- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-1362-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02541-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB "VIA Logistics"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „VIA Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „VIA Logistics“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „VIA Logistics“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir centrinis mokesčių administratorius, VMI, atsakovas) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 69-25 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (7.45)FR0680-246 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-179 (toliau – ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas) panaikinimo paduoti; 3) perduoti pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo panaikinimo nagrinėti VMI; 4) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Mokestinį patikrinimą atlikusi Kauno apskrities VMI sprendė, jog pareiškėjas, faktiškai vykdydamas gėlių ir sodinukų didmeninės prekybos bei krovininio automobilio nuomos ir transporto ekspedicinių paslaugų teikimo veiklą, mokesčių administratoriui nepateikė 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifo (eksporto) pagrįstumą įrodančių dokumentų. Kauno apskrities VMI nustatė, jog pareiškėjas tariamai vykdė sandorius (įsigijo gėles ir sodinukus) su Danijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Prancūzijos Respublikos įmonėmis, tačiau nepateikė visų su sandoriais susijusių dokumentų, ne visus sandorius deklaravo ir apskaitė apskaitos registruose. Paaiškėjus šioms naujoms, tiek pareiškėjui, tiek kitiems jo kreditoriams svarbią reikšmę turinčioms aplinkybėms, jis kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su prašymu dėl termino skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo paduoti atnaujinimo, tačiau centrinis mokesčių administratorius terminą atnaujinti nepagrįstai atsisakė. Sprendime išdėstyti motyvai dėl pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti praleistą terminą – itin lakoniški.
2.2. Centrinis mokesčių administratorius terminą skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo atnaujinti atsisakė net esant įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 (toliau – ir Nuosprendis baudžiamojoje byloje) patvirtintiems faktams. Minėtoje byloje nustatyta, jog tiek Patikrinimo aktas, tiek Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas yra nepagrįsti, juose užfiksuotos faktinės aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, o išvados padarytos remiantis būtent šiomis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, baudžiamoji byla, kurioje kaltinamaisiais buvo patraukti buvęs pareiškėjo vadovas V. Ž. ir akcininkas D. K., buvo inicijuota priimto Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo ir jame nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Minėtu sprendimu patvirtinus Patikrinimo aktą, Kauno apskrities VMI su pranešimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, neapskaitė ir PVM deklaracijose nedeklaravo viso Europos Sąjungos PVM mokėtojų įsigyto bei realizuojamo prekių kiekio.
2.3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje 2019 m. spalio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00050-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminį tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras L. P. 2021 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo nutrauktas. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą šioje dalyje buvo padaryta išvada, jog prekių neapskaitymas, dėl kurio Kauno apskrities VMI priskaičiavo pareiškėjui papildomą mokėtiną PVM, PVM delspinigius bei PVM baudą, įvyko dėl aplaidumo nesurenkant ir neįforminant dokumentų. Iš tiesų gėlių kroviniai iš Lietuvos Respublikos išvyko, nes už jų gavimą su tiekėjais atsiskaitė Rusijos Federacijos ir Kazachstano Respublikos gavėjai. Nutarime akcentuojama, jog prievolė mokėti PVM neatsiranda t. y. padaryta visiškai priešinga išvada nei Patikrinimo akte bei Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime. Šios aplinkybės buvo dar plačiau išnagrinėtos priimant Nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo buvęs pareiškėjo vadovas V. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
2.4. Įsiteisėjus Nuosprendžiui baudžiamojoje byloje atsirado pakankamas teisinis pagrindas pareiškėjui kreiptis į centrinį mokesčių administratorių dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, siekiant atlikti Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo (kurio išvados prieštarauja Nuosprendžiui baudžiamojoje byloje) patikrinimą. Be to, pareiškėjo nemokumo administratorė, gindama pareiškėjo ir visų jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, dar 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl Kauno apskrities VMI išbraukimo iš pareiškėjo kreditorių sąrašo, tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo nemokumo administratorės prašymą tenkinti atsisakė ir nurodė, jog pareiškėjas savo pažeistas teises privalo ginti kitu būdu – teikiant skundą dėl Patikrinimo akto ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo panaikinimo.
2.5. Pareiškėjui bankroto byla iškelta ir nemokumo administratorė priskirta Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-828-324/2021, kuri įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d., o Nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriam įsiteisėjus paaiškėjo naujos aplinkybės, suteikiančios teisinį pagrindą ginčyti Patikrinimo aktą ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, buvo priimtas tik 2021 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas, atstovaujamas nemokumo administratorės, savo teisę ginčyti Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ėmėsi nedelsiant po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, paneigiančios mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo išvadas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
4.1. Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjo teminį PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir Patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai apskaičiavo 28 3030 Eur PVM. Patikrinimo aktas pareiškėjui įteiktas 2019 m. liepos 4 d. per „Mano VMI“ portalą. Pareiškėjas per „Mano VMI“ portalą 2019 m. liepos 18 d. Kauno apskrities VMI informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks. „Mano VMI“ portalo duomenis Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas skundo dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Kauno apskrities VMI nepateikė.
4.2. MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškėjas pateiktame 2022 m. balandžio 4 d. prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė jokių išskirtinių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku, t. y. dar 2019 m. ar vėlesniais metais, realizuoti savo teisę ginčyti Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą. Nors pareiškėjas būtinybę atnaujinti terminą skundui pateikti grindžia 2022 m. sausio 12 d. įsiteisėjusiu Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir jame nustatytomis aplinkybėmis susijusiomis su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis, tačiau šios aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis aplinkybėmis trukdžiusiomis pareiškėjo vadovams apskųsti Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kadangi jos tuo metu neegzistavo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjo teminį PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. liepos 4 d. Patikrinimo aktu dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui papildomai apskaičiavo 28 3030 Eur PVM. Kauno apskrities VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 28 3030 Eur PVM ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 straipsnio bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjui apskaičiavo 100 399,07 Eur PVM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis, Kauno apskrities VMI pareiškėjui skyrė 84 909 Eur PVM baudą. Pagal „Mano VMI“ portalo išrašų duomenis, Patikrinimo aktas pareiškėjui įteiktas 2019 m. liepos 4 d. per „Mano VMI“ portalą. Pareiškėjas per „Mano VMI“ portalą 2019 m. liepos 18 d. Kauno apskrities VMI informavo, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks. Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas „Mano VMI“ portalo duomenimis pareiškėjui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo bei panaikinti jį. Centrinis mokesčių administratorius 2022 m. gegužės 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymo netenkino ir neatnaujino termino skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo.
8. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui per įstatymu nustatytą terminą paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nepagrindė aplinkybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo mokesčių mokėtojo valios. Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad pagal MAĮ 152 straipsnį, skundas turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Atitinkamai, MAĮ 152 straipsnyje numatytas pakankamai trumpas, 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes, priešingu atveju, jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., o prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti centriniam mokesčių administratoriui pareiškėjas pateikė tik 2022 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus beveik 2 metams ir 8 mėnesiams (terminą praleidusi žymiai). Toks itin ilgai trukęs neveikimas, parodo pareiškėjo abejingą požiūrį į vykstančią mokesčių administravimo procedūrą. Atitinkamai, toks pareiškėjo elgesys, teismo vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręsta, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pats sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nenustatyta nei svarbių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė įstatymo nustatytu terminu pareiškėjui realizuoti savo kaip mokesčių mokėtojo teisę surašyti ir pateikti skundą, nei faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojai mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei galėjusios sąlygoti kitokią mokestinio ginčo nagrinėjimo baigtį.
10. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą pačiam domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad pareiškėjo manymu, įsiteisėjęs Nuosprendis baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas skundo dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo padavimo terminui atnaujinti, pareiškėjas nenurodė. Nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Nuosprendis baudžiamojoje byloje, dėl ko pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, aktualus būtų prašant atnaujinti patį mokesčio administravimo procedūros procesą.
11. Teismas akcentavo, jog mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė kreiptis į centrinį mokesčių administratorių su prašymais atnaujinti procesą, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojams mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – Nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jame nustatytos aplinkybės susijusios su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis, galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjas galėtų kreiptis į Kauno apskrities VMI su prašymu atnaujinti patį procesą. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7955-816/2022, kurioje pareiškėjas ginčija VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 69-57, kuriuo VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo procesą, jį atnaujinti atsisakė. Taigi faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe, t. y. kreipėsi į Kauno apskrities VMI su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kaip motyvą atnaujinimui nurodė Nuosprendį baudžiamojoje byloje ir jame nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalį dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėjo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog susirinkime dalyvavo visi pareiškėjo akcininkai, kurio metu buvo vienareikšmiškai pritarta D. K. kandidatūrai užimti direktoriaus pareigas. Teismas vertino, jog šiuo atveju būtent patys pareiškėjo akcininkai visuotinio susirinkimo metu išreiškė tokią valią ir patvirtino D. K. kandidatūrą direktoriaus pareigoms užimti, t. y. šios aplinkybės patvirtinta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo direktorių. Priežastys, susijusios su direktoriumi (tariamais aplaidžiais veiksmais susijusias su įmonės valdymu), negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis bei svarbiomis, kurių pagrindu Kauno apskrities VMI turėtų atnaujinti terminą skundui paduoti.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad viso mokestinio tyrimo metu Kauno apskrities VMI teikė užklausas, prašė pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus susijusius su mokestiniu tyrimu. Tuo pagrindu, pareiškėjas teikė papildomus paaiškinimus, kaip pavyzdys, teikė duomenis kokioms įmonėms išrašė PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas, teikė Europos Sąjungos šalių įmonėms išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, registrus, tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), apmokėjimo dokumentus ir kita. Nustatyta, kad Kauno apskrities VMI 2019 m. liepos 4 d. priėmus Patikrinimą aktą pareiškėjas neteikė jokių pastabų, t. y. pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. informavo Kauno apskrities VMI per „Mano VMI“ portalą, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks. Taigi, pagal šiuos duomenis matyti, kad Kauno apskrities VMI tinkamai informavo pareiškėją apie jam apskaičiuotą mokestinę prievolę. Be kita ko, pagal „Mano VMI“ portalo duomenis Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai susipažino su minėtu sprendimu.
Šalies argumentai
14. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas galėjo pateikti skundą VMI dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kadangi viso mokestinio patikrinimo metu tai neužkirto kelio operatyviai Kauno apskrities VMI teikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, t. y. tarp pareiškėjo ir Kauno apskrities VMI vyko sklandus bendradarbiavimas. Atitinkamai, teismas vertino, jog pareiškėjo atstovo advokato teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl įmonės direktoriaus, negali būti traktuojama kaip objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi pateikti skundą dėl teritorinio administratoriaus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas konstatavo, kad centrinis mokesčių administratorius Sprendimu tinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, teisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo padavimo termino. Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti ir šio skundo nagrinėjimą perduoti centriniam mokesčių administratoriui, atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, neturėjo teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Informacinė sistema „Mano VMI“ duomenis apie atstovus, turinčius teisę prisijungti prie teisėtai atstovaujamo juridinio asmens paskyros, ima iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų bazės (aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-433-946/2022 pagal liudytojos, VMI atstovės L. M. paaiškinimus). Atsižvelgiant į tai, jog Juridinių asmenų registre naujai paskirtas pareiškėjo vadovas D. K. registruotas nebuvo, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, buvo įteiktas pareiškėjui. Nuo 2017 m. lapkričio 3 d. paskirtas pareiškėjo vadovas D. K. nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, todėl net teorinės galimybės kaip pareiškėjo atstovas prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos neturėjo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, nei kas jungėsi prie pareiškėjo „Mano VMI“ paskyros 2019 m. rugpjūčio 21 d., nei kas 2019 m. liepos 18 d. informavo Kauno apskrities VMI per „Mano VMI“ portalą, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks.
17.2. Pareiškėjas aiškiai išdėstė, jog aplinkybės, kurios nebuvo žinomos mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (nebuvo žinomos ne tik pareiškėjui, tačiau taip pat ir mokesčių administratoriui) paaiškėjo tik priėmus Nuosprendį baudžiamojoje byloje (įsiteisėjo 2022 m. sausio 12 d.). Ikiteisminį tyrimą kuravęs prokuroras konstatavo, jog pas pareiškėją nebuvo surinkti dokumentai, patvirtinantys, jog gėlių kroviniai (už kuriuos mokesčių administratorius iš esmės ir priskaičiavo pareiškėjui PVM nepriemoką, baudą ir delspinigius) iš Lietuvos Respublikos išvyko.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, prisidengdamas procedūriniais niuansais vengia nagrinėti bylą iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjui nurodė, jog esant aplinkybėms, kurios gali turėti įtakos Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pagrįstumui, pareiškėjas privalo pasinaudoti MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka ir tokį sprendimą apskųsti. Tokiu savo teisių gynimo būdu, nurodytu Lietuvos apeliacinio teismo, pareiškėjas ir pasinaudojo, pateikdamas prašymą dėl termino skundui dėl VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas, siekdamas išnaudoti visus įmanomus savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus, 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Kauno apskrities VMI prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo procesą, tačiau VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 69-57 tai padaryti atsisakė. Susidaro situacija, jog pats mokesčių administratorius, susipažinęs su duomenimis, galinčiais turėti įtakos VMI Kauno apskrities 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, nurodė pareiškėjui pasinaudoti mokestinės bylos proceso atnaujinimo institutu, tačiau gavęs tokį pareiškėjo prašymą, jame nurodytų aplinkybių net netyrė, mokestinį procesą atnaujinti atsisakė. Nepaisant akivaizdžių, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų, aplinkybių, kurios paneigia Patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes ir daro Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą neteisingu, neteisėtu ir nepagrįstu, pareiškėjui yra sukuriamos dirbtinės procesinės kliūtys apginti tiek savo, tiek kreditorių teises ir teisėtus interesus, nustatyti tiesą mokestinėje byloje.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo atmesti.
19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuoto skundo padavimo praleidimo termino atnaujinimo svarbių priežasčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo VMI atsisakė atnaujinti pareiškėjo skundo dėl Patikrinimo akto ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą iš esmės grindžia aplinkybe, jog buvo priimtas Nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad baudžiamoji byla inicijuota Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro L. P. 2021 m. kovo 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį ir Nuosprendyje baudžiamojoje byloje buvo atskleistos, išnagrinėtos ir įvertintos faktinės aplinkybės, kurios kardinaliai skiriasi nuo Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodytų išvadų.
23. MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
24. Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą (MAĮ 152 str. 3 d.). Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 152 str. 5 d.).
25. Administracinių teismų praktikoje aiškinant MAĮ 152 straipsnio nuostatas, yra pažymėta, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-757/2010; 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1757-442/2017).
26. Pareiškėjas į VMI su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi 2022 m. balandžio 4 d. Byloje yra pateiktas pareiškėjo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2017 m. lapkričio 2 d. V. Ž. atleistas iš direktoriaus pareigų, o nuo 2017 m. lapkričio 3 d. D. K. paskirtas į direktoriaus pareigas, tačiau pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad duomenys apie naujai paskirtą direktorių nebuvo perduoti valstybės įmonei Registrų centrui ir nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrą. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš byloje pateikto „Mano VMI“ išrašo matyti, kad su Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo atstovas susipažino 2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo termino eigos pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, pareiškėjas skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. padavė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 paneigtos aplinkybės, nustatytos Patikrinimo akte ir tai yra pagrindas pripažinti Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pareiškėjo argumentas sprendžiant klausimą dėl to, ar terminas skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo Patikrinimo aktas patvirtintas, paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra reikšmingas. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos mokestiniam ginčui, kurį pareiškėjas siekia inicijuoti. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „VIA Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.