Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1611-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2S-1611-730/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01088-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1611-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01088-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Pajūrio gerbūvis“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Pajūrio gerbūvis“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Kauno dujotiekio statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl 42 717,71 EUR skolos, 56,13 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Kreditorės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-08-04 nutartimi kreditorės UAB „Pajūrio gerbūvis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, didelė suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą teismo įsakymo įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde kreditorė prašo pirmosios instancijos teismo 2017-08-04 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad kreditorės pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, jog skolininkei yra reiškiamos kitų kreditorių pretenzijos dėl vėlavimo atsiskaityti, keliamos bylos teismuose, skolininkės atstovai vengia atsiliepti į skambučius ir paaiškinti realią situaciją, didelė reikalavimo suma bei su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai apie skolininkės turtinę padėtį patvirtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio turto bei piniginių lėšų, turtinių teisių arešto. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, jog skolininkei yra reiškiamos kitų kreditorių pretenzijos dėl vėlavimo atsiskaityti, keliamos bylos teismuose, skolininkės atstovai vengia atsiliepti į skambučius ir paaiškinti realią situaciją, didelė reikalavimo suma bei su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai apie skolininkės turtinę padėtį patvirtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2017-08-04 teismo įsakymu patenkino apeliantės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl apeliantės reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės, darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra. Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, didelė suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą teismo įsakymo įvykdymą.Pažymėtina, kad kreditorė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad skolininkei yra reiškiamos kitų kreditorių pretenzijos dėl vėlavimo atsiskaityti, keliamos bylos teisme, skolininkė vengia atsiliepti į skambučius bei paaiškinti realią situaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė įrodė, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Kaip matyti iš apeliantės su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktų įrodymų, kreditorė pateikė įrodymus apie viešai skelbiamus duomenis apie skolininkei iškeltas bylas. Iš šių įrodymų nustatyta, kad nuo 2007 metų skolininkė dalyvavo 76 bylose, iš kurių 73 buvo civilinės, 16 iš jų skolininkė dalyvavo kaip atsakovė. Tai, kad skolininkei yra iškeltos civilinės bylos, neįrodo sudėtingos skolininkės finansinės padėties, dėl kurios kiltų grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Aplinkybės, jog kiti kreditoriai skolininkei pareiškė pretenzijas dėl vėlavimo atsiskaityti, jog skolininkės darbuotojai vengia atsiliepti į skambučius ir paaiškinti susidariusią situaciją, nėra pagrindas išvadai padaryti, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Iš apeliantės pateiktų papildomų įrodymų – antstolio R. B. 2017-09-28 patvarkymo nustatyta, jog dėl skolininkės minėto antstolio kontoroje pradėtos aštuonios vykdomosios bylos, kuriose priverstinai išieškoma iš viso didesnė nei 300 000 EUR suma. Be to, su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2016 metų skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš skolininkės balanse nurodytų duomenų nustatyta, kad skolininkės turtą sudaro 17 301 188 EUR, iš kurio ilgalaikį turtą sudaro 3 290 135 EUR, trumpalaikį turtą sudaro 10 725 006 EUR. Nors matyti, kad skolininkė turi didelės vertės turto, tačiau iš balanso duomenų nustatyta, kad skolininkės ilgalaikis materialusis turtas sudaro tik 1 224 872 EUR, kitą ilgalaikį turtą sudaro nematerialusis turtas. Didžiąją dalį trumpalaikio skolininkės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (8 252 253 EUR), todėl sutiktina su apeliante, kad šis turtas nelaikytinas apčiuopiamu turtu, į kurį apeliantė galėtų nukreipti išieškojimą. To paties balanso duomenys patvirtina, jog skolininkės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudaro 8 867 636 EUR, iš kurių per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro 8 603 765 EUR. Iš skolininkės pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2016 metais skolininkės grynasis pelnas sudarė 74 533 EUR. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, jog skolininkės grynasis pelnas sudaro tik 74 533 EUR, kai per vienerius mokėtinos sumos bei įsipareigojimai viršija 8 000 000 EUR, o didžiąją turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (virš 8 000 000 EUR), jog dėl skolininkės vykdoma ne viena vykdomoji byla, kuriose išieškoma didesnė nei 300 000 EUR suma, darytina išvada, kad įvertinus skolininkės turtinę padėtį, šiuo konkrečiu atveju apeliantės reikalavimo suma – 42 773,84 EUR – skolininkei yra didelė. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi konstatuota, jog apeliantės reikalavimo suma yra didelė skolininkei, darytina išvada, jog kyla grėsmė, kad palankus apeliantei teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog vykdymo procese antstolis, vadovaudamasis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, areštavo skolininkės turtą. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.Apeliantė pateikė įrodymus apie sumokėtą 38 EUR dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuris, patenkinus atskirąjį skundą, priteistinas iš skolininkės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditorės uždarosios akcinė bendrovės „Pajūrio gerbūvis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Areštuoti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“, juridinio asmens kodas 133276384, esančiai Elektrėnų g. 7, Kaune, priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 42 773,84 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos), įvykdyti prievolę kreditorei.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio gerbūvis“, juridinio asmens kodas 301494715, esančios Žalgirio g. 24, Kretingoje, reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

Nenustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino.

Areštuotiną turtą nustatyti ir jį areštuoti įpareigoti nutartį vykdantį antstolį pagal kreditorės pasirinkimą. Pavesti kreditorės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Paaiškinti kreditorei, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Išaiškinti, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, teismo nutartimi kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, kreditorius turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties nevykdymo.

Nutarties patvirtintą kopiją nedelsiant išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registrui.

Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ 38 EUR bylinėjimosi išlaidas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio gerbūvis“.

Teisėja Erinija Kazlauskienė