Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

NMA, atlikusi patikrinimą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, todėl buvo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą paramą. Taip pat buvo pritaikyta papildoma sankcija.

Pasisakydamas dėl būtinųjų sąlygų sankcijų taikymui nurodo, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti, reikia nustatyti visas būtinas sąlygas: (1) ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus; (2) objektyvius elementus; (3) subjektyvius elementus. Tai numatyta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, galiojusios sprendimo priėmimo metu (toliau – ir Metodika) 6–8, 14–15 punktuose. Pareiškėjo teigimu, atsakovė minėtų sąlygų nenustatė, todėl sankcijas pritaikė nepagrįstai.

Dėl geografinio ryšio paaiškina, kad jis atsakovės nustatytas nepagrįstai. Dar daugiau, Komisija savavališkai nustatė, jog ne tik pareiškėjo ir T. B. projektai atitinka minėta kriterijų, tačiau papildomai nurodė, kad šį kriterijų atitinka ir pareiškėjo bei J. H. B. projektai. Komisija savo iniciatyva konstatuodama papildomą pažeidimą (jo elementą) pablogino pareiškėjo teisinę padėtį, nors tokios teisės neturėjo Komisija negalėjo savo iniciatyva modifikuoti NMA sprendimo, nes ji nėra viešojo administravimo subjektas.

Nesutinka, kad nebuvo nustatyta jokių traktoriaus remonto požymių. Pareiškėjas buvo pateikęs 2023 m. sausio 20 d. Komisijos sprendimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl J. H. B. prašymo pakeisti traktoriaus laikymo vietą, tačiau šis sprendimas tiek NMA, tiek Komisijos buvo ignoruojamas.

Metodikos priedo 1 punkto 2 papunktyje nurodoma, kad vienas iš požymių, detalizuojančių geografinį ryšį, yra tada, kai „Kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų ar jų vykdomos veiklos registracijos vieta, projektų įgyvendinimo ar vykdomos veiklos vieta yra ta pati”. Tai reiškia, kad geografinis ryšys gali būti nustatinėjamas tik tarp tuo pačiu metu vykdomų ar įgyvendinamų projektų. Kitoks aiškinimas nepagrįstai išplėstų geografinio ryšio nustatymo kriterijus. Tuo pačiu nepagrįstai plečiamai būtų aiškinamos ir taikomos teisės normos, susijusios su sankcijų paskyrimu. NMA sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo paraišką pateikė 2019 m. gegužės 31 d., o 2022 m. vasario 28 d. buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Taigi, tuo metu buvo baigtas faktinis projekto įgyvendinimas. Tuo tarpu T. B., kaip nurodoma NMA sprendime, savo paraišką pateikė vėliau – tik 2022 m. kovo 31 d. Taigi, tik nuo tada T. B. laikytinas projekto vykdytoju. Vadinasi, pareiškėjas savo projektą jau buvo įgyvendinęs ir jo nebevykdė, kai savo projektą pradėjo vykdyti T. B.. Todėl T. B. projektas niekaip „atgaline data“ negalėjo įtakoti pareiškėjo projektui teikiamos paramos. Negali būti ir sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą, nes pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais (ne vienu metu). Atkreipia dėmesį, kad T. B. projekto įgyvendinimo vieta buvo pakeista.

Dėl ekonominio ryšio paaiškina, kad jis taip pat buvo nustatytas nepagrįstai. Šį rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai: skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose) (Metodikos priedo 2 p.). Pareiškėjas, kaip nurodoma NMA sprendime, vykdė žirnių ir prieskoninių daržovių auginimą (krapai). Tai pat augino vasarinius miežius, žieminius kvietrugius, aliejinius ridikus. Tuo tarpu J. H. B. augino kviečius, grikius, avižas, baltąsias garstyčias, ankštinius žirnius. Krapų neaugino. Taigi, vykdoma veikla skiriasi. Pažymi, kad daržininkystė apima įvairias auginimo technologijas. Žirnių ir krapų auginimas negali būti tapatinamas, nes tai skirtingos kultūros ir jų auginimui reikalinga visiškai kita žemės ūkio apdirbimo technika bei technologija. Todėl tai negali būti laikoma ta pačia veikla atitinkamoje rinkoje. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytos daržininkystės veiklos taip pat nėra tapatinamos. Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas yra priskiriamas 01.11 klasei. Tuo tarpu prieskoninių ir kvapiųjų vienmečių ir daugiamečių augalų auginimas 01.28 klasei. Todėl ir dėl šios priežasties veikla atskirose daržininkystės šakose negali būti laikoma ta pačia veikla atitinkamoje rinkoje.

Dėl susijusių asmenų paaiškina, kad taip pat jis nustatytas nepagrįstai. Nei Metodikoje, nei kitame teisės akte nėra įtvirtintos prezumpcijos, kad broliai ar sutuoktiniai laikytini susijusiais asmenimis. Metodikoje nėra nurodyta, kad broliai ar sutuoktinis laikytini susijusiais asmenimis, kai nėra vertinamos susijusios įmonės ir yra vertinamas rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“. Tokio susiejimo taip pat nėra nustatyta nei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – ir SVVPĮ), nei kituose teisės aktuose ar aktualioje teismų praktikoje (įskaitant ESTT bylą Nr. C-110/13), kiek tai susiję su NMA sprendimu. Metodikos 5.4 p. nurodyta, kad susiję asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip apibrėžta SVVĮ ir (arba) kaip nurodyta EK rekomendacijose ir ETT rekomendacijose dėl sprendimo Nr. C-110/13. Metodikos priedo 3 p. nurodoma, kad rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ apibūdina šie požymiai: 1) tas pats asmuo ir (arba) kartu veikiančių asmenų grupė yra skirtingų projektų paraiškas pateikusių ir (arba) projektus įgyvendinančių subjektų vadovai ar dalininkai; 2) tas pats asmuo ir (arba) kartu veikiančių asmenų grupė yra vadovai ar dalininkai kelių veiklos subjektų, tarp kurių yra ir subjektų, pateikusių projektų paraiškas ir (arba) įgyvendinančių projektus; 3) fizinių ir (arba) juridinių asmenų susietumas, kuris vertinamas remiantis SVVPĮ, ETT bylomis. Kaip matyti iš Metodikos priedo, niekur nėra nurodoma, kaip nustatomas susijusių fizinių asmenų statusas. Nurodoma, kaip nustatomas susijusių įmonių statusas. Jei būtų vertinami tarpusavyje susiję juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys ar tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, tuomet būtų galima vadovautis nurodytais kriterijais. Tuo tarpu šios bylos atveju nei vienas pareiškėjas nėra juridinis asmuo. Susijusių juridinių asmenų statusas nėra nustatinėjamas.

Pažymi, kad Komisija nepagrįstai vadovavosi Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijų 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties 1 straipsniu. Pažymi, kad tai tik rekomendacijos ir nėra privalomos. Taip pat nepagrįstai buvo remiamasi ir ESTT byla Nr. C-110/13.

Dėl objektyviųjų elementų paaiškina, tai elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų.

NMA sprendime nurodė, kad paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, galimai neskatins žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą: projektuose numatyta vykdyti veiklą, susijusią su augalininkyste; projektuose dalyvauja susiję asmenys (šeimos nariai); projektai yra susiję tarpusavyje, o investicijos papildo vienos kitas. NMA savo išvadą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais nepagrįstai konstatavo, kad esą yra nustatyti 4 rizikos kriterijai, numatyti Metodikoje. Kaip nurodyta šiame skunde, NMA argumentai yra visiškai nepagrįsti. Metodikos 6 p. nustatyta, kad objektyvieji elementai turi būti nustatyti papildomai, jei projektas galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Tai reiškia, kad objektyvūs kriterijai nėra tas pats, kas rizikos kriterijai ir jų tapatinti negalima. Turi būti nustatyti papildomi kriterijai. NMA to nepadarė, o tik pakartojusi rizikos kriterijus nesilaikė Metodikos reikalavimų nustatyti, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų (Metodikos 6.1 p.).

Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), 1 priedo 20 punktas, kuriuo remiantis NMA taiko sankcijas, taikomas tik tokiu atveju, jeigu projekto arba verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. NMA projekto įgyvendinimo metu nieko nenustatė, nes, kaip minėta, tyrimas pradėtas pareiškėjui pabaigus projektą. Tuo tarpu kontrolės laikotarpis apskritai nėra numatytas teisės aktuose. Pagal nurodytą formuluotę taip pat darytina išvada, kad tyrimo

laikotarpis turėtų būti 2021 m. (projekto įgyvendinimo laikotarpis). Tuo tarpu tais metais nei J. B., nei T. B. tuo metu neaugino daržovių. Nėra teisinio pagrindo lyginti veiklas, kurios vykdytos skirtingais metais.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė vertindama pareiškėjo Paraišką turėjo visą informaciją tiek apie pareiškėją, tiek apie jo sutuoktinę, brolius. T. P. pateikimo metu NMA jokių pretenzijų neturėjo. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo vadovautasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 243.1 papunkčiu, nes jokio šiame punkte nustatyto pažeidimo pareiškėjas nepadarė.

Remiasi teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „D. T. aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punkto nuostatomis ir teigia, kad 4 mėnesių terminas kompleksiniam pažeidimo tyrimui yra nėra naikinamasis. Pažymi, kad Pažeidimų administravimo taisyklėse nėra numatytos termino praleidimo pasekmės. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui nustatyti terminai, per kuriuos turi būti priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017, LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Eurotomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas 2988/95) 3 straipsnyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas, t. y. „patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas <...>“. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Nagrinėjamu atveju, Sprendime nurodyta, jog Paramos gavėjas sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti neskatins žemės ūkio konkurencingumo, tokiu būdu nebus pasiekiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013) 4 str. a) dalyje nurodytas tikslas, todėl atmestinu laiko pareiškėjo argumentą, jog „NMA nenurodo nei vieno Bendrijos teisės akto pažeidimo, kurį galimai galėjo padaryti pareiškėjas“.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl informavimo apie pažeidimo tyrimą, pažymi, kad šiuo atveju atliekamas pažeidimo tyrimas neturėjo įtakos Projekto eigai iki NMA Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gruodžio 14 d., siekiant išklausyti pareiškėjo paaiškinimų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie planuojamą posėdį pareiškė norą susipažinti su pažeidimo tyrimo išvada ir 2022 m. gruodžio 19 d. kartu su J. H. B. buvo atvykęs į NMA bei el. paštu tos pačios dienos vakare pateikė papildomus dokumentus, klausimo svarstymas buvo atidėtas. 2022 m. gruodžio 21 d. protokoliniu sprendimu Nr. RV9-38 nutarta: „4-7.1. Pratęsti pažeidimo tyrimą, susijusį su Paramos gavėjų projektais; 4-7.2. pavesti TD TS iki artimiausio Komisijos posėdžio išnagrinėti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir teikti klausimą pakartotinai svarstyti Komisijai.“

2023 m. sausio 4 d. Komisijos posėdžio metu klausimas pristatytas pakartotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjas J. H. B. nepateikė dalies prašytų dokumentų, klausimo svarstymas atidėtas į kitą posėdį. 2023 m. sausio 11 d. protokoliniu sprendimu Nr. RV9-2 nutarta: „4-7.1. Pratęsti pažeidimo tyrimą;4-7.2. Pavesti TD TS kreiptis į Paramos gavėją, prašant per konkretų terminą pateikti likusius prašomus dokumentus bei klausimą teikti pakartotinai svarstyti Komisijoje.“

Vykdant atsakovės Komisijos pavedimą, paramos gavėjas J. H. B. el. paštu buvo informuotas, kad iki 2023 m. sausio 13 d. turi pateikti visus prašomus dokumentus: 1) visas sąskaitas – faktūras bei buhalterinius dokumentus (banko išrašus, pinigų priėmimo kvitus), susijusius su įgyvendintu Projektu, nuo 2021 m. birželio 30 d. (paraiškos pateikimo datos) iki dabar (informacijos buvo prašoma patikros vietoje metu (2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita Nr. V-VV-1491361), 2) remiantis pateikta padargų nuomos sutartimi, patikslinti nuomojamą techniką, nurodant technikos identifikacinius ir valstybinius numerius (pvz., kombaino). Klausimas dėl atlikto pažeidimo tyrimo pristatytas 2023 m. sausio 23 d. (2023 m. sausio 27 d. protokolinis sprendimas Nr. RV9-4). Taigi, nuo pareiškėjo informavimo apie įtariamą pažeidimą iki klausimo pristatymo posėdyje praėjo daugiau kaip mėnuo, todėl pareiškėjo argumentai dėl neinformavimo apie pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad NMA Sprendime nepagrįstai nustatė geografinį, ekonominį, asmeninį ryšius, funkcinį nesavarankiškumą, objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus.

Atmestini skundo teiginiai, neva geografinis ryšys negalėjo būti nustatytas, nes pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais. Pažymi, kad nors pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą, tačiau tuo Projektas nebuvo baigtas. Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui galutinės lėšos išmokėtos 2022 m. balandžio 14 d., taigi, Projektas nebuvo baigtas 2022 m. kovo 31 d., kuomet T. B. pateikė paraišką, todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, neva pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais ir NMA negalėjo tarp jų nustatyti sąsajų.

Atmestinais laiko ir skundo argumentus dėl pakeistų projektų įgyvendinimo vietų, nes pareiškėjo projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., T. B. projekto įgyvendinimo vieta ta pati buvo nuo T. B. paraiškos pateikimo (2022 m. kovo 31 d.) iki 2022 m. birželio 21 d., kuomet T. B. patikslino paraiškos duomenis. Taigi, tuo metu kai buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, pareiškėjo ir T. B. projektų įgyvendinimo vietos sutapo.

Dėl ekonominio ryšio paaiškina, kad J. H. B. projekte numatęs vykdyti daržininkystės veiklą – ankštiniai žirniai (papildomos pajamos iš augalininkystės). 2021 m. deklaruota 33,63 ha (1,10 ha žirnių, 13,49 ha ž. kviečių, 2,00 ha grikių, 4,09 ha avižų, 6,97 ha baltųjų garstyčių, 1,67 ha aliejinių (pašarinių) ridikų, 3,90 ha pūdymo ir 0,41 ha pievų) (vadovaujamasi patikros metu pateiktu Materialinių vertybių pardavimo rinkoje žiniaraščiu ir pateiktomis atsakant į paklausimą PVM sąskaitomis faktūromis). Pagrindinė veikla daržininkystė – 2021 m. deklaruotas 1,10 ha žirnių plotas. Žirnių produkcija parduota turguje. Pateikta 16 PVM sąskaitų faktūrų ir tiek pat kasos pajamų orderių, pajamų iš daržininkystės gauta 9 237,00 Eur. Parduota 1 945,80 kg žirnių (ankštys). Pardavimo kaina svyravusi nuo 3,20 Eur/kg iki 5,00 Eur/kg. Iš augalininkystės gauta pajamų tik 915 Eur, pateikta tik viena PVM sąskaita faktūra. 2021 metų deklaracijoje deklaruota 13,49 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2,00 ha grikių, 4,09 ha avižų.

Pareiškėjas projekte numatęs vykdyti daržininkystės veiklą – žirniai, prieskoninės daržovės. 2021 m. deklaruota 33,26 ha (0,30 ha žirnių, 0,40 ha krapų, 1,78 ha vasarinių miežių, 2,35 ha žieminių kvietrugių, 14,11 ha aliejinių (pašarinių) ridikų, 9,47 ha juodojo pūdymo, 0,73 ha pievų ir 4,12 ha ekstensyvių šlapynių).

J. B. pagal projektą Nr. 19SU-KV-19-1-07446-PR001 įsipareigojo nuo 2019 m. vykdyti daržininkystės veiklą. 2020 m. deklaruota 14,94 ha (1,23 ha krapų, 1,45 ha žaliojo pūdymo, 6,52 ha juodojo pūdymo ir 5,74 ha daugiamečių pievų).

T. B. pagal projektą Nr. 19SU-KV-22-1-03320-PR001 įsipareigojo vykdyti daržininkystės veiklą – žirnių auginimas ir jų pardavimas (žalios produkcijos) su ankštimis. 2021 m. deklaruota 10,44 ha (6,41 ha grikių ir 4,03 ha aliejinių pašarinių ridikų).

Taigi, rizikos kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ atitinka. Sprendime aiškiai nurodyta, kad visų keturių paramos gavėjų (J. H. B., E. B., J. B. ir T. B.) veikla – daržininkystė, be to, tiek J. H. B., tiek E. B., tiek T. B. užsiėmė žirnių auginimu, taigi, akivaizdu, kad jų veikla buvo ta pati.

Dėl rizikos kriterijaus asmeninis ryšys paaiškina, kad J. H. B., E. B. ir T. B. yra broliai. J. B. ir E. B. yra sutuoktiniai. Taigi, rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės" (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) atitinka.

NMA atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas nenurodo, jog privatūs asmenys negali būti susiję, ir, kad NMA tokių susijusių asmenų projektų negali tirti atliekant pažeidimo tyrimus. Pažymi, kad Europos Sąjungos valstybės narės nagrinėjant susietumo klausimus tiek tarp fizinių asmenų, tiek tarp juridinių asmenų vadovaujasi Europos Komisijos „MVĮ apibrėžties naudotojo vadovas“ (toliau – MVĮ vadovas). MVĮ vadove verslininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams pateikiama bendrų gairių, kuriomis vertėtų vadovautis taikant MVĮ apibrėžtį. MVĮ vadovo api­brėžties tikslas – užtikrinti, kad paramos priemo­nėmis galėtų naudotis tik tiek, kam tokios paramos iš tiesų reikia. Todėl MVĮ apibrėž­tis taikoma pagal visas politikos kryptis, progra­mas ir priemones, kurias Europos Komisija rengia ir skiria MVĮ. Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacija dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo Nr. 2003/361/EC (toliau – Europos Komisijos Rekomendacija), kurioje kaip ir ESTT sprendime byloje Nr. C-110/13, 1 straipsnyje, nurodoma, kad įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Įmonės apibrėžimas visų pirma apima savarankiškai dirbančius asmenis ir šeimos įmones, užsiimančias amatais ar kita veikla, ir reguliariai ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į Europos Komisijos Rekomendacijos 1 straipsnio nuostatą – įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia Paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas kaip veiklą vykdantis subjektas.

Dėl Projektų funkcinio nesavarankiškumo paaiškina, kad vykdoma veikla viena kitai daro įtaką, įsigytomis investicijomis (traktoriumi, skutiku ir planuojamu įsigyti purkštuvu) gali būti dalijamasi: vertinant J. H. B. mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001 (remtasi 2022 m. kovo 30 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-1411543) nustatyta, kad įsigytas ratinis traktorius rastas pas brolį (pareiškėją) adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. J. H. B. 2022 m. balandžio 5 d. buvo siųstas paklausimas Nr. BRK-4611 dėl traktoriaus buvimo ne projekto įgyvendinimo vietoje. 2022 m. balandžio 11 d. pateiktame atsakyme (reg. Nr. GDM-886) J. H. B. nurodė: ,,traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma atlikti lauke, t. y. atviroje aplinkoje – verslo plano įgyvendinimo vietoje.“ 2022 m. balandžio 5 d. buvo siųstas paklausimas Nr. BRK-4922 dėl traktoriaus buvimo vietos patikslinimo po remonto darbų. 2022 m. balandžio 20 d. gautas prašymas (reg. Nr. BR5.1-6444) dėl projekto vietos keitimo, pridėta žemės nuomos sutartis. 2022 m. gegužės 4 d. J. H. B. išsiųstas raštas Nr. BRK-5618 ,,Dėl projekto įgyvendinimo vietos“, tačiau projekto įgyvendinimo vietos keisti neleista. Paramos gavėjai deklaruodami tiesiogines išmokas ne kiekvienais metais deklaruoja daržoves, kurias numatė auginti vykdydami investicinius projektus, t. y. nors J. H. B. paraišką pateikė 2021 m. birželio 30 d. ir paraiškoje nurodė daržininkystės veiklą (ankštiniai žirniai) (papildomos pajamos iš augalininkystės), 2022 m. deklaruodamas tiesiogines išmokas nedeklaravo žirnių. J. B. paraišką Nr. 19SU-KV-19-1-07445-PR001 gauti paramą teikė 2019 m. gegužės 31 d., paraiškoje numatyta daržininkystės veikla (krapai), tačiau, peržiūrėjus deklaruotas tiesiogines išmokas, nustatyta, kad 2019 m. ir 2020 m. deklaravo krapus, tačiau 2021 m. ir 2022 m. deklaruodama tiesiogines išmokas krapų nedeklaravo. E. B. paraišką Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001 teikė 2021 m. birželio 30 d., numatyta daržininkystės veikla (žirniai, prieskoninės daržovės), tiesiogines išmokas deklaruoja nuo 2013 m., tačiau 2022 m. žirnių nedeklaravo.

Itin svarbu tai, kad J. H. B., teikdamas paraišką nurodė, kur bus įgyvendinamas projektas ir teigė, kad pastatai veiklos vykdymui nereikalingi. Tačiau atliekant patikrą vietoje buvo užfiksuota priešingai – už paramos lėšas įsigyta investicija (traktorius) rasta pas pareiškėją. Kitas svarbus aspektas – J. H. B. projektą įgyvendina žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ir kiti sklypai J. H. B. valdomi panaudos pagrindu, gauti iš pareiškėjo. Metodikos priedo 4 punkto 14 papunktyje kaip vienas iš funkcinio nesavarankiškumo požymių nurodoma aplinkybė, kad visa ar dalis projekto tikslams pasiekti būtina įranga, įrenginiai, nekilnojamasis turtas nevaldomi nuosavybės teise. Laikytina, jog funkcinis ryšys nustatytas pagrįstai.

Skunde pareiškėjas teigia, neva tai, kad už paramos lėšas įsigytas traktorius buvo rastas pas pareiškėją, negali reikšti, jog naudojamasi bendra finansuojama infrastruktūra. Pažymi, kad NMA neturi pareigos budėti prie finansuotos žemės ūkio technikos ir fiksuoti, koks konkretus darbas atliekamas, nes teisės aktai numato, kad NMA vertina patikros vietoje dieną užfiksuotus faktus. Šiuo atveju užfiksuota, kad traktorius buvo ne pas J. H. B., o pas pareiškėją, todėl tokiu faktu NMA ir vadovavosi. Pareiškėjas teigia, neva turėjo būti atlikti būtini remonto darbai, tačiau nepaaiškino nei kokie gedimai nustatyti, nei kas traktorių remontavo, nei kokios detalės keistos, nei to, ar kreipėsi į pardavėją dėl nustatytų defektų ir t. t. Taigi, pareiškėjas apsiribojo jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais. Net ir skunde pareiškėjas apsiriboja abstrakčiais apibūdinimais, kad traktorius sugedo, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų.

Nesutinka su skundo teiginiu, jog „NMA patvirtino, kad projekto tikslai pasiekti“. Šį teiginį pareiškėjas grindžia NMA administracinio vizito vietoje atskaita pagal KPP priemonę Parama smulkiems ūkiams Nr. _V-VV-1422725_, tačiau pažymi, kad 2022 m. balandžio 5 d. 10.30 – 10.50 min. atlikta patikra buvo atliekama tik siekiant įsitikinti, ar įsigyta Projekte numatyta investicija. 20 min. trukusios patikros metu buvo tik patikrinta investicija, todėl minėta ataskaita niekaip neįrodo Projekto tikslų pasiekimo. Pažymi, kad Projekto tikslas nebuvo tiesiog įsigyti investiciją, šiuo atveju – skutiką. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 vienas iš 4 straipsnyje nurodytų bendrosios žemės ūkio politikos sistemos paramos kaimo plėtrai tikslų – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Įgyvendinimo taisyklių 6 p. nustatytas prioritetas – „visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas“, 7 p. nustatyta tikslinė sritis – „efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą“. Taigi, paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą, todėl akivaizdu, kad Projekto tikslai nebuvo pasiekti.

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą bendrosios žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

Faktiškai paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą: projektuose numatyta vykdyti veiklą, susijusią su augalininkyste; projektuose dalyvauja susiję asmenys (šeimos nariai); projektai yra susiję tarpusavyje, o investicijos papildo vienos kitas.

Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte numatyta, kad didžiausias išmokos dydis 15 000 Eur. Visi paramos gavėjai projektuose prašė 15 000 Eur paramos, iš jų pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles ir tą patį kvietimą, tą pačią dieną (2021 m. birželio 30 d.) paramos kreipėsi E. B. (projektas Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001) ir J. H. B. projektas (Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad objektyvųjį elementą atitinka E. B. projektas Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001 ir J. H. B. projektas Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001. Iš Sprendimo turinio matyti, kad paramos gavėjai tarpusavyje dalindamiesi investicijomis, veikdami kartu neskatina konkurencijos, nes įgyja pranašumą kitų ūkininkų atžvilgiu, kurie patys savarankiškai ūkininkauja. Šiuo atveju gaunamos pajamos niekaip nepagrindžia, jog konkurencingumas skatinamas.

Vadovaujantis bylos C-434/12 sprendimu, turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal EŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo.

Atsižvelgiant į bylos C-434/12 41 pastraipą, subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal EŽŪFKP paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad subjektyvųjį elementą atitinka visi nagrinėjami paramos gavėjai.

Atsakydama į skundo argumentus, jog objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai nėra tas pats, kas rizikos kriterijai ir jų tapatinti negalima, o turi būti nustatyti papildomi kriterijai, pažymi, kad NMA išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai įvertino ne tik rizikos kriterijų atitiktį, bet taip pat ir išsamiai išnagrinėjo objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visumą, nes pagal teisės aktų nuostatas tiek rizikos kriterijai, tiek elementai yra vertinami nagrinėjant aplinkybių visumą, todėl negali kategoriškai skirtis nuo nustatytų rizikos kriterijų atitikties, dėl ko pareiškėjo nurodomas argumentas, kad NMA tik pakartojo tai, ką nustatė ties rizikos kriterijais, vertintinas kaip nepagrįstas.

Skunde pareiškėjas teigia, jog Sankcijų metodikos 1 priedo 20 p. taikomas tik tada, jei projekto verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, o NMA tyrimas pradėtas pareiškėjui jau pabaigus Projektą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju NMA būtent ir nustatė, jog pareiškėjas ir J. H. B., įgyvendindami savo projektus sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, todėl priimti sprendimai susigrąžinti neteistai gauti paramą. Reglamento 2988/95 3 straipsnyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas, t. y. „patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas <...>“.

Nesutinka su skundo teiginiais, neva NMA, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į pažeidimo mastą, jo sunkumą ir neindividualizavo sankcijos. Sprendime aiškiai nurodyta: „Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (Paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą), jo mastą ir sunkumą (Paramos gavėjas sąmoningai kūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 40 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, taikoma 15 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Taip pat taikoma papildoma sankcija – Paramos gavėjui neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.“ Pažymi, jog NMA, vykdyto kompleksinio pažeidimo tyrimo metu įvertino visas NMA žinomas aplinkybes, ištyrė įrodymus, išklausė paramos gavėjų paaiškinimų, ir įvertinusi surinktų įrodymų visetą priėmė skundžiamą Sprendimą.

Atsakydama į pareiškėjo keliamą klausimą, kodėl būtent pareiškėjas laikomas pažeidėju, pažymi, kad, kaip jau nurodyta aukščiau, atlikus kompleksinį pažeidimo tyrimą ir įvertinus visus surinktus įrodymus, nustatyta, jog tiek pareiškėjas, tiek J. H. B. sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, todėl registruoti pažeidimai ir parama susigrąžinama iš abiejų pareiškėjų.

Tą pačią dieną (2021 m. birželio 30 d.) paraišką ir verslo planą pateikė ir J. H. B., kuris paramos prašė daržininkystės veiklai (ankštiniai žirniai; papildomos pajamos iš augalininkystės). Paraiškoje nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdo panaudos pagrindais. Paaiškinta, kad šiuo metu ūkyje nėra nuosavo traktoriaus. Žemės dirbimo paslaugos perkamos, todėl žemės ūkio veikla yra neefektyvi, dėl laiku neatliktų darbų prarandamas derlius. Už paramos lėšas būtų įsigytas naudotas traktorius, kuris lengvai pritaikomas prie kitos turimos žemės ūkio technikos. Iš Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kuris taip pat pagal žemės subnuomos sutartį subnuomoja J. H. B. žemės sklypus.

Pareiškėjas ir J. H. B. 2021 m. spalio 22 d. sprendimais Nr. BRK-12650 ir Nr. BRK-12649 „Dėl paramos skyrimo“ informuoti, kad pagal Paraišką jiems skiriama po 15 000 Eur suma (atitinkamai skutikui ir traktoriui) įsigyti. Sprendimuose nurodyti paramos gavėjų prisiimami įsipareigojimai, be kita ko, nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos nesuderinus su NMA; nekeisti veiklos, pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu; neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto; iki 2021 m. gruodžio 31 d. tinkamai įgyvendinti verslo planą per jame numatytą laikotarpį); laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai, kai Paraiškos teikimo metu buvęs produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis padidintas ne mažiau kaip 20 proc. (kaip nurodyta Taisyklių 17.10 papunktyje), pasiekti verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai ir vykdoma pelninga veikla, kaip nustatyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, bei atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį) visos verslo plane numatytos investicijos.

2022 m. kovo 31 d. paraišką pateikė T. B., paramos prašė daržininkystės veiklai (žirnių auginimas ir jų pardavimas (žalios produkcijos su ankštimis); projekto įgyvendinimo vietą nurodė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdoma panaudos pagrindais. Paraiškoje nurodyta, kad ūkyje nėra nuosavo purkštuvo, todėl jis planuoja įsigyti prikabinamą purkštuvą. 2022 m. birželio 21 d. T. B. NMA nurodė, kad dėl techninės klaidos paraiškoje neteisingas nurodytas projekto įgyvendinimo vietos adresas, turi būti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomas panaudos pagrindais.

Pareiškėjas ir J. H. B. 2022 m. vasario 28 d. NMA pateikė galutinius mokėjimo prašymus. Pagal juose nurodytą informaciją, skutiką E. B. įsigijo 2021 m. gruodžio 14 d., traktorių J. H. B. įsigijo 2021 m. lapkričio 30 d. 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas taip pat pateikė ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

Vertinant J. H. B. mokėjimo prašymą, 2022 m. kovo 22 d.-2022 m. kovo 25 d. atlikta patikra. Administracinio vizito vietoje ataskaitoje pažymėta, kad aptiktas traktorius (paramos gavėjo teigimu, traktoriui daromas kosmetinis remontas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.); į klausimą, „Ar patikra pozityvi“ atsakyta – „Taip“. 2022 m. balandžio 8 d. atsakydamas į NMA raštą J. H. B. papildomai paaiškino, kad iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsigytas traktorius buvo panaudotas nuimto derliaus – grikių išvežimui iš lauko, akmenų, kurie trukdė derliaus nuėmimui bei dirvos apdirbimui. Verslo plano įgyvendinimo vieta nebuvo pakeista; traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma būtų atlikti lauke, t. y. atviroje verslo plano įgyvendinimo vietoje. 2022 m. balandžio 20 d. J. H. B. pateikė NMA prašymą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus PAK komisijai, nurodydamas, kad NMA nepagrįstai nurodo, kad jo projektas atitinka 4 pagrindinius rizikos kriterijus, nurodytus Metodikoje. Su kitais minimais Agentūros trimis projektais nėra jokio geografinio ryšio; visi paramos gavėjai vykdo tą pačią – daržininkystės veiklą, tačiau kiti paramos gavėjai augina ankštinius žirnius, krapus, o pareiškėjas – žirnius ir prieskonines daržoves; jiems auginti naudojami skirtingi technologiniai procesai ir technika; minimi asmenys negali būti laikomi susiję; pareiškėjo projektas neatitinka funkcinio nesavarankiškumo požymių, jis nesinaudoja bendra KPP finansuojama infrastruktūra, nėra niekam perdavęs naudotis savo technikos; pareiškėjas savo ūkyje naudoja ne tik iš paramos lėšų įsigytą techniką (purkštuvą, kombainą, diskinį skutiką, plūgą, kultivatorių ir kt.); tai, kad J. H. B. traktorius buvo remontuojamas ne projekto įgyvendinimo vietoje, niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas kaip nors galėjo naudotis ar naudojosi J. H. B. traktoriumi.

2022 m. gruodžio 21 d. protokoliniu sprendimu buvo nuspręsta pratęsti pažeidimo tyrimą; išnagrinėti naujai paaiškėjusias aplinkybes. 2023 m. sausio 4 d. PAK komisijos posėdžio metu klausimas pristatytas pakartotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. H. B. nepateikė dalies prašytų dokumentų, klausimo svarstymas buvo atidėtas. 2023 m. sausio 11 d. protokoliniu sprendimu buvo nutarta pratęsti pažeidimo tyrimą; kreiptis į paramos gavėją, prašant per konkretų terminą pateikti likusius prašomus dokumentus.

2023 m. sausio 27 d. PAK posėdžio protokole nurodyta, kad 2023 m. sausio 23 d. vyko posėdis; nuspręsta, kad J. H. B. ir E. B. projektų subjektyvusis ir objektyvusis elementas atitinka, todėl nutarta registruoti pažeidimą, susijusį su E. B. projektu; pavesti TD PS per 10 darbo dienų parengti sprendimą E. B. dėl skolos taikymo.

NMA 2023 m. vasario 9 d, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 40 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, pareiškėjui buvo taikoma 15 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Taip pat NMA taikė ir papildomą sankciją – paramos gavėjui neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad NMA praleido naikinamąjį terminą pažeidimo tyrimui, todėl vien dėl to NMA Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas remiasi LVAT pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad pateikti išaiškinimai yra aktualūs šioje byloje.

Nesutiktina su šiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad NMA Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti neskatins žemės ūkio konkurencingumo, todėl nebus pasiektas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodytas tikslas. Reglamento Nr. 2988/95 II dalies 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama; jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Taigi, tiek Komisija, tiek NMA pagrįstai taikė Reglamento Nr. 2988/95 nuostatas.

Atsakovė neneigia, kad kompleksinį tyrimą atliko ilgiau nei per nustatytą taisyklėse terminą, tačiau tiek NMA, tiek Komisija sprendė, kad tokio termino pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti NMA sprendimą. Teismas sutinka su NMA ir Komisijos pateiktų vertinimu.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nebuvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą, todėl neturėjo galimybės teikti paaiškinimų, įrodymų, todėl nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Nustatyta, kad NMA pažeidimo tyrimą pradėjo 2022 m. gegužės 23 d.; NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdis buvo numatytas 2022 m. gruodžio 20 d; apie šį posėdį pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu; 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius dokumentus; 2022 m. gruodžio 21 d. protokoliniu sprendimu buvo nuspręsta pratęsti pažeidimo tyrimą; išnagrinėti naujai paaiškėjusias aplinkybes; 2023 m. sausio 4 d. PAK komisijos posėdžio metu klausimas pristatytas pakartotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. H. B. nepateikė dalies prašytų dokumentų, klausimo svarstymas buvo atidėtas; 2023 m. sausio 11 d. protokoliniu sprendimu buvo nutarta pratęsti pažeidimo tyrimą; kreiptis į paramos gavėją, prašant per konkretų terminą pateikti likusius prašomus dokumentus; 2023 m. sausio 27 d. PAK posėdžio protokole nurodyta, kad 2023 m. sausio 23 d. vyko posėdis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo pareiškėjo informavimo apie įtariamą pažeidimą iki klausimo pristatymo posėdyje praėjo daugiau nei mėnuo. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ne tik paaiškinimus (juos teikė), tačiau ir papildomus rašytinius įrodymus, todėl argumentai, kad buvo pažeista teisė būti išklausytam atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjas ne iš karto buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą esminės įtakos neturėjo.

Metodikos 5.1 papunktyje nustatyta, kad dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą – vieno ar kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų sukurtos, taip pat ir kuriamos sąlygos apeiti teisės aktų reikalavimus ir (arba) įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą paramai gauti.

Jei projektas pagal Metodikos priede detalizuotus rizikos kriterijus galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ESTT rekomendacijas dėl šių bylų): objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų (6.1 papunktis); subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti, buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 papunktis). Nustatydama, ar sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, Agentūra gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Nustačius sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių, nepriklausomai nuo rizikos kriterijų skaičiaus, atliekamas išsamus vertinimas kaip nurodyta Metodikos 8 punkte (7 punktas). Agentūra, konstatuodama, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, turi įvertinti rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą sudarančius objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus 6 punkte (8 punktas).

Pagal Metodikos redakciją, galiojusią pažeidimo tyrimo pradėjimo metu, vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (13.1–13.4 papunkčiai). Tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte (14 punktas). Metodikoje, galiojančioje nuo 2022 m. gruodžio 24 d., papildomai nustatyta, kad minimalus rizikos kriterijų skaičius tyrimui dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pradėti ir vykdyti nenustatomas. Jei vertinimo metu nustatoma, kad projektas (arba projektai) atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) Metodikos priede pateiktus rizikos kriterijus, turi būti atliktas papildomas patikrinimas dėl galimai sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą, kaip nurodyta Metodikos 7 punkte (14 punktas). Esant sąmoningo veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą požymių, nepriklausomai nuo nustatytų rizikos kriterijų skaičiaus, turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte (15 punktas).

Atsakovė, kompleksinio pažeidimo tyrimo metu nagrinėjo 4 susijusius projektus ir juos vertindama nustatė, kad J. H. B. įsigytas naudotas ratinis traktorius rastas pas brolį Paramos gavėją adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Paramos gavėjas taip pat nurodęs, kad šioje vietoje pagal priemonę įgyvendina projektą Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001. Taip pat 2022 m. kovo 31 d. pateikta ir kito brolio T. B. paraiška Nr. 19SU-KV-22-1-03320-PR001, kur nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta ta pati. Taigi, rizikos kriterijų „geografinis ryšys“ atitinka E. B. ir T. B.. Pareiškėjas teigia, kad jo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad įrenginiais buvo dalijamasi. Atsakovė teigia, kad budėti prie finansuotos žemės ūkio technikos ir fiksuoti, koks konkretus darbas atliekamas neturi galimybės. NMA vertina patikros vietoje užfiksuotus faktus. Kaip minėta NMA patikros metu nustatė, kad traktorius yra pas pareiškėją, o ne pas J. H. B.. Pareiškėjas teigia, kad traktorius buvo pas jį, nes jis buvo remontuojamas ir nesutinka su skundžiamų sprendimų motyvais, kad šių aplinkybių niekaip nepagrindžia. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. sausio 20 d. Komisijos sprendimas, kuriuo NMA nesutikimas leisti pakeisti J. H. B. projekto vietą buvo patenkintas.

Pareiškėjas taip pat skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė nenustatė objektyvių ir subjektyvių elementų, o tik atkartojo rizikos kriterijus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo remtis ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. C-434/12. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnis nustato, kad pagal visą bendrosios žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad paramos prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas (6 punktas). Tikslinė sritis – efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą (7 punktas). Kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; klimato kaitos švelninimas (8 punktas). Pagal priemonės veiklos sritį remiama tokia veikla: žemės ūkio produktų gamyba; žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai (9.1, 9.2 papunkčiai). Pareiškėjai gali būti fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę savo vardu valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka (10 punktas). Didžiausias išmokos dydis 15 000 Eur (18 punktas). Jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šią Programos priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai šių taisyklių 9.1–9.2 papunkčiuose nurodytai veiklai (16.18 papunktis).