Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-03-04 · Byla Nr. A2.6.-443-718/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
A2.6.-443-718/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00153-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-443-718/2016Proceso Nr. 4-06-3-00153-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.; (S) 2.7.4.4.;2.7.4.5.; 2.14.3.
Registro objektas ROIK: 16054438904KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-01-08 d., 18.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiu būdu R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus.

Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad 2016-01-08 d., apie 18.54 val., (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu vežė klientą. Teigia jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajutęs. Grįžęs į įvykio vietą pamatė stovintį policijos automobilį. Priėjęs policijos pareigūnas paaiškino, kad jis, R. B., apgadino renginių organizavimo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį. Teigia, kad padaryti apgadinimai buvo nežymūs, jo vairuojamo automobilio greitis taip pat buvo minimalus, automobilyje grojo muzika.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašydamas paaiškinimą 2016-01-08 pripažino padaręs teisės pažeidimus, nurodė, kad vairuodamas taksi automobilį (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepastebėjo stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė. Iš įvykio vietos nuvažiavo, kadangi tuo metu vežė klientą (b.l. 11).

Liudytojas S. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-01-08 apie 18.54 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, o kaltininkas vairavo taksi automobilį, kurio valstybiniai numeriai žinomi, iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo apgadintą mikroautobusą, priklausantį organizacijai (duomenys neskelbtini), įvykį sukėlusio vairuotojo tuo metu nebuvo. Fiksuojant minėtą eismo įvykį pastebėjo atvažiuojantį eismo įvykį sukėlusį taksi automobilį. Taksi automobilis sustojo šalia, kolega G. T. priėjo prie vairuotojo, su juo bendravo. Netrukus prie tarnybinio policijos automobilio priėjo pats vairuotojas, pripažino pajutęs smūgį ir apgadinęs kitą automobilį, paaiškino, kad pasišalino, kadangi vežė keleivius. Automobilių apgadinimus apžiūrėjo, padarė jų fotonuotraukas. Parodė, kad automobilių padaryti apgadinimai buvo gerai matomi, mano, kad pasišalinęs vairuotojas turėjo pajusti smūgį. Nepamena, kas pranešė apie minėtą eismo įvykį.

Analogiškas aplinkybes liudytojas S. B. nurodė 2016-01-08 tarnybiniame pranešime (b.l. 7).

Liudytojas G. T., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-01-08 apie 18.00 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) viešbučio, įvyko eismo įvykis, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą pamatę stovintį automobilį VW, kurio priekis buvo apgadintas, matėsi dažų pėdsakai. Kol braižė eismo įvykio schemą privažiavo pranešime nurodytas taksi automobilis. Jis, G. T., priėjo prie taksi automobilio vairuotojo, paklausė kodėl pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas neigė sukėlęs avariją. Kartu su vairuotoju apžiūrėjo taksi automobilį, kurio galinis bamperis buvo įlenktas, dažai toje vietoje buvo nutrupėję. Vėliau vairuotojas pripažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškino, kad pasišalino, kadangi vežė keleivius. Tuo metu pagadinto automobilio VW savininkas buvo išvykęs į Vilnių, automobilį apžiūrėjo savininko nurodytas asmuo.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2016-01-08 stovėjo su draugais prie viešbučio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išgirdęs smūgį pamatė, kad taksi automobilis galu atsitrenkė į Volkswagen autobusiuko priekį. Taksi vairuotojas sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo. Kitas taksi vairuotojas pypino, jis užsirašė automobilio numerius ir davė jam, liudytojui, ir jis, liudytojas, apie eismo įvykį pranešė policijai. Matė, kad ant žemės nubyrėjo dažai nuo autobusiuko, į kurį taksi automobilis įvažiavo. Smūgis buvo aiškiai girdimas, nepajusti taksi vairuotojas negalėjo, be to, pats išlipo pažiūrėti.

Byloje esančioje 2016-01-08 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis apsauginis lankas (b. l. 8-9).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-25 pranešime Nr. 30-S-16913 nurodyta, kad apie 2016-01-08 18.54 val. eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 pranešė T. J., kuris savo anketinių duomenų nenurodė, tik telefono numerį (b.l. 52).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, liudytojo T. J. parodymais, paties R. B. paaiškinimu, pateiktu įvykio tyrimo metu, iš kurio matyti, jog jis neneigia sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalinęs, fotolentelėmis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 222 punktų reikalavimus. Apklausiamas teismo posėdyje T. B. teigė, kad susidūrimo su kitu automobiliu jis nepajuto, nurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis. Pastebėtina tai, kad netrukus po įvykio rašydamas paaiškinimą R. B. pripažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškino kad pasišalino iš įvykio vietos, kadangi skubėjo nuvežti keleivius. Tas pačias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykę ir teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai S. B. ir G. T., teigę, kad iš pradžių savo kaltę neigęs R. B. pamatęs automobilių apgadinimus kaltu prisipažino, teigė, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes turėjo klientų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema (b.l. 8-9), Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyr. patrulio S. B. 2016-01-08 tarnybinis pranešimas (b.l. 7), fotolentelės (b.l. 12-17), iš kurių matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs. Liudytojas T. J. parodė, kad išgirdęs smūgį pamatė, kad taksi automobilis galu atsitrenkė į Volkswagen autobusiuko priekį. Taksi vairuotojas sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo, jis, liudytojas, apie eismo įvykį pranešė policijai, smūgis buvo aiškiai girdimas, nepajusti taksi vairuotojas negalėjo, be to, pats vairuotojas išlipo pažiūrėti. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų parodymais. Jų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai S. B. ir G. T. siekė apkalbėti R. B., ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi. R. B. paaiškinimas, kad jis nejuto smūgio ir negirdėjo jokių kontakto su kitu automobiliu garsų, o ir automobiliams padaryti sugadinimai yra nežymūs, vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis apsauginis metalinis lankas, nutrupėję dažai, kaltininko vairuojamam automobiliui apgadintas galinis bamperis, todėl darytina išvada, kad tokio kontakto R. B. negalėjo nepajusti. Teismas daro išvadą, kad T. B. juto smūgį ir suvokė kas įvyko. Pažeidėjo vairavimo stažas leidžia manyti, kad jam gerai žinomas pojūtis atsitrenkus į kliūtį. Tiek vieno, tiek kito įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nėra sunkiai įžiūrimi, kas leistų manyti, kad smūgis buvo itin nežymus. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. R. B. suprato, kad įvyko eismo įvykis ir, tai žinodamas, pasitraukė iš įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad R. B. būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, T. B. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys, nes jis vairuodamas automobilį iš stovėjimo vietos atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir kliudė stovėjusį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. B. pripažino padaręs teisės pažeidimus. Nenustatyta jo atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus sunkinančių aplinkybių.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, nėra žymūs. Eismo įvykis padarytas išvažiuojant iš automobilių stovėjimo vietos, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, taip pat atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytą aplinkybę, jog teisė vairuoti transporto priemones R. B. yra būtina profesinėje veikloje. Be to, byloje nėra duomenų, jog jis praeityje būtų baustas už analogiškų pažeidimų padarymą. Visos šios aplinkybės nepašalina R. B. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę. Nustatęs minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. padėtį švelninančių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. B. būtų yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų 3 metų terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti R. B. socialiniai santykiai. R. B. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant R. B. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ str.paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16054438904.

CD laikmeną su garso įrašu nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė