- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eI3-233-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02239-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š., S. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir S. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad jie yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas su pastatais) bendraturčiai. Žemės sklypas, plotas 0,1097 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kuriame yra gyvenamasis namas su pastatais, nebuvo suformuotas. 2021 m. sausio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. AU-12/RR-12; 2021 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1693 patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; mažoji bendrija „Geoidas“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengė žemės sklypo planą. 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjai įsigijo žemės sklypą, ir tik įregistravę nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, įgijo galimybę užbaigti gyvenamojo namo su pastatais projekto rengimą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Pareiškėjai nurodė, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2022 m. birželio 2 d. pasirašė statybos darbų projektavimo sutartį Nr. 21-32, pagal kurią projektavimo darbai bus užbaigti tik 2022 m. spalio 29 d. Inspekcija 2022 m. liepos 15 d. pranešė, kad dėl 2021 m. vasario 2 d. privalomojo nurodymo ir dėl 2021 m. vasario 3 d. privalomojo nurodymo (toliau – ir kartu privalomieji nurodymai) neįvykdymo, yra pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pareiškėjai teigia, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo galima sudaryti tik žemės sklypo pardavėjui pranešus apie galimybę pirkti žemės sklypą, o gyvenamojo namo su pastatais statybos darbų projektavimo sutartį buvo galima pasirašyti tik įgijus po statiniais esantį žemės sklypą, dėl ko privalomųjų nurodymų neįvykdymo priežastys yra svarbios, nepriklausiusios jų valios.
Pareiškėjai teigia, kad ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau dėl nesuformuoto žemės sklypo, negalėjo jo įsigyti bei sudaryti gyvenamojo namo su pastatais projektavimo sutarties. Pažymi, kad nuo 2022 m. birželio mėnesio pareiškėja S. Š. serga, nevaldo rankos, tirpsta dešinės rankos pirštai, jos sutuoktinis yra išvykęs į užsienį, todėl dėl itin pablogėjusios sveikatos būklės per pastaruosius mėnesius neturėjo galimybės tvarkyti dokumentų, neturėjo jėgų nuvykti pas advokatę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo prašymo netenkinti.
Nurodo, kad nagrinėjant skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad „statytojas A. Š. nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos, valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, Ventos regioninio parko (duomenys neskelbtini) urbanistiniame draustinyje, (duomenys neskelbtini) miesto istorinėje dalyje (unikalus obj. kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., savavališkai, neturėdamas tam privalomo turėti statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo teisiškai įregistruotą vieno aukšto neypatingosios kategorijos gyvenamosios (1 buto pastatai) paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas 1) ir teisiškai įregistruotą vieno aukšto I-mos grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas 2), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 27 straipsnio 22 dalį. A. Š. pristatė Pastato 1 rytinėje dalyje naują vieno aukšto blokelių mūro priestatą, kurio plotis 2,80 m, ilgis – 13,58 m, pakeičiant šios pastato dalies laikančiąsias konstrukcijas medines gegnes naujomis, ir perstatė Pastatą 2, pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas: buvusias plytų mūro sienas pakeitė į 0,25 m storio blokelių mūrą, vienšlaičio stogo medines konstrukcijas pakeitė į naujas medines, padidinant pastato ilgį – 14,70 m (buvo – 11,52 m), plotį – 6,10 (buvo 5,00 m), aukštį – 3,70 m (buvo 2,40 m), vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 papunkčiu Pastate 1 ir 9.6 papunkčiu Pastate 2 įvykdyti darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams. Pastato 1 ilgis 13,58 m, aukštis iki kraigo 6,90 m, paskirtis ir kategorija nesikeitė; po rekonstravimo Pastato 2 paskirtis nesikeitė, plotas yra 79,52 m², vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ Pastatas 2 priskirtinas II-ai nesudėtingųjų statinių grupei; pagal pateiktą A. Š. rašytinį paaiškinimą statytojas yra jis, darbus vykdė ūkio būdu; nustatyta, kad atlikti pagrindiniai Pastato 1 ir Pastato 2 rekonstravimo darbai – įrengtos visos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, stogo danga.“
Šalies argumentai
Pareiškėjams pateikus prašymą, 2021 m. liepos 21 d. Inspekcija priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-210721-00050, kuriuo 2021 m. vasario 2 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 2 d., 2021 m. liepos 21 d. Inspekcija priėmė sprendimą dėl 2021 m. vasario 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-210721-00051, kuriuo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teismas 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10974- 583/2021, 2021 m. vasario 2 d. privalomojo nurodymo bei 2021 m. vasario 3 d. privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 3 d. Inspekcijos 2022 m. liepos 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Teisinius santykius, susijusius su privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Statybos priežiūros įstatymas. Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. pasibaigus jų įvykdymo terminams, nes Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu pratęstas terminas 2021 m. vasario 2 d. privalomajam nurodymui ir 2021 m. vasario 3 d. privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2022 m. liepos 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialus teisės aktas – Statybos priežiūros įstatymas, nenumatantis reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1803-662/2021 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-624/2022; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.); Statybos priežiūros įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato reikalavimo praleisto privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021; 2021 m. sausio 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. vasario 2 d. privalomojo nurodymo ir 2021 m. vasario 3 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminai negali būti pratęsti, nes jie jau yra pasibaigę. Minėta, kad Statybos priežiūros įstatymas nenumato galimybės atnaujinti praleistą privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Be to, ginčo atveju netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyta terminų sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo (CPK 76–78 straipsniai) arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyta ieškinio senaties termino nutraukimo (CK 1.130 straipsnis) analogija, kadangi privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, įpareigojantis asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus konkrečius įpareigojimus iki privalomajame nurodyme numatyto termino.
Nustačius, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą po to, kai pasibaigė 2021 m. vasario 2 d. privalomojo nurodymo ir 2021 m. vasario 3 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, ir šie terminai nebegali būti pratęsti, kiti pareiškėjų argumentai tampa teisiškai nebereikšmingi, nes, pagal suformuotą teismų praktiką, praleidus terminą laiku kreiptis dėl termino pratęsimo, jie nevertintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021 ir kt.).
Suformuota teisminė praktika dėl praleisto termino pasekmių yra aiški ir nuosekli, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nenustatyta priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis ir nuosekliai taikomomis analogiškose bylose.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, taikomą teisinį reguliavimą bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daroma išvada, kad pareiškėjų prašymas nepagrįstas ir atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjai už paduotą prašymą sumokėjo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atsižvelgus į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 3 dalį, pareiškėjai už paduotą prašymą privalėjo sumokėti 23,00 Eur žyminio mokesčio (30 Eur x 75 proc.), vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai S. Š. grąžinami 7,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 dalimi,
nusprendžia:
Prašymo netenkinti.
Pareiškėjai S. Š. grąžinti 7,00 Eur (septynis eurus ir 00 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ 2022 m. rugsėjo 5 d. kvitą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.