Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos UAB „VIA Logistics“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos likviduojamos UAB „VIA Logistics“ nemokumo administratorė R. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Centrinis mokesčių administratorius, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 69-25 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Inspekcija) 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (7.45)FR0680-246 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-179 panaikinimo paduoti; 3) perduoti pareiškėjos skundą dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-179 (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas) panaikinimo Inspekcijai nagrinėti; 4) priteisti pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 69-25, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką, kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Taigi, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui per įstatymu nustatytą terminą paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą paduoti skundą Centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Pareiškėjos teigimu, būtinybę atnaujinti terminą jos skundui pateikti, lėmė 2022 m. sausio 12 d. įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nustatytos aplinkybės, susijusios su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis. Pareiškėjos vertinimu, įsiteisėjus 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado teisinis pagrindas jai kreiptis į Centrinį mokesčių administratorių dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, siekiant atlikti Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo patikrinimą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nepagrindė aplinkybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo mokesčių mokėtojos valios. Visu pirma, Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad pagal MAĮ 152 straipsnį, skundas turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Atitinkamai, MAĮ 152 straipsnyje numatytas pakankamai trumpas, 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes, priešingu atveju, jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., o prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti Centriniam mokesčių administratoriui pareiškėja pateikė tik 2022 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus beveik 2 metams ir 8 mėnesiams (terminą praleidusi žymiai). Toks itin ilgai trukęs neveikimas, parodo pareiškėjos abejingą požiūrį į vykstančią mokesčių administravimo procedūrą.

Atitinkamai, toks pareiškėjos elgesys, teismo vertinimu, nerodo jos suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjos nerūpestingumą įgyvendinant jai suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti savo teises, pareiškėja neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pati sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nenustatyta nei svarbių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai realizuoti savo kaip mokesčių mokėtojos teisę surašyti ir pateikti skundą, nei faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojai mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei galėjusios sąlygoti kitokią mokestinio ginčo nagrinėjimo baigtį.

Teismo įsitikinimu, pareiškėja turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą pačiai domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad pareiškėjos manymu, įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas pagrindas skundo dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo padavimo terminui atnaujinti, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos minimas baudžiamosios bylos nuosprendis, negali būti pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą Centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Nurodytas pareiškėjos baudžiamosios bylos nuosprendis, dėl ko ji prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, aktualus būtų prašant atnaujinti patį mokesčio administravimo procedūros procesą.

Šioje vietoje svarbu paminėti, jog MAĮ 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas remiantis šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija. MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė kreiptis į Centrinį mokesčių administratorių su prašymais atnaujinti procesą, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojams mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nustatytos aplinkybės susijusios su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis, galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl pareiškėja galėtų kreiptis į Inspekcija su prašymu atnaujinti patį procesą. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7955-816/2022, kurioje pareiškėja ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 69-57, kuriuo Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo procesą, jį atnaujinti atsisakė.

Atitinkamai, aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja pasinaudojo MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe, t. y. kreipėsi į Inspekciją su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kaip motyvą atnaujinimui nurodė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nustatytas aplinkybes susijusias su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalį, dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo.

Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. lapkričio 2 d. vyko UAB „VIA Logistics“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta V. Ž. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ir D. K. paskirti UAB „VIA Logistics“ direktoriumi nuo 2017 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjos atstovas advokatas nurodė, jog nors ir D. K. buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas, tačiau jų nevykdė ir neatliko jam priskirtų funkcijų, kas taip pat lėmė tai, jog laiku nebuvo pateiktas skundas Centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo.

Teismas, pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų argumentų, pažymi, kad šiuo atveju byloje esantis 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėjos visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog susirinkime dalyvavo visi pareiškėjos akcininkai, kurio metu buvo vienareikšmiškai pritarta D. K. kandidatūrai užimti direktoriaus pareigas. Pasisakytina, kad bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie šią aplinkybę (CK 2.87 straipsnio 5 dalis). Iš to seka, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl patvirtindamas savo pareiginius nuostatus juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei.

Teismas vertina, jog šiuo atveju būtent patys pareiškėjos akcininkai visuotinio susirinkimo metu išreiškė tokią valią ir patvirtino D. K. kandidatūrą direktoriaus pareigoms užimti, t. y. šios aplinkybės patvirtinta, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu turėjo direktorių. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Be kita ko, svarbu paminėti, kad akcininkų pareiga yra paskirti tinkamą ir profesionalų įmonės direktorių, kuris užtikrintų tinkamą įmonės valdymą, ir tai išplaukia iš jų, kaip akcininkų, pareigų. Taigi teismas vertina, jog pareiškėjos atstovo advokato nurodytos priežastys, susijusios su jos direktoriumi (tariamais aplaidžiais veiksmais susijusias su įmonės valdymu), negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis bei svarbiomis, kurių pagrindu Inspekcija turėtų atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad viso mokestinio tyrimo metu Inspekcija teikė užklausas, prašė pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus susijusius su mokestiniu tyrimu. Tuo pagrindu, pareiškėja teikė papildomus paaiškinimus, kaip pavyzdys, teikė duomenis kokioms įmonėms išrašė PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas, teikė ES šalių įmonėms išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, registrus, tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), apmokėjimo dokumentus ir kt. Nustatyta, kad Kauno AVMI 2019 m. liepos 4 d. priėmus patikrinimą aktą Nr. (7.45)FR0680-246 pareiškėja neteikė jokių pastabų, t. y. pareiškėja 2019 m. liepos 18 d. informavo Inspekciją per „Mano VMI“ portalą, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks. Taigi, pagal šiuos duomenis matyti, kad Inspekcija tinkamai informavo pareiškėją apie jai apskaičiuotą mokestinę prievolę. Be kita ko, pagal „Mano VMI“ portalo duomenis Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas (kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas) pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. tinkamai susipažino su minėtu sprendimu.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja galėjo pateikti skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kadangi viso mokestinio patikrinimo metu tai neužkirto kelio operatyviai Inspekcijai teikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, t. y. tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko sklandus bendradarbiavimas. Atitinkamai, teismas vertina, jog pareiškėjos atstovo advokato teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl įmonės direktoriaus, negali būti traktuojama kaip objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi pateikti skundą dėl teritorinio administratoriaus sprendimo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Centrinis mokesčių administratorius 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 69-25 tinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, teisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. Nr. (7.45)FR0682-179 padavimo termino. Skundžiamas Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 69-25 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti ir šio skundo nagrinėjimą perduoti centriniam mokesčių administratoriui, atmestini kaip nepagrįsti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos likviduojamos UAB „VIA Logistics“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.