Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-05-30 · Civilinė byla Nr. e2-841-1081/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
e2-841-1081/2022
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00161-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
K. M.
Trečiasis asmuo
Ergo Insurance SE
Advokatai
Mindaugas Klemenis, Vacys Milkonas
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-841-1081/2022Proceso Nr. 2-29-3-00161-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. B., ieškinį atsakovei K. M., trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. B. ir jį atstovaujanti įstatyminė atstovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. M., prašydami priteisti iš atsakovės 1452,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nustačius, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas mažametis L. B.. Šis nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminio tyrimo institucija įpareigota atlikti tyrimą iš naujo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-194-853/2021 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. pripažinta kalta padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat pripažinta kalta padarius ANK 423 straipsnio 12 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiame teismo procese L. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2021 m. spalio 26 d. nukentėjusysis pateikė pretenziją „Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ ERGO Insurance SE, prašydamas atlyginti 4 587,14 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą (3 000 Eur neturtinės žalos ir 1587,14 Eur turtinės žalos). ERGO Insurance SE priėmė sprendimą atlyginti 1 295,14 Eur žalą (1200 Eur neturtinės ir 95,14 Eur turtinės žalos) ir nurodė, kad asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą, negali būti pripažintos dėl eismo įvykio atsiradusia žala. Ieškovo vertinimu turtinė žala nebūtų susidariusi, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir dėl įvykusio eismo įvykio kaltas asmuo K. M. nebūtų bandžiusi visais įmanomais būdais (teisėtais ir neteisėtais) išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, poreikis pasitelkti profesionalų teisininką nebūtų atsiradęs iš viso, jeigu kaltininkas ir institucija, tyrusį įvykį, būtų veikę taip, kaip numato įstatymai. Neteisėti atsakovės K. M. veiksmai nustatyti įsiteisėjusia 2021 m. spalio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-157-316/2021. Patirtos turtinės žalos dydį patvirtina 2020 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 20/055 (VM).

Atsiliepimas

Atsakovė K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog dėl eismo įvykio kilimo buvo nustatyta ir ieškovo kaltė, tačiau dėl savo amžiaus jis administracinėn atsakomybėn netraukiamas. Atsakovė nekvestionuoja nukentėjusiojo, kaip ir bet kurio kito proceso dalyvio teisės turėti atstovą procese, tačiau savo teisėmis reikia naudotis sąžiningai ir laiku, tuo tarpu ieškovas dėl nežinomų priežasčių laiku nepasinaudojo teise pareikšti reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kaip ir neprašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos. Tiek neturtinės, tiek turtinės žalos klausimas galėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra kaltinama nepagrįstai kažkokiu teisėtu ir neteisėtu veikimu, tačiau ieškovas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Skundus administracinio nusižengimo byloje teikė tiek ieškovas, tiek atsakovė, gindama savo teises, tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas. Be to, advokato išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne žala, priteistina civilinio proceso tvarka.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens ir trečiasis asmuo yra ieškovui išmokėjęs draudimo išmokas, atlyginančias neturtinę ir turtinę žalą. Nei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, nei Vyriausybės Nutarimu Nr. 122 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėse, nei civiliniame kodekse nenustatyta, kad administracinėje, baudžiamojoje byloje ar ikiteisminiame tyrime patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, ko pasėkoje nėra draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Trečiojo asmens vertinimu nėra priežastinio ryšio tarp įvykusio eismo įvykio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų nutarimų, kuriuos skųsdamas ieškovas naudojosi advokato paslaugomis ir dėl to patyrė išlaidas. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas.

Ieškovas L. B. ir jo įstatyminė atstovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė kalta dėl eismo įvykio, dėl jos neteisėtų veiksmų kilo eismo įvykis, kuris sukėlė žalą ieškovui, nes jeigu ne atsakovės padarytas eismo įvykis, ieškovui nebūtų prireikę teisinės pagalbos. Draudimo kompanija atstovavimo išlaidų nepadengė, tačiau yra visos sąlygos reikšti tokį reikalavimą, kad šios išlaidos būtų padengtos pačios vairuotojos. Pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktos atstovavimo išlaidos, nes visų pirma buvo keliamas klausimas dėl kaltės, be to tikėjosi, kad draudimo bendrovė padengs visas patirtas išlaidas. Ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, jis patyrė žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės klausimas jau išspręstas – atsakovė pripažinta kalta dėl minėto eismo įvykio, todėl yra visos sąlygos priteisti iš atsakovės ieškovo patirtą žalą.

Atsakovė K. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad reikalavimas dėl advokato suteiktų paslaugų atlyginimo negali būti reiškiamas kaip naujas reikalavimas atskiroje byloje, nes atstovavimo išlaidos nėra nuostoliai, atsiradę dėl eismo įvykio, tai nėra turtinė žala, tai - procesinės išlaidos. Ieškovas turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepilnamečiui, tačiau tuo nepasinaudojo. Taip pat atsakovė nebūtų ginčijusi ieškovo patirtų išlaidų, jeigu prašymas būtų pateiktas administracinėje byloje. Po eismo įvykio atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, ji ėmėsi suteikti pagalbą ieškovui, davė jam vandens, vaikas buvo vienas, be tėvų, paskambino vaiko mamai, tėvai patys išvežė vaiką į ligoninę, atsakovė klausė ką jai daryti, jie sakė lauk, paskambinsim, galiausiai nieko nesulaukusi ji pati paskambino policijai, jie atvažiavo, užfiksavo viską, ir nėra nustatyta, kad ji būtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Teismai nustatė atsakovės kaltę dėl eismo įvykio, tačiau kitokių pažeidimų teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė, vairuodama automobilį, nepasirinkusi saugaus greičio nespėjo sustabdyti automobilio, dėl ko į jos automobilį važiuodamas paspirtuku nuo šaligatvio į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemą trenkėsi mažametis L. B.. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir paspirtukas, L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2020 m. birželio 2 d. tarp ieškovo L. B., jo įstatyminės atstovės R. B., ir jų atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono buvo sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 20/042 (VM) bei išrašyta sąskaita faktūra už teisines paslaugas 1 452,00 Eur sumai dėl nukentėjusiojo L. B. teisių ir teisėtų interesų atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminiame pirmos instancijos teismo procese dėl eismo įvykio.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nustačius, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas mažametis L. B.. Šis nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminio tyrimo institucija įpareigota atlikti tyrimą iš naujo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-194-853/2021 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. pripažinta kalta padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat pripažinta kalta padarius ANK 423 straipsnio 12 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2021 m. spalio 26 d. L. B. pateikė pretenziją „Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ ERGO Insurance SE, prašydamas atlyginti 4 587,14 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą (3 000 Eur neturtinės žalos ir 1587,14 Eur turtinės žalos). ERGO Insurance SE priėmė sprendimą atlyginti 1 295,14 Eur žalą (1 200 Eur neturtinės ir 95,14 Eur turtinės žalos) ir nurodė, kad asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą negali būti pripažintos dėl eismo įvykio atsiradusia žala. Kadangi draudimo bendrovė atsisakė atlyginti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovas kreipėsi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo iš dėl eismo įvykio kalta pripažintos atsakovės K. M..

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos – jo patirtų išlaidų advokato pagalbai administracinio nusižengimo byloje apmokėti priteisimo iš atsakovės K. M. deliktinės atsakomybės pagrindu.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Pažymėtina, kad nesant įrodytai bent vienai deliktinės atsakomybės sąlygai, atsakomybė negali kilti. Taip pat pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti neužtenka nustatyti priežastinį ryšį, būtina konstatuoti, kad šis ryšys yra teisiškai reikšmingas. Pernelyg nutolęs priežastinis ryšys yra nepakankamas civilinei atsakomybei atsirasti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog turėtas išlaidas lėmė neteisėti atsakovės veiksmai, kurie pirmiausia yra nustatyti įsiteisėjusia 2021 m. spalio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-157-316/2021, o taip pat atsakovės bandymai teisėtais ir neteisėtais būdais išvengti administracinės atsakomybės.

2021 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas, kuriuo K. M. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje. 2021 m. spalio 18 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl to, kad būtent K. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė nukentėjusiojo L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi šia nutartimi buvo konstatuota, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp K. M. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Vadinasi tiesioginiai kilusio eismo įvykio padariniai ir buvo nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra tiesioginis įvykio padarinys, taigi nėra ir dėl eismo įvykio atsiradusi žala. Teismo vertinimu ieškovo patirtos išlaidos teisine prasme yra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo, t. y. kilusio eismo įvykio, todėl tarp eismo įvykio ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą nėra priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė jokių kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Vien tai, kad atsakovė nevisiškai pripažino savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ėmėsi ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir tokiu būdu lėmė ieškovo išlaidų atsiradimą, juolab, kad jokių konkrečių neteisėtų atsakovės veiksmų nenurodė ir pats ieškovas procesiniuose dokumentuose ar jo atstovas teismo posėdžio metu. Nesant vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Be to, ieškinys negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-361-686/2017 yra nurodyta, kad išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637- 469/2015). Tai reiškia, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi baudžiamojoje byloje proceso dalyvis gali reikšti teismui prašymą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir šis klausimas išsprendžiamas toje pačioje byloje priimant galutinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas administracinio nusižengimo byloje prašė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokio prašymo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo pareikšta. Nors šioje byloje ieškovas prašo priteisti žalą, šio reikalavimo esmė yra bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, priteisimas, todėl šis klausimas turėjo būti išspręstas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, o ne reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka. Būtent ieškovui, kuris tinkamai ir laiku nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neįgyvendino savo teisės pareikšti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenka iš to kylančios pasekmės ir tokių išlaidų priteisimas civilinio proceso tvarka negalimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios ieškinį atmetus, priteistinos atsakovei iš ieškovo, atstovaujamo jo įstatyminės atstovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė