Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. skundą dėl notarės veiksmų. Suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja notarė Ž. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 2023 m. balandžio mėnesį buvo gautas R. G. prašymas dėl informacijos suteikimo, ar buvo pateiktas Č. L. pareiškimas, kurį 2000 m. gegužės 8 d. patvirtino Eišiškių miesto seniūnas L. T. (L. T.). 2023 m. balandžio 25 d. jai buvo atsakyta, kad toks pareiškimas pateiktas nebuvo. 2023 m. gegužės mėnesį R. G. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pasibaigus terminui. 2023 m. birželio 9 d. jai buvo pateikta informacija apie A. L. paveldėjimo bylą. R. G. su prašymu išduoti jai nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nesikreipė.

Notarės teigimu, pagal Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijas, patvirtintas 2012-2013 m. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimais, palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Jeigu pareiškimas apie palikimo atsisakymą yra pateiktas notarui, jo negalima atšaukti, galima tik nuginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš notarės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. L., į Šalčininkų rajono antrąjį notaro biurą su prašymu priimti palikimą 1997 m. spalio 27 d. kreipėsi A. L. dukra Č. L.. Prašyme ji nurodė ir kitus jai žinomus A. L. įpėdinius – jo vaikus T. L., S. L. ir R. G.. 1997 m. spalio 27 d. T. L., S. L. ir R. G. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako jiems priklausančios palikimo dalies po tėvo A. L. mirties (duomenys neskelbtini) sesers Č. L. naudai. Šis pareiškimas notarės Ž. B. patvirtintas 1997 m. spalio 27 d., notarinio registro Nr. 5097. 1997 m. spalio 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pateikė ir A. L. sutuoktinė Č. M. L. 1997 m. gruodžio 16 d., 1997 m. gruodžio 30 d. A. L. įpėdinei Č. L., priėmusiai jo palikimą, buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į mirusio A. L. palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio mėn. pareiškėja R. G. su paklausimu kreipėsi į notarę Ž. B., prašydama nurodyti ar notarei buvo pateiktas Č. L. 2000 m. gegužės 8 d. pareiškimas. Šiame pareiškime, patvirtintame Eišiškių miesto seniūno L. T., nurodyta, kad Č. L. atsisako jai priklausančios pagal įstatymą žemės dalies mirus jos tėvui A. L., kuri yra Prutkų kaime, Kalesninkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone, sesers R. G. naudai. Taip pat sutinka, kad žemė (5 ha) jai būtų perkelta į Rukainių kaimą, Vilniaus rajone. 2023 m. birželio 25 d. raštu notarė Ž. B. nurodė pareiškėjai, kad tokio pareiškimo A. L. paveldėjimo byloje nėra. 2023 m. gegužės 5 d. R. G. notarei Ž. B. pateikė prašymą priimti palikimą po A. L. mirties, nes su tuo sutinka Č. L.. Į šį prašymą notarė Ž. B. pateikė 2023 m. birželio 9 d. atsakymą, kuriame ji nurodė, kad A. L. palikimą priėmė jo dukra Č. L., o R. G. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.

Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad nepaisant to, kad ji po tėvo A. L. mirties pateikė notarei Ž. B. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, ji turi teisę priimti dalį jo palikimo, kurio jos naudai atsisakė Č. L. 2000 m. gegužės 8 d. pareiškimu. Tokią poziciją pareiškėja grindžia civilinėje teisėje galiojančiu principu leidžiama viskas, kas nedraudžiama, taip pat teisėje esančia spraga šiuo klausimu. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2021 pažymėjo, kad paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, antraip patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali ribojama tik įstatymo pagrindu.

Taigi asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.60 straipsnis 3 dalis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. negali atsisakyti priimto palikimo; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai, palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), tačiau atsisakymo nuo palikimo sandoris irgi gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles, o jo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

Nors aukščiau minėtose nutartyse teismas pasisakė dėl šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo, analogiškos nuostatos dėl palikimo atsisakymo teisinių santykių buvo įtvirtintos ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (591 straipsnis). Todėl šie išaiškinimai, kaip paneigiantys pareiškėjos argumentą dėl teisės spragos, poreikio taikyti bendruosius civilinės teisės principus, aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su notarės Ž. B. atsiliepime nurodytu argumentu, kad palikimo atsisakymas yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio, todėl palikimo atsisakęs įpėdinis neturi teisės vėliau šios valios keisti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1997 m. spalio 27 d. notariškai patvirtintu pareiškimu atsisakė jos tėvo A. L. palikimo, todėl priimti pareiškėjos pareiškimą dėl dalies jo palikimo priėmimo 2023 m. gegužės mėn. neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kitų A. L. įpėdinių valia nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, todėl teismas plačiau nepasisako dėl Č. L., kuri nėra įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, 2000 m. gegužės 8 d. pareiškimo.

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad notarė netinkamai supranta šios bylos esmę. Pareiškėjos teigimu, ji siekia priimti dalį A. L. palikimo pagal CK 5.57 straipsnio nuostatas, kurios numato galimybę pateikti pareiškimą dėl palikėjo palikimo priėmimo ir suėjus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui, jeigu kiti jo palikimą priėmę įpėdiniai su tuo sutinka. Teismas pažymi, kad įstatymas tokią nuostatą įtvirtina, tačiau ji taikytina tik tų asmenų atžvilgiu, kurie valios dėl palikimo priėmimo iki tokio pareiškimo pateikimo nėra išreiškę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 1997 m. spalio 27 d. pareiškimu, patvirtintu notariškai, atsisakė jos tėvo A. L. palikimo, todėl ši norma pareiškėjos atžvilgiu netaikytina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, atsisakiusi viso jos tėvo A. L. palikimo, šiuo metu siekia priimti tik dalį jo, nors įstatymas apskritai draudė ir draudžia priimti palikimą su išlygomis ar iš dalies (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog notarė nesurašė nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, šiuo atveju taip pat nereikšminga. Notarės sprendimas atsisakyti atlikti tokį veiksmą, kaip matyti, pareiškėjai buvo suprantamas iš jos jai pateikto atsakymo, kas lėmė skundo dėl notarės veiksmų pateikimą teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo dėl notarės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.