Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas J. K. skundas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. Š. 2013 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 10N-2344935, kuriuo J. K. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalį, panaikintas ir J. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10N-2344935-13 J. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. vasario 2 d. 7.25 val. Vilniuje, Justiniškių g. 50, vairuodamas automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei kelio būklę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, kurį apgadino, taip pat buvo nežymiai sutrikdyta keleivio sveikata, tokiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi J. K. skundą iš dalies patenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10N-2344935-13 ir J. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 500 Lt baudą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Apeliantas nurodo, kad jam buvo inkriminuoti KET 9 ir 133 p. pažeidimai, tačiau nei jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime nėra nurodyti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jo kaltę, kaltinimas suformuluotas neaiškiai ir neišsamiai, todėl tai neleidžia įvertinti apelianto veiksmų, dėl kurių fiksuojamas kelių eismo įvykis, žinoti, kuo pasireiškė jo KET 9 ir 133 p. pažeidimai. Pasak apelianto, KET 9 punktas, nustatantis bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems, nekelti pavojaus, tačiau šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, šioje situacijoje negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas. KET 133 p. įpareigoja vairuotoją neviršyti leistino greičio, bei pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į kelio reljefą, įvertinti kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, bei sugebėti sustabdyti transporto priemonę esant blogam matomumui. Pasak apelianto, pareigūnai privalo įrodyti, kokį būtent reikalavimą ir kokiais veiksmais pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad jis neviršijo leistino greičio; matomumas įvykio metu buvo idealus - saulėta diena; eismas nebuvo intensyvus, nes eismo įvykis registruotas 7 val. ryto, išeiginę dieną; J. K. vairuojant automobilį prieš jį nebuvo nei vienos kitos transporto priemonės; kelio ruožas buvo tiesus, matomumas geras. Apeliantas mano, kad jam nepagrįstai inkriminuotas KET 133 p. pažeidimas, nes nėra įrodyta, kuo pasireiškė minėto KET punkto pažeidimas. Apeliantas pažymi, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra įrodyta jo kaltė dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, nėra išdėstyti įrodymai, kuo ir kaip pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimas (KET 9 ir 133 p.), nėra išaiškintas kelių eismo įvykio mechanizmas bei vairavusio transporto priemonę asmens veiksmai, neišspręstas klausimas dėl įvykio priežasties, neaprašyta, kuo pasireiškė vairuotojo kaltė, nėra nustatytas priežastinis ryšys, nebuvo renkami įrodymai nei dėl oro sąlygų, nei kelio būklės, nei dėl matomumo. Pasak apelianto, be nurodytų įvykio elementų, negalima spręsti asmens patraukimo atsakomybėn klausimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas šių trūkumų nepašalino.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. visų pirma turi būti įrodytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, patraukimas atsakomybėn taip pat yra siejamas ir su asmeniui padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apeliantas pažymi, kad byloje yra specialisto išvada, kad kelių eismo įvykio metu nukentėjo keleivis N. K., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pasak apelianto, minėtoje specialisto išvadoje N. K. nepagrįstai konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. specialistas buvo netikslus ir padarė netinkamą išvadą dėl sužalojimo masto vertinimo. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad N. K. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas tik vienai dienai. LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 9 p. nurodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Apeliantas mano, kad medicinos specialistas atliko neteisingą galimų sužalojimų masto vertinimą, dėl ko padaryta netiksli išvada dėl N. K. sužalojimų intensyvumo. Apeliantas pažymi, kad N. K. iš esmės neprarado bendro darbingumo ir jo sveikata nesutriko, byloje nėra duomenų, kad jis gydėsi medicinos įstaigoje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažinti J. K. kaltu pagal ATPK 127 str. 1 d., grindžiamas neteisinga, netinkama ir nepagrįsta specialisto išvada.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. ATPK 300 str. 1 d. numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja šio kodekso 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešęs šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

J. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų, dėl kurių nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo paskirtas 2013 m. balandžio 9 d. 10.30 val. J. K. šaukimo į teismo posėdį jo skunde nurodytos gyvenamosios vietos adresu neatsiėmė. Iš voko, kuriame buvo siųstas minėtas šaukimas, matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo išsiųstas 2013-03-28, pašte gautas 2013-03-29, iš pašto su pažyma, jog neatsiėmė, grąžintas atgal 2013-04-05, t. y. praėjus 7 dienom (b. l. 44). Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. balandžio 30 d. 9.30 val. J. K. šaukimo į teismo posėdį jo skunde nurodytos gyvenamosios vietos adresu neatsiėmė. Iš voko, kuriame buvo siųstas minėtas šaukimas, matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo išsiųstas 2013-04-10, pašte gautas 2013-04-11, iš pašto su pažyma, jog neatsiėmė, grąžintas atgal 2013-04-18, t. y. praėjus 7 dienom (b. l. 47). J. K. į teismo posėdžius neatvyko, savo bylos nagrinėjimu nesidomėjo, jam siunčiamų teismo šaukimų pagal pašto paliktus pranešimus pašte neatsiėmė, teismui buvo nežinomos jo neatvykimo priežastys, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad J. K. buvo tinkamai informuojamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą į tai, kad pagal ATPK 300 str. 1 d. pareiškėjo dalyvavimas nėra būtinas, teismas turėjo pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė ATPK 272 str. ir 300 str. 1 d. nuostatų.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

J. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. ATPK 127 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje pripažinta, kad J. K. pažeidė KET 9 ir 133 punktus.

KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 133 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 1 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 1 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Apeliaciniame skunde J. K. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra įrodyta jo kaltė dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, nėra išdėstyti įrodymai, kuo ir kaip pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimas (KET 9 ir 133 p.), nėra išaiškintas kelių eismo įvykio mechanizmas bei vairavusio transporto priemonę asmens veiksmai, neišspręstas klausimas dėl įvykio priežasties, neaprašyta, kuo pasireiškė vairuotojo kaltė, nėra nustatytas priežastinis ryšys, nebuvo renkami įrodymai nei dėl oro sąlygų, nei kelio būklės, nei dėl matomumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. N. K. 2013-02-02 paaiškinime policijai nurodė, jog jis 2013-02-02, apie 7 val., važiavo kartu su broliu J. K. automobiliu BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Justiniškių g. Kelias buvo slidus, automobilį sukratė ant duobės ir jį pradėjo nešti, po ko jie rėžėsi į stulpą. Tiksliai nurodyti vietos negali, nes viskas vyko pernelyg greitai. Brolis bandė ištiesinti automobilį, bet nesėkmingai (b. l. 30). Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad apgailestauja dėl įvykio, nesitikėjo, kad taip atsitiks, važiavo negreitai, neviršydamas leistino greičio (b. l. 8). Paaiškinime policijai J. K. nurodė, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 7 val., jis vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tamsu, slidus kelias, greitis nedidelis, neviršijantis 40 km/h. Nurodė, kad kelias buvo tuščias, duobėtas, J. K. pajuto, kad automobilį sukrėtė (galimai įvažiavus į duobę), nuo to metė automobilio galinę dalį į šoną ir ji pradėjo slysti, stabilizuoti jos nepavyko ir jis atsitrenkė į bordiūrą. Nuo to momento nieko nepamena. Iš aplinkinių žino, kad atsitrenkė į stulpą (b. l. 35). Taigi, J. K. pripažino, kad važiavimo sąlygos bei kelio būklė buvo sudėtingos, buvo tamsu, slidus kelias. Tai paneigia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, kad matomumas įvykio metu buvo idealus - saulėta diena. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimų, kurie galėjo nulemti eismo įvykio kilimą, t. y. transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (b. l. 17-18, 22). Pažymėtina, kad Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole pareigūnai pažymi ir užfiksuoja visus rastus veiksnius, galėjusius įtakoti eismo įvykį, tačiau tokie veiksniai (kelio važiuojamosios dalies sugadinimai) nebuvo rasti nei įvykio vietoje, nei važiuojamoje kelio dalyje iki įvykio vietos (12-13). Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir byloje esančių fotolentelių matyti, kad užfiksuoti transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra žymūs, smūgis į gatvės apšvietimo stulpą buvo stiprus (b. l. 15-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. K. nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino važiavimo sąlygų bei kelio būklės, t. y. esant tamsiam paros metui ir slidžiai kelio dangai, J. K. nepasirinko esamai situacijai saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. K., būdamas transporto priemonės vairuotoju, privalėjo elgtis apdairiai, įsitikinti, jog jo pasirinktas greitis yra saugus atsižvelgiant į kelio dangą ir meteorologines sąlygas, tačiau turėdamas tokią galimybę, ja nepasinaudojo, dėl ko 2013 m. vasario 2 d. ir įvyko eismo įvykis. Iš to sprendžiama, kad J. K. buvo tinkamai inkriminuoti KET 9 ir 133 p. pažeidimai. Jeigu J. K. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta keleivio N. K. sveikata. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad J. K. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.