareigūnai ne kartą buvo kviečiami dėl triukšmo. Pats apeliantas skunde nurodo, jog ne visada suvokia savo veiksmus ir negali jų valdyti, iš pastarojo pateikto 2012 m. balandžio 19 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio-emocijų sutrikimu. Jis stebimas psichiatrų nuo 10 metų. 1997 m., 1998 m., 2000 m. jis gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje dėl elgesio sutrikimų. Nuo 1998 m. jam paskirta III invalidumo grupė. 2006 m. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, nuo 2010 m. – 55 proc. darbingumo lygis. Išraše nurodyta, jog pas psichiatrą A. J. lankosi pakankamai reguliariai. Paskutinė hospitalizacija psichiatrinėje ligoninėje 2012 m. balandžio 16 d. – 2012 m. balandžio 19 d.
Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pakaltinamumo. Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu dėl savo ligos jis nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl to kyla abejonių dėl A. J. pakaltinamumo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu.
Remiantis tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek ir apygardos teismų praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-453/2007, N575-73/2008, N556-1489/2008, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-286-174/2011, ATP-821-107/2012). Siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes būtina spręsti A. J. pakaltinamumo klausimą, esant reikalui ir pasitelkiant ekspertą. Dar akcentuotina tai, jog ir Klaipėdos apskrities VPK taip pat prašo bylą nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti A. J. psichinę būklę, tai reiškia, kad ir pati institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą abejoja jo pakaltinamumu.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimas naikinamas ir byla gražinama teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.