- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- ATP-256-174/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00153-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- R. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 8 d. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. sausio 8 d., apie 18.54 val., Naujojo Sodo g. 3, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 127 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutarimu R. B. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka visų pirma dėl to, kad teismas jo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris, kaip to reikalauja ATPK 260 str. 3 d. nuostatos, nėra pasirašytas jį surašiusio policijos pareigūno. Nepasirašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu pradedama administracinio teisės pažeidimo byla ir kuriame suformuluotas jam, R. B., kaltinimas. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, nepasirašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. B. teigimu, neįrodo jo kaltės. Apelianto įsitikinimu, teismas išvis neturėjo nagrinėti bylos, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas nepasirašytas jį surašiusio pareigūno. Todėl tokioje byloje priimtas nutarimas, R. B. teigimu, turi būti panaikintas.
Skundžiamame nutarime teismas pažymėjo, kad: „Netrukus po įvykio rašydamas paaiškinimą R. B. pripažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškino, kad pasišalino iš įvykio vietos, kadangi skubėjo nuvežti keleivius.“ R. B. teigia, kad jis niekada nepripažino, jog sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis iš tikrųjų važiavo atbuline eiga, bet nėra tikras, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes jokio susidūrimo nepajuto, todėl ramia sąžine nuvežė keleivius ir vėl grįžo į tą pačią aikštelę. Jeigu jis būtų įtaręs, kad važiuodamas atbulas atsitrenkė ir į kitą automobilį ir nuvažiavo, tai jis niekada nebūtų sugrįžęs į tą pačią aikštelę. Jam sugrįžus policijos pareigūnai jį užsipuolė, šaukė, kad jis atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Transporter“, neleido jam pasakyti nė žodžio. Todėl įvykio vietoje jis parašė paaiškinimą pagal policijos pareigūnų interpretaciją. Pareigūnų vertinimu, atsitrenkimas į minėtą automobilį yra nenuginčijamas faktas. Jie reikalavo rašyti paaiškinimą ne dėl to, kad jis atsitrenkė ar neatsitrenkė į kitą automobilį, o dėl to, kodėl jis atsitrenkė į kitą automobilį. Todėl savo paaiškinime jis ir nurodė, jog nematė stovinčio automobilio, o išvažiavo todėl, kad vežė keleivius. Iki šiol jis negali tvirtinti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, kaip tvirtino policijos pareigūnai.
Teismas vadovavosi ir liudytojo T. J. parodymais apie tai, kad jis matė, kaip neva jis, R. B., po atsitrenkimo į kitą automobilį sustojo, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir iškart nuvažiavo. R. B. teigimu, šio liudytojo parodymai yra arba klaidingi, arba melagingi, nes jis nei sustojęs, nei išlipęs iš automobilio nebuvo.
Be to, apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo teismas, automobiliai nebuvo apgadinti. R. B. teigia, kad labai nežymus dažų nutrupėjimas ant jo automobilio galinio buferio yra iš senų laikų, o jokie kiti apgadinimai jo automobiliui nebuvo padaryti. Taip pat nebuvo apgadintas ir automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai matyti ne tik iš byloje esančių fotonuotraukų, bet ir pats minėto automobilio savininkas nurodė, kad eismo įvykio nebuvo, tai matyti iš prie skundo pridedamo UAB „Žiogų pieva‘ 2016-03-22 pranešimo.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d atsiranda, kai su eismo įvykio susijęs vairuotojas, pažeisdamas KET, sąmoningai pasitraukia iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. R. B. tvirtina, jog jis nesuvokė, kad sukėlė autoįvykį, todėl neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės už padarytą autoįvykį. Tuo metu, jo supratimu, jokio įvykio apskritai nebuvo.
Šalies argumentai
R. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltino jį padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir paskyrė ja administracinę nuobaudą, kuri sudaro jam nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Taip atsitiko dėl to, kad, apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė šiai bylai reikšmingas aplinkybe ir netinkamai jas vertino.
R. B. teigimu, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties subjektyviosios pusės, todėl dėl šio pažeidimo bylos teisena jam turi būti nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Be to, kai minėta, kadangi byloje nėra tinkamai įforminto administracinio teisės pažeidimo protokolo ,nes jis nepasirašytas jį surašiusio pareigūno, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byla nėra iškelta. Todėl, apelianto nuomone, skundžiama nutarimo dalis, kuria jis nubaustas ir pagal ATPK 127 str. 2 d., taip pat uri būti panaikinta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, paskiriant R. B. 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūnas surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16054438904 už tai, kad jis 2016 m. sausio 8 d. 18 val. 54 min. Naujojo Sodo g. 3, Klaipėdos m. vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė KET 9, 101, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, paties R. B. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjui R. B. taikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Nors, teismo nuomone, R. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, o padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, nėra žymūs, tačiau kartu teismas konstatavo, kad R. B. juto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. R. B., būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė tyčia. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju eismo įvykio mažareikšmiškumas nėra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinio skundo
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtus straipsnius klausimą turi būti nustatytas ne tik pats eismo įvykio padarymo faktas, bet ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato. Atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra tai, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suvokė, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas ginčijamą nutarimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3–4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8–10), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), apgadintų automobilių fotonuotraukomis (b. l. 12–17), paties R. B. netrukus po įvykio rašytu paaiškinimu (b. l. 11) ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl R. B. kaltės, todėl jų nekartoja.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2At-7-3/2013).
R. B. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia nepajutęs, kad atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo T. J. parodymai apie tai, kad jis, stovėdamas netoliese išgirdęs smūgį pamatė, kaip taksi vairuotojas automobilio galu atsitrenkė į stovinčio „Volkswagen“ automobilio priekį, išlipęs apžiūrėjo abu automobilius ir išvažiavo, todėl jis apie eismo įvykį pranešė policijai, taip pat kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų G. T. ir S. B. parodymai bei šio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, bet ir paties R. B. netrukus po eismo įvykio policijai rašytas paaiškinimas, kuriame jis pripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 11). Nors R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad paaiškinimą policijai surašė pagal pastarųjų nurodymą, tačiau pažymėtina, kad pirminiame jo paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai sutampa ne tik su policijos pareigūnų parodymais apie tai, kad nors R. B. iš pradžių savo kaltę dėl eismo įvykio neigė, tačiau pamatęs automobilių apgadinimus pripažino sukėlęs eismo įvykį bei nurodė, kad išvažiavo iš įvykio vietos, nes turėjo vežti klientą, bet ir su minėtais įvykį mačiusio liudytojo T. J. parodymais, taip pat su byloje esančiais rašytiniais įrodymais – policijos pareigūno S. B. 2016-01-08 tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, fotonuotraukomis, iš kurių akivaizdžiai matosi transporto priemonių apgadinimai. Nors R. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui automobilio „Volkswagen Transporter“ savininko R. Ž. 2016-03-22 pranešimą „Apie klaidingą informacijos pateikimą, dėl eismo įvykio“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: „<...> abi transporto priemonės sveikos ir auto įvykio nebuvo.“ bei šio automobilio fotonuotraukas, tačiau šie apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys prieštarauja ne tik policijos pareigūnų teisme duotiems parodymams apie tai, kad transporto priemonių apgadinimai po eismo įvykio buvo akivaizdūs, bet ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai akivaizdžiai matomi, taip pat tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo T. J. parodymams apie tai, kad po automobilių susidūrimo jis aiškiai matė, kad ant žemės nubyrėjo autobusiuko, į kurį atsitrenkė taksi automobilis, dažai. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina teismui pateiktais netrukus po eismo įvykio užfiksuotais duomenimis, negu praėjus beveik 3 mėnesiams po eismo įvykio R. B. apygardos teismui pateiktais automobilio „Volkswagen Transporter“ savininko paaiškinimais ir fotonuotraukomis, nes per tą laiką automobilio apgadinimai galėjo būti pašalinti.
Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 12–17) matyti, kad automobilių apgadinimai yra akivaizdūs, tai patvirtino ir teisme apklausti policijos pareigūnai, todėl R. B. turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Nors R. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas jo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris, kaip to reikalauja ATPK 260 str. 3 d. nuostatos, nėra pasirašytas jį surašiusio policijos pareigūno, todėl, R. B. teigimu, tokioje byloje teismo priimtas nutarimas turi būti panaikintas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai yra formalus pažeidimas, kuris pagal teismų praktiką, priešingai nei teigiama R. B. apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo nutraukti jam administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimą užfiksavo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. 2016-01-08 surašė policijos pareigūnas S. B.. Tą pačią dieną šis pareigūnas surašė ir 2016-01-08 tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuoti duomenys visiškai sutampa su šio pareigūno R. B. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotais duomenimis. R. B. protokolą pasirašė ir pastabų dėl šio protokolo nei jo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nepareiškė, todėl nėra pagrindo abejoti protokole pateikiamų duomenų teisingumu. Be to, R. B. kaltė grindžiama ne tik jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet ir kitais byloje esančiais ir skundžiamame nutarime išsamiai aptartais duomenimis.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų R. B. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti skundžiamą nutarimą R. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo
Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad ginčijamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė pažeidėjui R. B. ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui trumpesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pasak Insititucijos, teismo nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis yra mažareikšmis, nėra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes R. B., būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė tyčia.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas R. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatytomis atsakomybę bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.
Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga, nesėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie tai policijai. Šie nagrinėjamojoje byloje nustatyti R. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (labai nežymiai apgadinti abu automobiliai, tai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12–17), iš esmės yra mažareikšmis, be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, eismo įvykis įvyko išvažiuojant iš automobilių stovėjimo vietos, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Pažymėtina, kad R. B. už tokio pobūdžio pažeidimus buvo baudžiamas pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų, kad R. B. su policija geranoriškai nebendradarbiavo, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. B. reikalingas automobilis profesinėje veikloje. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, R. B. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepriėmė sprendimo neskirti pažeidėjui ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, padarydamas pagrįstą išvadą, kad tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad R. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant R. B. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.