Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., jos atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios 1956 m. balandžio 2 d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, neteistos, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbančios pagal individualios veiklos pažymą, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 43³ str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2015-06-18, 9.30-12.00 val. vykusio patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), turinti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), priiminėjo iš anksto užsiregistravusius asmenis, rinko anamnezę, atliko tyrimą kompiuterinę kvantinę - magnetinę rezonanso diagnostiką, teikė su asmeniu susijusius patarimus, kurie buvo skirti asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo, įvertinti jo būklę (pvz. diagnozavo kiaušidžių, antinksčių patologiją, konstatavo, kad dėl to auga barzda ir ūsiukai; rekomendavo vartoti jodą, apibrėžti kiaušidžių srityje rutuliuką su jodu, skyrė maisto papildus Q10, pasiflorą). Po apžiūros (tyrimo) pacientams buvo išrašomos sąskaitos (pinigų priėmimo čekiai), duodami rekomendacijų lapeliai, tyrimo duomenų išvadų spausdinti lapai su ranka įrašytais tyrimų duomenimis. N. L. vertėsi asmens sveikatos priežiūros veikla, neturėdama galiojančios licencijos ir nebūdama susijusi darbo santykiais su juridiniu asmeniu, turinčiu teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, licenciją. Tokie N. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip ATPK 43³ str. numatytas pažeidimas, nes pažeistos LR Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 ir 2 dalies nuostatos.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-06-18 kontrolės akte Nr. J16-38 nurodoma, kad tarnyba atliko asmenų, atliekančių organizmo ištyrimo kvantinio magnetinio rezonanso principu (toliau ir KMR) neplaninę kontrolę ir nustatė, kad R. T., turinti individualios veiklos pažymą pagal N. L., pasivadinusios save gydytoja, pardavinėjo maisto papildus, priiminėjo pinigus už prekes ir paslaugas. N. L. teigė esanti bendrosios praktikos gydytoja ir ajurvedos gydytoja, tyrė pacientus KMR aparatu, diagnozavo susirgimus, davė patarimus, rekomendacijas ir skyrė gydymą, išrašinėjo čekius. Pacientams duodavo raštišką tyrimų atsakymą su rezultatais. Akte pažymima, kad N. L., Akreditavimo tarnybos duomenimis, MPL (medicinos praktikos licencija), nebuvo išduota. Nurodoma, kad svetainėje yra duomenys apie N. L., turinčią SPL-46257 bendrosios praktikos slaugytojos licenciją.

N. L., teikdama rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad 2015-06-18 Molėtuose atliko diagnostinį tyrimą su kvantiniu - biorezonansiniu aparatu. Tai priemonė "Santegra" papildų, kuriuos parduoda firmos atstovas, platinimui. Teismo posėdžio metu ji nesutiko su pažeidimo padarymu, su teiginiu, kad ji gydo, ir papildomai nurodė, kad jokio gydymo neskyrė, Q10 yra riebalinės rūgštys, o pasiflora ramina centrinę nervų sistemą. Paaiškino, kad ji yra bendrosios praktikos slaugytoja, turi diplomą, dar mokosi Indijoje ajurvedos medicinos ir jai suteiks ajurvedos gydytojos, t.y. gyduolio laipsnį. Protokole nurodytą dieną vykdė fizinės gerovės užtikrinimo veiklą. Foliodiagnostinį aparatėlį įsigijo prieš 5 metus Rygoje, su juo tiriant matosi, kaip veikia kiekvienas organas. 2015-06-18 naudojo kvantinį magnetinį rezonansinį aparatą, kuris rodo cholesterolio lygį kraujyje, rodo, kaip veikia žarnynas, blužnis. Atlikusi diagnostiką aparatu, paklausė moters, ar kreipėsi į ginekologą, pasiūlė su jodu aplink kiaušides tepti rutuliukus, nes tai sumažina tikimybę atsirasti kiaušidžių vėžiui, pranyksta skausmas, tačiau nenurodė, ką gerti ir nesiūlė nutraukti gydytojų paskirtų vaistų. Jos manymu, papildai vaistų nepakeis, jie skirti palengvinti būklę, bet jie neturi šalutinio poveikio. Kad moteriai auga barzda ir ūseliai, matėsi vizualiai, tai rodo, kad pas moterį yra daug vyriškų hormonų ir yra problemų kiaušidėse. Tačiau jai nieko nesiūlė, išskyrus nueiti pas ginekologą. Asmens sveikatos priežiūrą supranta kaip intervenciją, o ji intervencijos į organizmą nevykdo, tik pasiūlo įsigyti papildų. Visada važiuoja su atstovu, kuris prekiauja maisto papildais, pati neprekiauja. Už diagnostiką, tyrimą išrašo čekius. Rašant protokolą buvo klaidingai nurodyta, kad ji yra gydytoja. Ji nėra gydytoja, nebent ajurvedos taps po 2 m., o skelbime, kad ji gydytoja, nurodė moteris, kuri rašė skelbimą, kad būtų patraukliau. Skelbimą į laikraštį įdėjo R. T., o pati N. L. skelbimo teksto nematė, nes negyvena Molėtuose. Klientams save pristatė kaip netradicinės medicinos specialistę. Bandė aiškintis, kaip įvardinti savo veiklą, buvo nuėjusi į VMI, jie pasiūlė veiklą įvardinti fizinės gerovės užtikrinimo veikla. Savo veiksmus vertina blogai, nes nėra licencijos, bet Lietuvoje tokiai veiklai licencijos neišduodamos. Pažadėjo padaryti viską, kad veikla būtų teisiškai sutvarkyta ir jos žinios būtų nukreiptos į žmonių sveikatą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Petras Pagareckas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, nes nėra žinoma, kas yra sveikatinimas pagal 43 str. 3 d., to neatskleidžia protokolą surašiusi institucija, nors ji tai turi nurodyti, turi paaiškinti, kokie poįstatyminiai aktai pažeisti. Pažymėjo, kad su kvantinio magnetinio rezonanso aparatu nėra uždrausta dirbti.

Teismo posėdžio metu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. K. paaiškino, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąją nuostatą, kad asmens sveikatos priežiūros veikla – valstybės licencijuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą (Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų vykdoma sveikatos priežiūros veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta (Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis). Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas siejamas su būtinybe užtikrinti, kad ją vykdytų tik tinkamai pasirengę, turintys reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, asmenys, kad ši veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinančius tokios veiklos saugumą, kokybę, medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų laikymąsi ir kt. Nagrinėjamu atveju N. L., būdama bendrosios praktikos slaugytoja, bet nebūdama susijusi su juridiniu asmeniu, teikiančiu medicinos paslaugas, tokia veikla užsiimti negalėjo. Iš Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikto medicinos praktikos apibrėžimo aiškiai matyti, kad ligų diagnozavimas priskiriamas gydytojo kompetencijai, o N. L. ne tik diagnozavo ligas, bet ir teikė rekomendacijas. Jinai apklausdavo pacientus, o tai yra gydytojo veikla, rinkdavo anamnezę, prisistatė kaip gydytoja. N. L. yra įgijusi bendrosios praktikos slaugytojos profesinę kvalifikaciją, bet neturi atitinkamos srities gydytojo kvalifikacijos, nėra gavusi atitinkamos licencijos, todėl neturi teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su sveikatos sutrikimų nustatymu. Ji šią veiklą vykdyti turėjo teisę tik gavusi bendrosios slaugos praktikos licenciją ir būdama susijusi darbo santykiais su juridiniu asmeniu, teikiančiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas. N. L. vertėsi ta veikla, kuri aprašyta Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 d.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo N. L. veiklos patikrinime. 2015-06-15 akreditavimo tarnyba gavo Molėtų visuomenės sveikatos centro direktoriaus V. Š. elektroninį laišką dėl skelbimo laikraštyje, kur buvo rašoma, kad teikiamos paslaugos kvantiniu magnetiniu rezonansu, ir šiuo pagrindu atliko tyrimą. Stebėjo procesą. Girdėjo N. L. rekomendacijas, patarimus. Ji pirmiausiai kalbėjo su pacientu, rinko anemnezę, užduodavo klausimus, kuo pacientas skundžiasi, po to aparatu apžiūrėdavo ir duodavo išrašą (kompiuterinę organizmo diagnostiką), vėliau pakomentuodavo, teikdavo patarimus, skirdavo gydymą, imdavo pinigus. Liudytoja su N. L. kalbėjo kaip su gydytoja, nes pastaroji prisistatė kaip bendrosios praktikos gydytoja, tačiau tokios praktikos gydytojų jau nėra. Patikrinus informaciją duomenų bazėje, tokia gydytoja nerasta, rasta tik bendrosios praktikos slaugytoja. N. L. turi asmens sveikatos priežiūros licenciją, bet ne gydytojos, fiziniai asmenys negali verstis šia veikla, jei nėra susiję darbo santykiais su juridiniu asmeniu, diagnostikos ir gydytojo paslaugos nepriskiriamos slaugytojo kompetencijai.

N. L. kaltė nurodyto teisės pažeidimo padarymu be jos paties paaiškinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. S-28-9(5.57), 2015-06-18 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM kontrolės akto duomenimis, pateiktomis nuotraukomis, patvirtinančiomis, kad N. L. atliko kompiuterinę organizmo diagnostiką, teikė patarimus (raštu), už suteiktas paslaugas priėmė pinigus.

LR ATPK 43³ str. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą vertimąsi sveikatingumo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 2 straipsnio 6 punktas numato, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą. 16 straipsnio 2 dalis - įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas.

N. L. turimi dokumentai (ji nurodė turinti bendrosios praktikos slaugytojos licenciją ir šią informaciją patvirtino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė) neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl vertimosi sveikatos priežiūros veikla. Iš Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikto medicinos praktikos apibrėžimo aiškiai matyti, kad ligų diagnozavimas priskiriamas gydytojo kompetencijai, todėl būdama bendrosios praktikos slaugytoja, N. L. negalėjo verstis aukščiau nurodyta veikla (rinkti duomenis apie asmens būklę, juos vertinti ir tuo pagrindu daryti išvadas, o jų pagrindu teikti rekomendacijas), neturėjo licencijos, nebuvo susijusi darbo santykiais su tokią licenciją turinčiu juridiniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. L. kalbėjosi su pacientais, rinko anamnezę, užduodavo klausimus, kuo pacientas skundžiasi, po to aparatu apžiūrėdavo ir duodavo išrašą (kompiuterinę organizmo diagnostiką), vėliau pakomentuodavo, teikdavo patarimus, skirdavo rekomendacijas, imdavo pinigus, darytina išvada, kad ji vertėsi būtent sveikatinimo veikla.

Tiek iš Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 p. ir 6 p., tiek iš CK 6.725 str. 2 d. nuostatų matyti, kad asmens sveikatos priežiūra yra viena iš sveikatinimo veiklos sudedamųjų dalių, kurios tikslas – diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą; šio tikslo siekiama teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. vykdant veiklą, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuriais stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-441-768/2015).

Nors N. L. teigė, kad gydytojų paskirto gydymo nekeisdavo, tik siūlydavo papildomus patarimus, tačiau jų tikslas - padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Netinkamai, nekvalifikuotai įvertinus asmens sveikatos būklę, pvz., diagnozavus sveikatos sutrikimą, kurio iš tiesų nėra, arba priešingai, diagnozavus, kad asmuo neturi sveikatos sutrikimų, nors faktiškai jie yra, arba diagnozavus kitą, nei faktiškai yra, sveikatos sutrikimą, asmens sveikatai gali būti padaryta nepataisoma žala ar netgi gali iškilti pavojus gyvybei (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-5156-790/2015). Taigi N. L. vykdyta veikla atitinka asmens sveikatos priežiūros veiklos sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punkte, todėl jos argumentas, kad ji vykdė fizinės gerovės užtikrinimo veiklą, neturi reikšmės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. L. pati save pristatė kaip gydytoją, kas rodo, jog ji vykdė gydytojui priskiriamą veiklą - sveikatos priežiūrą. Nors N. L. teigia, kad skelbime informacija apie gydytojos teikiamas paslaugas patalpinta be jos sutikimo, tačiau aplinkybė, kad ji patikrinimo metu akreditavimo tarnybos darbuotojoms prisistatė kaip gydytoja, ko ji neneigia ir pati, rodo, kad ji siekė save ir savo veiklą pristatyti būtent kaip gydytojos teikiamą gydymą, nors nei gydytojos kvalifikacijos, nei licencijos gydyti N. L. neturėjo.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais veiksmais N. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43³ str.

N. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors N. L. teigė nepripažįstanti, kad padarė pažeidimą, tačiau jos veiksmai susiję tiek su jos pačios teisnių žinių stoka, tiek vykdomos veiklos netinkamu suvokimu ir neatribojimu nuo fizinės gerovės užtikrinimo veiklos, kuriai ji individualios veiklos vykdymo pažymą turi. Atsižvelgiant į tai, kad ji išgyveno dėl to, kad veiklą vykdė netinkamai, dėl to teismo posėdyje gailėjosi, žadėjo padaryti viską, kad veikla būtų teisiškai sutvarkyta ir jos žinios būtų nukreiptos į žmonių sveikatą, teismas šią aplinkybę įvertina kaip lengvinančią jos atsakomybę.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad N. L. anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus administracine tvarka nebausta, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti N. L. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą (ATPK 30² str.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 287 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43³ str., ir paskirti jai 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.