Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajai L. T., jos gynėjams advokatei J. T. L., A. S. (nuo 2024 m. gegužės 14 d.)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

ji 2023 m. balandžio 11 d., apie 14.34 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nemažiau 8 kartų tyčia rankomis, kojomis ir grindjuoste, sudavė savo sugyventiniui R. K. į įvairias kūno vietas, bei vieną kartą tyčia įžnybė nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip R. K. padarė poodines kraujosruvas pilve, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą nugaroje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas pagal specialisto išvadą (Nr. G 1140/2023 (01)) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu, smurtaudama savo šeimos nario – sugyventinio R. K. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji L. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, paaiškino, jog didžioji dalis to, ką nurodė nukentėjusysis – yra netiesa. Ji tik trenkė nukentėjusiajam delnu per skruostą kelis kartus, galėjo mesti į jį grindjuostes ir pastumti kaltinamąjį rankomis. Jai nepatiko, kad jis ją filmavo verkiančią, kai ji jam sakė, kad jis jos nemyli ir nesupranta. Norėjo paimti iš jo telefoną. Ji nukentėjusįjį laikė už peties, tuo metu turėjo ilgus nagus ir galėjo jį apdraskyti. Ir tiktai, kada atvyko policija, ji pamatė, kad toje vietoje, kur laikė nukentėjusįjį už pečių, buvo žymės. Taigi, ji prisipažįsta, kad savo sugyventiniui sudavė atviru dešinės rankos delnu per skruostą du ar tris kartus. Tačiau neprisipažįsta, kad būtų sugyventiniui trenkusi į nosį, mušusi kojomis, o grindjuostę į jį tik metė, o ne mušė ja. Taip pat nukentėjusiajam į pilvą nežnybė. Paaiškino, kad jos ir sugyventinio konfliktas prasidėjo 2023 m. balandžio 10 d., o nagrinėjamas įvykis įvyko balandžio 11 d. Jai nepatiko, kad jos sugyventinis ją atstūmė, dėl to įvyko konfliktas. Paaiškino, kad balandžio 10 d. R. K. pasiėmė jų bendrą vaiką pasivaikščioti kartu su savo giminaičius (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad jis gali važiuoti su vaiku, o ji atvažiuos vėliau, tačiau, kai ji jau buvo pakeliui, R. K. jai paskambino ir pasakė, kad ji gali eiti, kur nori, nes jos jau ilgai laukė, o po to ją ignoravo ir telefonu nebeatsiliepė. Vėliau nukentėjusysis atėjo namo, būdamas girtas, dėl ko ji jo neįleido į namus, į namus įleido tik paryčiais. Balandžio 11 d. ryte norėjo su nukentėjusiuoju aptarti situaciją, tačiau jis bendrauti nenorėjo, apsivardžiavo, dėl ko ji atėmė jo buto raktus ir neleido jam išeiti iš buto. Ji tik norėjo su juo pasikalbėti, tačiau nukentėjusysis ją tik apvardžiavo, kritikavo ir pradėjo ją filmuoti, ji verkė, o nukentėjusysis ją provokavo, kad ji dar labiau supyktų. Tuomet nukentėjusysis pasiėmė vaiką ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, davė melagingus parodymus. Po to ji buvo nuvežta į psichiatrijos ligoninę. Nukentėjusysis nurodė, kad ji neva norėjo kažką pasidaryti sau, dėl to ją ir išvežė į ligoninę. Kaltinamoji nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio dienos prieš mėnesį buvo atlikusi abortą. Mano, kad tai irgi turėjo įtakos jos psichinei būklei ir sveikatai. Kai nuvežė į Psichiatrinę ligoninę, sakė, kad gali važiuoti, bet ji pati pasiprašė, kad leistų pasilikti ligoninėje, nes jai buvo labai didelis stresas. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, jog ji konflikto metu galėjo nubrozdinti petį nukentėjusiajam, grindjuoste vyro nemušė. Nematė, kad nukentėjusiajam būtų iš nosies bėgęs kraujas. Nors ir buvo didelėje psichologinėje įtampoje, tačiau viską atsimena. Kaltinime nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, jie galėjo atsirasti ir anksčiau – gal prieš savaitę, gal prieš porą dienų. 2024 m. gegužės 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu L. T. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai. Nagrinėjamo įvykio metu bandė atimti telefoną iš nukentėjusiojo, laikė jį už peties, taip galėjo padaryti sužalojimus, kadangi tuo metu jos nagai buvo ilgi. Taip pat trenkė pora antausių nukentėjusiajam, metė į jį grindjuostę, o kuomet nukentėjusysis ją ėmė už rankų, ji galėjo jį atstumti. Nepamena, kad būtų žnybusi nukentėjusiajam į pilvą. Neneigia, kad galėjo kaltinime nurodytus sužalojimus padaryti, dėl emocijų gal visko ir nepamena, nukentėjusysis ją pravardžiavo, ji šaukė ant nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji L. T. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad psichiatrinėje ligoninėje buvo gydyta tik vieną kartą Lietuvoje, po 2023 m. balandžio 11 d. įvykio. Su R. K. kartu gyvena nuo 2022 m. sausio 18 d. Turi vaiką N. K., gimusį 2022 m. spalio 18 d. Po vaiko gimimo tarp jos ir R. K. santykiai pablogėjo, R. K. jai nuolat priekaištaudavo, kad ji nedirba, prisidengdama vaiku, R. K. visiškai su ja nesiskaito, neklauso jos. 2023 m. balandžio 10 d. tarp jos ir R. K. įvyko konfliktas, nes R. K. su vaiku išvažiavo iš namų, vaikščiojo mieste ir nenorėjo, kad ji būtų kartu. Vėliau ji visgi juos surado, paėmė vaiką, su vaiku grįžo namo, R. K. į namus grįžo vėlai vakare, ji jo neįleido, įleido tik paryčiais. 2023 m. balandžio 11 d., dienos metu, R. K. norėjo išeiti iš namų, paėmė raktus, ji norėjo su juo pasikalbėti, norėjo išsiaiškinti jų tarpusavio santykius, norėjo, kad R. K. ją išklausytų. Ji buvo labai nusiminusi, iš nevilties sakė, kad ji nenori gyventi, verkė, yra neseniai pagimdžiusi, dėl ko yra ypatingai jautri, labai jautri tapo po gimdymo, yra labai pažeidžiama, be to yra po aborto, kuris buvo atliktas 2023 kovo pabaigoje. Konflikto metu ji nesusivaldė ir du kartus dešinės rankos delnu sudavė R. K. į veidą. R. K. ją pradėjo filmuoti telefonu, ji norėjo, kad jis to nedarytų, bandė atimti iš R. K. telefoną, todėl galėjo jį apdraskyti, apdraskyti galėjo jo ranką, petį, kaklą. R. K., kai ją filmavo, tyčiojosi iš jos, ją provokavo, rodė jai vidurinį pirštą, liežuvį. Ji šaukė, vadino R. K. įvairiais negražiais žodžiais. R. K. jos atžvilgiu taip pat smurtavo ir ne kartą. Į policiją dėl smurto nesikreipdavo. Jis pastoviai naudojo psichologinį smurtą, vadindamas ją įvairiais žodžiais pvz. tokius kaip „žertva“, kad ji nieko neturi, nieko nemoka, yra nieko vertas žmogus. Nagrinėjamo įvykio dieną policiją iškvietė R. K.. Atvyko ir policija, ir greitosios pagalbos medikai, medikai ją pristatė į psichiatrijos ligoninę, kur buvo apžiūrėta ir pati sutiko likti ligoninėje. L. T. nurodė, jog gailisi, kad smurtavo prieš R. K.. Nurodė, jog 2023 m. balandžio 11 d. R. K. ją laikė suėmęs už rankų, ant dešinės rankos yra nedidelis įdrėskimas, nubrozdinimas, kuris šiek tiek yra matomas. Ant kairės rankos yra taip pat žymė. Kai R. K. ją laikė už rankų, jai skaudėjo (t. 1, b. l. 81-82, 85, 100).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. K. nurodė, kad buvo antradienis, po Velykų. Turėjo kaltinamąją vežti pas stomatologą. Ji atsisakė važiuoti. Jis pats buvo ryte išvažiavęs, tuomet sugrįžo ir pasakė jai, kad rengtųsi ir važiuos. Kaltinamoji pradėjo konfliktuoti, buvo prieita prie to, kad teko kviesti policiją. Buvo išsigandęs dėl vaiko. Kaltinamoji vaikščiojo, puldinėjo jį, o jis buvo su vaiku ant rankų. Kaltinamoji pažadino vaiką, kuris iki tol miegojo, o jį (nukentėjusįjį) mušė, stumdė. Išsitraukusi kėdės porankį, pradėjo juo mušti. Taip pat grindjuoste mušė. Bandė grindjuoste badyti, bet grindjuostė lūžo nuo smūgio. Tada spardėsi. Jis laikė vaiką ant kėdės, o ji jį smaugė nepaisant vaiko, nepaisant perspėjimų. Viskas buvo filmuota, jam (nukentėjusiajam) pradėjo kraujas bėgti. Ji pasiteisino, kad jo skausmas su jos yra nepalyginamas. Jam teko nuo kaltinamosios slėptis vonioje ir laukti policijos. Kaltinamoji jį mušė kumščiais, žnybė, mušė su kėdės atrama, su grindjuoste, grasino susidoroti, kai niekas nematys, kai tyliai miegos. Po gydymo psichiatrinėje ligoninėje, jis su kaltinamąja bendravo tik per socialines tarnybas. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai atsirado nuo kaltinamosios veiksmų, nes ji jį mušė kojomis, su pagaliu, kumščiais per nugarą. Bandė ją sulaikyti, gintis. Smūgiavo jam ir klausė, kodėl jis atgal nesmogia. Tai ne pirmas kartas. Tokių kartų buvo „n“. Tas kartas buvo itin pavojingas dėl vaiko saugumo, nes ji nepaisė to, kad vaikas ant rankų, o elgėsi, kaip beprotė. Jis nežinojo, ką daryti, todėl filmavo kaltinamąją ir iškvietė policiją. Apie ištrauktą kėdės porankį jis nurodė iškart, todėl nežino, kodėl tai nėra užfiksuota jo apklausos protokole. Galimai, duodamas parodymus, nebuvo tiksliai išsireiškęs. Kai jis laikė vaiką ant kelių, kaltinamoji su rankos plaštakos vieta tarp nykščio ir rodomojo pirštų sudavė ir labai stipriai stūmė, spaudė, tai jam (nukentėjusiajam) iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamajai buvo atliktas abortas, kadangi dėl jos psichikos būklės jie bijojo antro vaikelio, kaltinamosios psichinė būklė neprognozuojama. Kaltinamoji yra labai impulsyvi, kelia skandalus, viską daužo, po to viską tvarko, gamina. Po vaiko gimimo manė, kad kaltinamajai yra depresija, tačiau psichiatras pasakė, kad nėra jokios depresijos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 11 d. apklaustas nukentėjusysis R. K. nurodė, kad jis su savo sugyventine L. T. kartu gyvena jau vieneri metai ir penki mėnesiai, paskutiniu laikotarpiu, dar besilaukdama jų bendro vaiko, jo sugyventinė tapo agresyvi, bandė nusižudyti, puola jį mušti, kelia žodinius konfliktus, provokuoja. 2023 m. balandžio 11 d., 14.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam grįžus namo iš darbo, jo sugyventinė pradėjo kelti žodinius konfliktus su juo dėl to, kad jis neva jai yra blogas vyras. Jis bandė L. T. nuraminti ir išeiti iš namų, tačiau moteris pradėjo jį provokuoti paėmusi į savo dešinės rankos delną bei apsivyniojusi aplink jį raktų ryšulį sakė jam: „Pabandyk išplėšti tą raktą iš rankų, tau to padaryti nepavyks, nebent sužalosi man ranką ir tada aš parašysiu ant tavęs pareiškimą“, po šių žodžių jis paėmęs savo mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti, kad turėtų įrodymus, tuo pat metu L. T. suagresyvėjo ir pradėjo įžeidinėti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais: „Nevisprotis, eik n. (past. necenzūrinis žodis)“. Po šių žodžių L. T. ėmė jam grasinti sakydama „Aš tave nužudysiu, nekenčiu tavęs“ ir paėmusi į savo dešinės rankos delną raktų ryšulį bei sugniaužusi į kumštį ir kartodama jam tuos pačius grasinimus sudavė jam du kartus į nosies sritį, su savo kaire koja sudavė jam į žandikaulio sritį, su savo abejomis kojomis (kiek kartų – dabar tiksliai negali pasakyti) sudavė jam į šlaunies bei kelių sritį, ko pasekoje patyrė stiprų fizinį skausmą. Po šių L. T. veiksmų jis pasakė: „Nusiramink, nes iškviesiu policiją“. Po šių žodžių L. T. paėmusi mobilaus telefono pakrovimo laidą ir sakydama jam „neiškviesi, o jeigu iškviesi aš tave nužudysiu ir pati nusižudysiu“ ir pradėjo daryti kilpą, po šių veiksmų jis užsirakino vonios kambaryje ir iškvietė policiją. Anksčiau smurto atvejų buvo, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti (t. 1, b. l. 1-5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis R. K. nurodė, kad ant pilvo kraujosruva buvo atsiradusi, kai konflikto metu L. T. jam įžnybė, taip pat ji buvo stipriai suspaudusi rankomis jo rankas ir 7 kartus su grindjuoste sudavė į ranką, dėl ko ir galėjo atsirasti sužalojimas ant rankos, ant nugaros sužalojimas pas jį atsirado kai L. T. jam stipriai sudavė mažiausiai 10 kartų su pagaliu ir grindjuoste, ant kojų sužalojimai atsirado tada kai L. T. jam spyrė, taip kaip ir buvo nurodęs pirminėje apklausoje (t. 1, b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė G. P. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nelabai atsimena. Buvo reaguota į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, bendravo su moterimi rusų kalba, buvo medikai, kurie vertė, nes ji (liudytoja) rusų kalbos nemoka. Moteris paaiškino, jog ji fizinio skausmo nepajuto, o bendraujant su vyru paaiškėjo, kad vyras pajuto fizinį skausmą, dėl to procesiniai veiksmai buvo atlikti su vyru. Kadangi moteris turėjo suicidinių minčių, tai medikai moterį išsivežė. Ką apie įvykį pasakojo vyras – nepamena, taip pat nepamena, ar ant vyro buvo matomi sužalojimai. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog jei sužalojimai ant asmenų būna aiškiai matomi, jei pasako, kad jautė fizinį skausmą, viskas būna fiksuojama procesiniuose dokumentuose, daromos nuotraukos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnų G. P. nurodė, kad 2023 m. balandžio 11 d. dirbo kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. V. ir 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu J. J. Apie 17.26 val. gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kaip paaiškėjo tai buvo R. K., kuris paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės L. T.. Kiek prisimena, įvykio aplinkybes išsiaiškinti užtruko gan daug laiko, kadangi vyras negalėjo tiksliai paaiškinti, kas įvyko, pasakodamas, dažnai keitė savo parodymus, tačiau kiek prisimena, vyras pasakė, kad jo sugyventinė prieš jį smurtavo. Kadangi L. T. kalbėjo rusų kalba, kurios ji nesupranta, negali pasakyti ką ji pasakojo. Ar ant pranešėjo ar jo sugyventinės matėsi sužalojimai – neprisimena. Buvo atvykę ir medikai, kurie įvertino L. T. psichinę būklę ir, kiek atsimena, medikai ją išsivežė, kadangi ji turėjo suicidinių minčių (t. 1, b. l. 37).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. R. nurodė, kad ji vertino kaltinamosios ir nukentėjusiojo vaiko situaciją, po įvykio buvo inicijuota atvejo vadybą. Su pačia kaltinamąja neatsimena, ar bendravo, galimai kaltinamoji buvo atėjusi pasirašyti dokumentų, nes pagal darbo pobūdį jie su šeima, vertindami atvejį nebendrauja, tiesiog vertina situaciją ir perduoda atvejo vadybai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė D. M. nurodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo šeimai taikė atvejo vadybą. Su pačia kaltinamąja bendravo tik vieną kartą, nuotoliu, peržiūrint pagalbos planą. Apie nagrinėjamą įvykį kalbama nebuvo, tik buvo minima, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Pagrindinis šios šeimos tikslas buvo nusistatyti vaiko gyvenimo vietą, išlaikymo priteisimą ir bendravimo su vaiku tvarką. Nuspręsta užbaigti atvejo vadybos procesą, paslaugų gavėjai nedalyvaujant. Paslaugų gavėja pranešė savo socialinei darbuotojai G. V., kad išsikrausto iš tuometinio adreso ir naujo adreso suteikti nesutiko. Kaltinamoji nenurodė savo naujo gyvenamosios vietos adreso socialinei darbuotojai, o į atvejo vadybos posėdį neprisijungė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja socialinė darbuotoja S. B. nurodė, kad ji buvo nukentėjusiojo socialinė darbuotoja, lankėsi pas jį namuose. Apie nagrinėjamą įvykį žino tik tiek, kad buvo gautas pranešimas iš policijos apie smurtą iš vaiko motinos pusės. Atliekant atvejo vadybą, buvo išsiaiškinta, kad šeimoje yra nesutarimai, tuo metu vaiko motina ir tėvas jau gyveno atskirai. Ką nukentėjusysis pasakojo apie nagrinėjamą įvykį jau nelabai pamena, pasakojo, kad lyg apsistumdė namuose, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš to, ką pasakojo nukentėjusysis, suprato, kad kaltinamajai buvo sudėtinga po vaiko gimimo, nukentėjusysis jai turėjo priekaištų dėl vaiko priežiūros, dėl namų priežiūros, nesiklostė bendra buitis, jam kaltinamoji netiko kaip moteris, kaip žmona, ir dėl to buvo konfliktai. Tokie konfliktai buvo dar iki nagrinėjamo įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė – budėtoja A. L. nurodė, jog jos darbas yra reaguoti į pranešimus, kai yra susiję su vaikais, t. y. jie nuvyksta į įvykio vietą, atlieka privalomus veiksmus, užpildo vaiko vertinimo anketą ir išvažiuoja, o toliau kiti specialistai dirba. Nagrinėjamo įvykio nelabai pamena. Pamena, kad šio atvejo metu buvo pranešimas dėl smurto, vyrui buvo apdraskytas kaklas, daugiau nelabai ką atsimena.

Byloje esančioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. liepos 12 d. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-201/2023 nurodyta, jog L. T. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1 b. l. 116).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas teismo psichiatras M. J. nurodė, kaltinamajai buvo nustatytas mišrus ir kitoks asmenybės sutrikimas, dėl kurio ji po įvykio buvo gydoma stacionare, tačiau mišrios asmenybės sutrikimas niekuomet nėra pagrindas abejoti asmens pakaltinamumu ar procesiniu veiksnumu dėl to atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę yra nereikalinga, tai yra asmenybės sutrikimai, kurie nepasireiškia tokiais simptomais, dėl kurių asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Nustatytam sutrikimui yra būdinga tai, kad toks asmuo gali emociškai impulsyviau reaguoti į situacijas, t. y. šiam sutrikimui būdinga impulsyvesnė reakcija, emocinis labilumas, silpnesnė impulsų kontrolė, žemesnis provokacinis slenkstis. Emocinis labilumas – tai emocijų kitimas, pasireiškia perdėtai išreikštomis emocijomis; žemesnė impulsų kontrolė – visiems žmonėms kyla kažkokie impulsai, tačiau kai emocijos stabilesnės, tuos impulsus lengviau suvaldyti, o kai jos išreikštos, elgesys tampo impulsyvus; provokacinis slenkstis taip pat priklauso nuo emocinio fono, vieni asmenys greičiau išsiprovokuoja, kiti labiau linkę susitvardyti, o kai sutrikusi asmenybė tai greičiau gali išsiprovokuoti.

Iš 2023 m. balandžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1140/2023 (01) nustatyta, kad:

1. R. K. padaryta poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas nugaroje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva ir poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 5-9 paras iki apžiūros.

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. balandžio 11 d.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

5. R. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 42-43).

Iš į bylą pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, jog po nagrinėjamo įvykio buvo atliktas kaltinamosios ir nukentėjusiojo mažamečio vaiko situacijos vertinimas ir užpildyta anketa, kurioje fiksuoti ir konflikto dalyvių paaiškinimai apie situaciją (t. 1, b. kl. 47-52).

Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, jog R. K. 2023 m. balandžio 11 d., 17.25 val. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), nurodydamas, jog vaiko motina daužo indus, bando pasikarti su telefono laidu, mušasi, grasina, kad jeigu jis iškvies policiją pati nusižudys ir jį nužudys Pranešėjas užsirakinęs su mažamečiu vaiku vonioje, nes jos bijo. Moteris 22 m., pykčio priepuolis. agresyvi. L. T. yra bute, turi suicidinių minčių. Pranešėjas baiminasi, kad ji nepabėgtų (t. 1, b. l. 53).

Iš 2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo ir BPC operatoriaus pokalbis. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 56-57).

Iš 2023 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų body kameros. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 59-60).

Iš 2023 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 61-65).

Iš į bylą pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, jog L. T. minėtoje gydymo įstaigoje gydyta nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., nustatytos diagnozės E05.9 (Tirotoksikozė) ir F61 (Mišrūs ir kiti asmenys sutrikimai) (t. 1, b. l. 94-95).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtina jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamoji L. T. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nebuvo nuosekli dėl jai pareikšto kaltinimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos metu teisme, ji nurodė, kad kaltę ji pripažįsta tik iš dalies, tuo tarpu 2024 m. gegužės 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Kaltinamoji viso proceso metu teigė, jog ji, susiginčijusi su nukentėjusiuoju, iš tiesų pastarojo atžvilgiu naudojo smurtą – trenkė nukentėjusiajam per skruostą, galėjo į nukentėjusįjį mesti grindjuostę, pastumti jį, laikyti už pečių, apdraskyti jį ir dėl šių jo veiksmų galėjo atsirasti kaltinime nurodyti sužalojimai, bet ji kaltinamajam nespyrė ir jo nežnaibė ir į nosį netrenkė. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu teigė, jog kaltinamoji ne tik atliko tuos veiksmus, dėl kurių ji kaltę pripažįsta, tačiau taip pat ji ir spardėsi, mušė jį grindjuose, žnaibė.

Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad L. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra dalinai prieštaringi nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Kaip ir minėta – kaltinamoji proceso metu nebuvo nuosekli – ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad tik galėjo suduoti nukentėjusiajam per veidą, vėliau gi teismo posėdžio metu jau nurodė, kad į nukentėjusįjį metė grindjuostę bei kad nukentėjusįjį apdraskė. Nukentėjusysis tuo tarpu viso proceso metu, apibūdindamas fizinį smurtą, patirtą iš kaltinamosios, buvo nuoseklus, tiek ikiteismini tyrimo metu, tiek ir teisme detaliai įvardino jo atžvilgiu kaltinamosios atliktus veiksmus. Be to, nukentėjusiojo parodymus, skirtingai nei kaltinamosios, patvirtina ir į bylą pateiktą Specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas nugaroje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva ir poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Taip pat Specialisto išvadoje nurodoma ir tai, jog nukentėjusiam aprašyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam būnant įvairiose padėtyse ir padaryti ne mažiau nei aštuoniais trauminiais poveikiais. Teismo vertinimu, paminėtos Specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, leidžia spręsti, jog būtent nukentėjusiojo parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra patikimesni, kadangi juos patvirtina ir bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo, kuris laikytinas jos šeimos nariu, atžvilgiu, ir tokie jos veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Šiame nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamoji L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventiniui nukentėjusiajam R. K.. Visgi, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas L. T. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tokį sprendimą teismas grindžia pirmiausia tuo, jog iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki nagrinėjamo įvykio tarp kaltinamosios L. T. ir nukentėjusiojo R. K. buvo susiklostę emociškai įtempti santykiai – kaip nurodė ir kaltinamoji, ir nukentėjusysis, konfliktai tarp jų prasidėjo po vaiko gimimo, prieš pakankamai trumpą laiką iki nagrinėjamo įvykio kaltinamajai buvo atliktas nėštumo nutraukimas, kas, kaip ji nurodė, taip pat turėjo įtakos jos emocinei būklei. Nukentėjusysis nurodė, kad neštumo nutraukimas buvo atliktas, nes kaltinamosios psichologinė būsena buvo neprognozuojama. Teisme apklausta liudytoja socialinė darbuotoja S. B. taip pat nurodė, kad jai po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis teigė, jog sudėtinga situacija prasidėjo po vaiko gimimo, nukentėjusysis kaltinamajai turėjo priekaištų dėl buities nepriežiūros, vaiko netinkamos priežiūros. Nagrinėjamu atveju, tiek iš byloje esančių kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, tiek iš byloje esančio R. K. pateikto vaizdo įrašo, matyti, jog kaltinamoji fizinį smurtą panaudojo iš esmės tuomet, kai ją verkiančią ir išreiškiančią nukentėjusiajam priekaištus dėl jų santykių, nukentėjusysis filmavo mobiliojo ryšio telefonu. Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. G 1140/2023 (01) matyti, jog, nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam R. K. ir buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas nugaroje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva ir poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, tačiau teismo vertinimu šie sužalojimai nelaikytini itin rimtais. Be abejo, ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (poodinės kraujosruvos šone, dilbyje, kelyje ir odos nubrozdinimai), darytina išvada, kad nusikaltimų padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajai negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis konflikto metu, matydamas, jog kaltinamoji yra emociškai itin susijaudinusi, verkia, ją filmavo, priekaištavo dėl jos elgesio, tuo tarpu kaltinamoji, nesuvaldžiusi emocijų ir neadekvačiai į situaciją sureagavusi atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ir pats kaltinamasis iki nagrinėjamo įvykio matė ir žinojo, kad kaltinamoji yra itin pažeidžiama, emociškai nestabili. Be to, ir teisme apklaustas teismo psichiatras ekspertas pažymėjo, jog kaltinamajai nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas būtent ir pasireiškia žemu provokaciniu slenksčiu, emociniu labilumu bei silpnesne impulsų kontrole, kas teismo įsitikinimu, nagrinėjamo įvykio kontekste – tarp asmenų vyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis filmavo kaltinamąja, atsisakė su ja kalbėtis, turėjo itin ženklią įtaką kaltinamosios elgesiui.

Aukščiau aptartos L. T. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jos veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veiką mažareikšme. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad L. T. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Dėl šių priežasčių L. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant jai BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, į kurį įrašyti vaizdo įrašai, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gegužės 30 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamajai L. T. paskaičiuotos 782,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. S. darbą. 2024 m. balandžio 15 d. buvo pateikta teismui pažyma, kurioje nurodoma, kad L. T. paskaičiuotos 414,17 Eur išlaidos už advokatės J. T. L. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajai L. T. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 158-159). Kadangi kaltinamajai gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamosios valią, kaltinamoji yra nedirbanti, pajamų neturi, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, į kurį įrašyti vaizdo įrašai, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.