Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. pripažino, jog viršijo leistiną greitį, tačiau nepripažįsta, jog eismo įvykis kilo dėl jos kaltės. 2020 m. gegužės 27 d. apie 16.30 val. ji vyko namo. Išleido iš kiemo išvažiuoti automobiliui ir tada ji įvažinėjo į kiemą. Matė mergaites, kurių viena buvo ant šaligatvio, kita ant važiuojamosios kelio dalies. Pamačiusi vaikus važiavimo greičio nekeitė. Mergaites praleido. Toliau važiuodama pajuto garsą ir išgirdo klyksmą. Vaiko ji nematė ir negalėjo matyti, nes iš dešinės pusės stovėjo automobilis ir vaikas su paspirtuku išnėrė staiga, greitai važiuodamas. Sustojusi pribėgo prie vaiko, kurio veidas buvo kruvinas. Ji rūpinosi sužalotu vaiku, nuplovė kraują bei perstačiusi automobilį, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai, parvedė vaiką į namus. Tada iš vaiko gavusi jo mamos telefono numerį, paskambino vaiko mama ir pranešė apie įvykį. Dar pabuvo su vaiku, kol parėjo namo artimasis. Tada dar kartu su juo išėjo ir susitiko vaiko mamą, su kuria pasikalbėjo, jog susiskambins. Pati grįžo prie automobilio ir laukė vaiko mamos skambučio. Keletą kartų skambino, vėliau pati pranešė policijai apie įvykį.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. parodė, jog jis važiavo su paspirtuku, negalėjo pasukti, per greitai važiavo ir tada išlėkė į kelią. Mašinos, kuri važiavo, jis nematė ir negalėjo matyti, nes jam užstojo kita mašina. Po atsitrenkimo į automobilį atsimena, jog buvo ant žemės. Automobilis sustojo už kokių 4–5 metrų. Jis pagalvojo, jog jam sužaloti dantys, nes bėgo kraujas. Moteris iš automobilio paklausė jo, ar viskas gerai ir dar rūpinosi juo, t. y. nuvalė kraują, davė atsigerti vandens, parvedė į namus ir pabuvo su juo. Moteris prisiparkavo automobilį ir nuvedė jį į namus. Jis davė mamos telefono numerį namuose, kad moteris paskambintų jo mamai. Moteris liepė jam atsigulti namuose. Po to buvo nuvežtas į ligoninę. Vėliau grįžo namo, po to dar vežė į Šiaulių m. ligoninę.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo L. B. įstatyminė atstovė R. B. parodė, kad išleido vaiką į lauką, kai su juo susiskambino. Po kurio laiko jai paskambino moteris, kuri pasakė, jog jos vaikas įvažiavo į jos automobilį bei yra nusibrozdinęs. Tuo metu ji nesuprato situacijos rimtumo. Ji paskambino savo vaikui ir jis pasakė, jog jam krenta dantys. Skubėjo grįžti namo, kai grįžo, pamačiusi savo vaiką kruvinu veidu, išsigando ir išvažiavo su vaiku į priėmimo skyrių. Tada nustatė, jog vaikui išmušti dantys ir yra odos nubrozdinimai. Išleido iš ligoninės, tačiau paaiškino, jog pasidarius blogiau kreiptis vėl į ligoninę. Policijai apie įvykį pranešė iš ligoninės. Grįžus namo po kurio laiko vaikui pasidarė blogiau ir ji vaiką išvežė į ligoninę, kur sūnui buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Patvirtino, jog vaikas su paspirtuku važinėjosi be apsaugos priemonių bei vaikas namuose ir lauke buvo vienas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. D. parodė, jog įvykis vyko prie elektrinės ir matė, kaip berniukas atsitrenkė į beveik pravažiavusios mašinos galą. Ji buvo su D. B. prie elektrinės, važinėjosi riedučiais. Jos abi buvo ant šaligatvio, o berniukas važiavo nuo kalniuko į gatvę. Berniukas nematė atvažiuojančio automobilio, nes jam užstojo kita mašina. Vaikas atsitrenkė į automobilio galinę padangą, nes jis gulėjo prie tos vietos. Mašina pervažiavo berniuko paspirtuką. Berniukui bėgo kraujas iš burnos. Ta teta, iš to automobilio, patraukė automobilį į šoną ir pasistatė prie savo laiptinės. Teta pasirūpino berniuku, jam valė kraują bei po to su berniuku nuėjo į jo namus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad su drauge susitiko pasivažinėti riedučiais. Važiavo ant asfalto, tačiau tai darė labai atsargiai ir saugiai, pamačiusios atvažiuojantį automobilį pasitraukė prie važiuojamosios dalies. Ji buvo ant takelio. Tada išgirdo klyksmą. Ji matė važiuojančią mašiną bei berniuką besiruošiantį važiuoti. Jai pasirodė, jog mašina važiavo lėtai. Tas berniukas išvažiavo į kelią. Ji atsisuko pažiūrėti kai išgirdo klyksmą. Moteris paguodė tą vaiką bei pasirūpino tuo vaiku. Berniukui bėgo iš burnos kraujas. Tas berniukas, L., važiavo nuo šaligatvio į kelią. Ten iš abiejų pusių buvo mašinos ir jis nematė važiuojančio automobilio ir išpuolė į kelią.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 416 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. ANK 423 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 175 punkte nurodyta jog pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. KET 176.1 punktas numato, jog gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu.

K. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu (t. I, b. l. 126–127); tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (t. I, b. l. 131–132); Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis (t. I, b. l. 119–123), taip pat šį pažeidimą pripažįsta ir pati K. M..

Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį K. M. atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Šio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ANK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal šį straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąją įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų, ar specialistų kompetencija (ATP-707-200/2013). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo L. B., jo įstatyminės atstovės R. B. bei mažamečių liudytojų A. D. ir D. B. parodymais, vaizdo įrašu (t. I, 124), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis (t. I, b. l. 119–123), 2020 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu bei foto lentelėmis (t. I, b. l. 24–25, 27–30), 2020 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. I, b. l. 1–2), eismo įvykio vietos schemomis (t. I, b. l. 3, 5), 2020 m. birželio 19 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto lentelėmis (t. I, b. l. 6–8, 9–11), taip pat ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais sugadinimais, kurie akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. M., 2020 m. gegužės 27 d. 16.30 val. Mažeikių m., Draugystės g. 10 namo kieme, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirinkdama didesnį nei leidžiamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ir į tai, jog važiuoja gyvenamojoje zonoje, dėl ko nesustabdė laiku automobilio, jog šalia kelio buvo mažamečių vaikų. Tačiau pamačiusi vaikus, ji važiavimo greičio nekeitė, dėl ko ji savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies dešiniąja puse kliudė paspirtuku važiuojantį L. B., kuris važiavo nuo šaligatvio į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemą. Nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą įrodo valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 763/2020(04), pagal kurią L. B. padaryti tokie kūno sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimas, nubrozdinimai kairiajame skruoste, dešiniame rieše, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairio kelio srityje. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais ir tie kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (t. I, b. l. 12–13). Taigi, L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 176.1 punktus ir padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. nežymus L. B. sveikatos sutrikdymas, buvo dėsningas K. M. padarytų KET pažeidimų rezultatas, o būtent leistino greičio viršijimas gyvenamojoje zonoje bei matomumo zonoje esant vaikams, kurie judėjo link važiuojamosios dalies, laiku nesumažinus greičio, nesilaikymas visų būtinų atsargumo priemonių ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės nusižengimą K. M. padarė dėl neatsargumo, tai yra ji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Byloje keltas klausimas taip pat dėl netinkamo mažamečio L. B. elgesio. Sutiktina, jog L. B. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus bei važiuodamas nuo rampos (šaligatvio nusileidimo takelio) išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir susidūrė su K. M. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau esminė priežastis eismo įvykio kilimui turėjo būtent K. M. netinkami veiksmai: pirma, nustatyto ir leistino greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas nuo 12 iki 14 km/h, antra, jos netinkami veiksmai, o būtent jos matomumo zonoje esant mažamečiams vaikams, ji nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio bei nesustabdė automobilio. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta bei paneigta K. M. atstovo pozicija dėl galimybės automobilį sustabdyti laiku, važiuojant leistinu greičiu, taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į įvykio vietą bei atstumus tarp elektrinės ir susidūrimo vietos, nėra pagrindo teigti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjantį vaiką. Todėl K. M. pagrįstai trauktina atsakomybėn ir pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.