Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., V. G., antstolis D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis D. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-6582-790/2013 dėl 12 860,81 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko V. G. kreditoriaus A. L. naudai.Pareiškėjas A. L. 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi teismą su pareiškimu dėl skolininko V. G. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydamas nustatyti, kad ½ dalis suinteresuoto asmens J. G. reikalavimų priklauso skolininkui V. G., bei padalinti per pusę žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) pagal pareiškėjo pateiktą schemą. Nurodė, kad skolininkas V. G. 1998 m. gruodžio 17 d. su suinteresuotu asmeniu J. G. sudarė santuoką, vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Nurodė, kad sutuoktiniai būnant santuokoje yra įsigiję žemės sklypą, kuris šiuo metu yra areštuotas. Kadangi, žemės sklypas įgytas santuokoje, todėl jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi žemės sklypas nėra padalintas, pareiškėjas prašo nustatyti, kad ½ dalis žemės sklypo priklauso skolininkui. Taip pat, pareiškėjas nurodė, kad jam yra žinoma, kad antstolis V. Č. vykdo išieškojimą iš skolininko M. A., išieškotojos – suinteresuoto asmens J. G. naudai, todėl pareiškėjas prašė nustatyti, kad ½ dalis J. G. reikalavimų taip pat priklauso skolininkui.Suinteresuotas asmuo J. G. nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies, t. y., ji sutiko, kad skola, kuri yra išieškoma, antstolio V. Č., iš skolininko M. A., pagal 2014 m. sausio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-6582-790/2013, išieškotojos J. G. naudai, būtų išieškoma skolininko V. G. skolos padengimui. Tačiau, nesutiko, kad būtų individualizuojama skolininko turto dalis iš žemės sklypo, nes skolos išieškojimo atliekamo iš M. A., pilnai užtenka padengti V. G. skolai, taip pat pažymėjo, kad iš J. G. darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos V. G. skolai padengti, pagal antstolio patvarkymą. Antstolis teismo posėdyje palaikė pareiškėjo pareiškimo reikalavimus, prašė jį patenkinti. Teismo posėdyje skolininkas ir suinteresuotas asmuo palaikė J. G. atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkino. Nustatė, kad ½ dalis suinteresuoto asmens J. G. pajamų, gaunamų iš skolininko M. A., pagal antstolio V. Č. vykdomą skolos išieškojimą, ir ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui V. G., ir į šį turtą galimas skolos išieškojimas.Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Taip pat suinteresuotas asmuo J. G. neprieštaravo, kad skola, kuri yra išieškoma iš skolininko M. A., išieškotojos J. G. naudai, būtų išieškoma skolininko V. G. skolos padengimui. Žemės sklypą teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įgytas būnant santuokoje. Teismas nurodė, kad nesant duomenų, neturėjo galimybės nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi, tvarkos, tačiau idealiosios dalies nustatymas bendrame turte, netrukdo atlikti vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai J. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties dalį dėl skolininkui priklausančios ½ žemės sklypo dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl šios dalies atmesti arba nukrypti nuo lygių dalių principo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Atidalijant sutuoktinių turtą reikia atsižvelgti ne tik į kreditorių interesus, bet ir į tai, ar nebus pažeisti skolininko ir jo sutuoktinės interesai. Teismas nutarė, kad skola, kuri yra išieškoma iš skolininko M. A., išieškotojos J. G. naudai, būtų išieškoma skolininko V. G. skolos padengimui, todėl žemės sklypo teorinis atidalijimas yra perteklinis ir nereikalingas. Be to nurodo, kad žemės sklypas yra nevertingas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka. Teismas privalo atsižvelgti į kriterijus, leidžiančius nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nukrypimo. Suinteresuotas asmuo A. L. prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Atidalinus sutuoktinių turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bus užtikrinti jo, kaip kreditoriaus interesai, o suinteresuoti asmenys tik siekia išvengti skolos apmokėjimo. Teismo posėdyje, V. G. antstoliui V. Č. buvo pateikęs prašymą, kad jam priklausančio 60 arų sklypo – būsimos sodybos, kuri randasi (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, detalus planas, kurio vertė yra apie 80 000 Lt.Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo A. L. teismui pateikė V. G. 2013 m. balandžio 15 d. prašymą antstoliui V. Č., tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl šie įrodymai pateikiami tik dabar. Teismas atsižvelgęs į tai, jog suinteresuotas asmuo nenurodė, jokių aplinkybių, kurios lėmė minėto įrodymo pateikimą apeliaciniame proceso, be to, teismo nuomone, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, suinteresuoto asmens pateikto dokumento nepriima, jo nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CPK numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; ir kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, todėl remiantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, skolininkui V. G. priklauso ½ dalis minėto sklypo. Apeliantų teigimu, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes nustatytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, leidžiančias teismą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau patys apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįvardija absoliučiai jokių aplinkybių, kurias teismas galėtų įvertinti CK 123 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai pritaikyto CK 3.123 straipsnio atmestinas. Suinteresuotas asmuo J. G. sutiko, kad iš skolininko M. A. jos naudai, būtų išieškoma skolininko V. G. padengimui, todėl apeliantai teigia, kad teorinis žemės atidalijimas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos atidalijo jiems priklausantį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas tik nustatė apeliantams bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turo – žemės sklypo dalis, ko pagalba antstolis, vykdydamas išieškojimą, galės išieškoti skolos padengimui reikalingą, proporcingo dydžio turtą. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog reikalavimas nustatyti sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra perteklinis, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.