Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo 2024-12-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį 220 Eur bauda už tai, kad 2024-10-11, 02.50 val., nakties metu tyčia iš chuliganiškų paskatų į V. M. kiemą įmetė apelsiną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kelia klausimą dėl netinkamo procesinių dokumentų jam įteikimo būdo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. M. buvo siunčiami šaukimai jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau į bylos nagrinėjimą jis neatvyko, todėl 2024-11-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jam nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas pareiškėjui taip pat buvo siunčiami, tuo pačiu elektroniniu paštu, kaip numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje, nes pareiškėjas būtent šį elektroninio pašto adresą buvo nurodęs valstybės informacinėse sistemose bei registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo siunčiamas taip pat ir per E. pristatymo sistemą (pareiškėjas neturi aktyvios E. pristatymo dėžutės, todėl buvo išsiųsta popierinė siunta S. M. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, Lietuvos pašte suteikiant siuntos numerį (duomenys neskelbtini)). Toks procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo adresatui būdas teismų praktikoje pripažįstamas tinkamu (pvz., apeliacinės nutartys Nr. AN2-46-581/2023, AN2-50-531/2023).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad per www.epolicija.lt 2023-01-26 yra teikęs reikalavimą, kad korespondencija jam būtų siunčiama pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje ir administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas tokio prašymo nėra pateikęs. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje aptarti procesinių dokumentų išsiuntimo būdai, tai yra E. pristatymo sistema ar kitos elektroninių ryšių priemonės, elektroninis paštas (jei šis paštas nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti), taip pat registruota pašto siunta, yra alternatyvūs ir institucijos pareigūnai, siųsdami procesinius dokumentus, gali pasirinkti vieną iš šių ir ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių dokumentų perdavimo būdų bei nėra teisiškai įpareigoti rinktis tą būdą, kurio imperatyviai pageidauja siuntos gavėjas.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad proceso metu pareiškėjas, tinkamai gavęs jam siųstus procesinius dokumentus, pats pasirinko nebendradarbiauti su policijos pareigūnais : neaiškinti jiems savo pozicijos, neteikti jokių argumentų dėl byloje surinktų įrodymų, nepareikšti jokių prašymų. Toks pareiškėjo elgesys sunkina įrodinėjimo procesą, nes jis įgyja galimybę vėliau proceso metu kelti klausimus dėl aplinkybių, kurių proceso metu neginčijo ir apie kurias, praėjus ilgesniam laikui nuo tiriamo įvykio, mažėja galimybė surinkti įrodymus. Pareiškėjas proceso metu turi teisę taip elgtis, tačiau tai yra jo sąmoningas pasirinkimas, o ne jo procesinių teisių ribojimas. Tai, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teise apskųsti priimtą nutarimą, taip pat rodo, kad jis procesinius dokumentus gavo tinkamai ir laiku. Pareiškėjo skundas teisme išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, jam buvo sudaryta galimybė naudotis visomis įstatymo garantuojamomis teisėmis.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl jam inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimo ir juos išdėstė tik teismo posėdyje. Tos pareiškėjo elgesys apribojo skundžiamą nutarimą priėmusiosiai institucijai galimybę atsiliepime į skundą išdėstyti savo poziciją dėl šių argumentų ir rodo pareiškėjo pasirinktą elgesio būdą vengti bendravimo su policijos pareigūnais.

Pareiškėjas teigė nepadaręs jam inkriminoto nusižengimo. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios V. M. parodymai, kad 2024-10-11, apie 2.50 val. ji bvaikščiojo savo namo antrame aukšte, pastebėjo kaimyno S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), virtuvės languose šviesą, jai užgesus pamatė, kaip S. M. pro savo virtuvės langą metė oranžinį daiktą. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną pas S. M. niekas nesilankė, jis namuose buvo vienas.Teismui nėra jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji atpažino pareiškėją – savo ilgametį kaimyną. Ji nurodė bijojusi S. M., todėl naktį į kiemą nėjo, o rytą pamatė, kad oranžinis daiktas buvo supelijęs apelsinas. Jos kiemas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuota, kaip į nukentėjusiosios kiemą įkrenta apelsinas. Iš pareiškėjo administracinių nusižengimų duomenų matyti, kad pareiškėjo ir nuentėjusiosios namus skiria keli metrai, taigi, pareiškėjo mestas daiktas nesunkiai pateko į nukentėjusiosios kiemą. Nukentėjusiosios kreipimąsis į policiją, jos parodymai, kad ji bijojo kaiminystėje gyvenančio pareiškėjo, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, sistemingai prieš ją ir jos artimuosius vykdo administracinius nusižengimus, patvirtina, kad nukentėusioji nakties metu dėl link jos namo mesto daikto juto nesaugumo jausmą, baimę, todėl jos rimtis nakties metu dėl pareiškėjo veiksmų buvo realiai sutrikdyta.

Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad apelsinas gulėjo mne nukentėjusiosios kieme, o valstybinėje žemėje. Šis pareiškėjo argumentas rodo tik tai, kad jis gerai susipažinęs su nukentėjusiosios sklypo išplanavimu. Tačiau aplinkybė, kieno žemėje nukrito apelsinas, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes iš nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad apelsinas guli atvirpje neaptvertoje vietoje, prie šiukšlių konteinerio, ant bortelio, į kurią bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, taigi, tai yra vieša vieta ir tik ši aplinkybė reikšminga teisiniam veikos vertinimui.

Pareiškėjo veika, naktį metant į nukentėjusiosios namo teritoriją apelsiną, teisingai įvertinta kaip viešosios tvarkos ir nukentėjusiosios rimties pažeidimas. Pareiškėjas šį nusižengimą padarė pakartotinai (baustas įsiteisėjusiu 2024-05-21 nutarimu pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį. Jau aptarta, kad pareiškėjas prieš nukentėjusiąją ir jos artimuosius sistemingai vykdo administracinius nusižengimus, tarp jų – ir viešosios tvarkos pažeidimus, todėl, įvertinus tiek jo padaryto nusižengimo, tiek jo asmenybės pavojingumą, jam teisingai skirta bauda, artima sankcijoje numatytai maksimaliai.

Skundžiamo nutrimo aprašomojoje dalyje, aprašant pažeidimo esmę, klaidingai nurodytas nusižengimo straipsnis – ANK 484. Ši rašybos klaida neturėjo reikšmės pareiškėjo galimybei aiškiai suprasti, kaip iš tikrųjų kvalifikuotina jo veika, nes visame nutarime, išskyrus aptartą vietą, teisingai nurodyta, kad veika atitinka ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. M. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo 2024-12-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.