Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-314-806/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: AN2-314-806/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00643-2023-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pareiškėjas: G. K.
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Egidijus Langys

Kategorijos

15.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-314-806/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00643-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.15; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. K. (toliau ir – pareiškėja) atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-574-818/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija, Institucija) 2022 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-5428-2023 G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 360 straipsnio 3 dalį 180 eurų dydžio bauda dėl to, kad būdama bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu nevykdė statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-5428-2023 nepakeistas kaip pagrįstas ir teisingas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjos G. K. atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-574-818/2023, panaikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-5428-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė administracinio nusižengimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pažymima, kad asmeniui teisinė atsakomybė dėl administracinio nusižengimo padarymo gali kilti tik tuo atveju, kai yra tinkamai ir pagrįstai įrodomas vienas iš subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių – kaltė. Tokią išvadą pagrindžia ir įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas. ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

3.2. Administracinių nusižengimų kaltės turinys yra detaliai ir vieningai paaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010, N-575-651-12). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kaltės, jos formos, rūšies – subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

3.4. Nurodoma, kad teismas neįvertino ir neišanalizavo atitikties visiems ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatytiems administracinio nusižengimo sudėties elementams. Tam, jog pareiškėjai kiltų teisinė atsakomybė dėl administracinio nusižengimo padarymo, nagrinėjamu atveju turi būti tinkamai ir pagrįstai įrodoma pareiškėjos kaltė. Tam, jog būtų tinkamai nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistavo pareiškėjos kaltė, visų pirma būtina tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatyti pareiškėjos vadovaujamos bendrovės – bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau ir – administratorius) pareigų apimtį.

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau ir – Nuostatos) 3 punkte yra nurodoma, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau ir – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.3 punkte nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pasatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Nuostatų 7 punkte yra pažymima, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

3.6. Nurodoma, kad pareiškėjos pareigų apimtis yra nurodoma ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau ir – STR) 12.1 ir 12.5 punktuose yra nurodoma, kad vieni iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų ir siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. STR 13.1 punkte nustatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). STR 96 punkte nurodoma, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

3.7. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Vadovaujantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintais reikalavimais, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Pareiškėja turėjo pareigą apie defektą informuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja vykdė administratoriui teisės aktais nustatytas pareigas – atliko aktyvius veiksmus, užtikrinant namo techninę priežiūrą: buvo atliktos namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, įvertinta statinio būklė, surašyti 2023 m. kovo 8 d. statinio apžiūros aktai, juose nurodant iškilusias problemas ir reikalingus atlikti darbus, atlikta rangovų kainų apklausa, parinktas laimėtojas, numatyta darbų kaina ir apimtys.

3.8. Pažymima, kad administratorius dar 2021 m. organizavo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, kurio metu, įvertinus statinio būklę, namo savininkai nusprendė pritarti dalyvavimui namo atnaujinimo (modernizavimo) procese pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Namo renovacijos procesas yra vykdomas. Ši aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje labai svarbi, o teismas jos visiškai nevertino, nes vien tai patvirtina, kad administratorius dar iki baudos paskyrimo atliko aktyvius veiksmus, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus ir tinkamą statinio būklę, tačiau tai visiškai nebuvo vertinama. Administratorius nevengė pašalinti defektų ir tai savo aktyviais veiksmais darė. Tačiau teismas visiškai nevertino tokių aktyvių administratoriaus veiksmų ir formaliai nutartyje pasisakė, jog defektai turėjo būti sutvarkyti. Tačiau tokiu formaliu pasisakymu teismas visiškai netyrė ir nevertino, kokius aktyvius veiksmus administratorius atliko.

3.9. Atkreipiamas dėmesys, jog administratorius tik vykdo teisės aktų jam nustatytus reikalavimus, organizuoja namo techninę priežiūrą, todėl administracinės atsakomybės taikymas šiame kontekste yra perteklinė ir nepagrįsta priemonė. Apibendrinus nurodytų teisės aktų nuostatų visumą, daroma išvada, kad pareiškėjos vadovaujamas administratorius privalo administruojamo pastato techninę būklę prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Akcentuojama, kad nurodytuose aktualiose teisės aktų nuostatose pareiškėjai nėra nustatyta pareiga būtinai pasiekti atitinkamą tikslą, rezultatą bei besąlygiškai lokalizuoti ir pašalinti visus pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumus. To pasėkoje, pagrįstai vertintina, kad pareiškėjos pareigų apimtis – maksimalių pastangų dėjimas prižiūrint administruojamo pastato techninę būklę.

3.10. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko, kad minėti remonto darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams. 2023 m. vasario 9 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-/23 (2.9.2.8E-BŪS) Institucija įpareigojo administratorių: 1) nedelsiant organizuoti ir atlikti lauko laiptų metalinių sijų remonto darbus, esant poreikiui taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) užtikrinti lietaus nuvedimo sistemos tinkamą veikimą, atstatyti trūkstamas dalis; 3) užtikrinti kaminų saugų naudojimą; 4) užtikrinti fasado fronto saugų naudojimą, atstatyti plytų mūrą; 5) kitų 3 punkte nurodytų defektų šalinimą įtraukti į planus. Teismas visiškai nepagrįstai nesutiko su pareiškėja, jog Institucija netinkamai nustatė administratoriui teisės aktuose numatytas funkcijas, nepagrįstai jas išplėtė, įpareigodama administratorių skubiai atlikti neprivalomuosius darbus, kuriems būtinas savininkų sutikimas, ir nesant teisinio pagrindo taikė pareiškėjai teisinę atsakomybę.

3.11. Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.e2A-2388-603/2022). Administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Reikalingi atlikti darbai gali būti dvejopo pobūdžio: 1) darbai, nereikalaujantys ypatingos skubos, kuriems atlikti organizuojama atitinkama procedūra (kviečiamas savininkų susirinkimas, organizuojamas balsavimas ir pan.); 2) ypatingos skubos darbai tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kuriems atlikti administratorius imasi skubių veiksmų (Nuostatų 7.7 punktas).

3.12. Nagrinėjamu atveju Institucija nenustatė, kad namo remonto darbai būtini atlikti dėl to, jog yra kilusi grėsmė namo sienų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą administratoriui imtis neatidėliotinų veiksmų (jog darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad namo remonto darbai turėtų būti atliekami ypatingos skubos tvarka ir administratorius turi pareigą juos atlikti. Institucijos nurodomi darbai nėra priskirtini privalomiesiems reikalavimams ir administratorius neturėjo pagrindo be namo savininkų sutikimo atlikti tokius darbus.

3.13. Pažymima, jog Institucija tik išvardino defektus (kampinio frontono plytų mūras smarkiai irsta; ant konstrukcijų auga augalai; smarkiai irsta dalies kaminų plytų mūras; krenta plytos; nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės; šlampa namo sienos, pietinėje namo dalyje esančių lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios, turi galimos avarinės būklės požymių, smarkiai irsta nusileidimo į rūsį sienelės plytų mūras), tačiau nei, visų pirma, įrodė apie iš tiesų esančius defektus ir esančią namo būklę, nei, visų antra, neįrodė, jog nutarimą surašęs asmuo turi tinkamą kvalifikaciją nustatyti ne tik namo defektus, bet ir atskirti, ar defektai priskiriami prie privalomųjų ar neprivalomųjų darbų, nei, visų trečia, institucija be įrodymų ir argumentų nutarime konstatavo, kad būtent šie defektai yra priskiriami prie privalomųjų darbų ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai.

3.14. Teismas neįvertino, jog pati Institucija nepagrindė ir neįrodė, kad administratoriaus nurodyti remonto darbai būtini atlikti dėl to, jog yra kilusi grėsmė namo sienų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą administratoriui imtis neatidėliotinų veiksmų. Atitinkamai tik nurodyti defektus, nepakanka tokiai išvadai pagrįsti. Vien tik deklaratyvūs teiginiai be įrodymų ir objektyvių duomenų (faktų), kad ginčo objekto būklė šiuo atveju būtų avarinė arba kitaip keltų pavojų juo besinaudojantiems asmenims, jų sveikatai arba gyvybei.

3.15. Teismas savo nutartyje visiškai nevertino aplinkybės, kad namas yra saugotinas kultūros paveldo objektas. Namas yra įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir šiam objektui taikomi didesni apsaugos reikalavimai nei namams, neįrašytiems į kultūros paveldo objektų sąrašą. Teismas visiškai neįvertino, jog Institucija įpareigojo administratorių atlikti namo remonto darbus, visiškai nevertindama, jog tokiems darbams būtini atitinkami leidimai/suderinimai, jog darbai turės atitikti kultūros paveldo objektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kita.

3.16. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis nustato, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei tokiems darbams jų teorijose atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas. Pritaikymo darbams reikalingas projektas, suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Kultūros vertybių apsaugos departamentas per vieną mėnesį nuo kreipimosi dienos turi išduoti leidimą atlikti darbus ar suderinti pritaikymo projektus arba motyvuotai atsisakyti, jeigu darbai neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio sąlygų. Kultūros vertybių apsaugos departamentas, išduodamas leidimą priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams, derindamas pritaikymo projektą, privalo pareikalauti kartu atlikti būtinus tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbus. Priešavarinius, remonto ar pritaikymo darbus turi prižiūrėti atestuoti specialistai.

3.17. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamąsias kultūros vertybes tirti, konservuoti, restauruoti ir atkurti galima tik pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas sąlygas, programas ar projektus ir gavus šio departamento leidimą. Nustatant tyrimo tvarką ir darbuose dalyvauja Lietuvos istorijos institutas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ar atkūrimo sąlygas, programas ar projektus Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti, jeigu darbai neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio sąlygų, per du mėnesius nuo kreipimosi dienos, o išduoti leidimą – per 15 dienų. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbus atlikti, taip pat rengti šiems darbams sąlygas, programas arba projektus gali tik šiems darbams licencijas turintys subjektai.

3.18. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavarinių, remonto ir pritaikymo darbų tikslas – garantuoti šių vertybių gerą fizinę būklę ir praktinį naudojimą išsaugant nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose nustatytą sudėtį ir apimtį, pagrindinius kultūrinės vertės požymius ir teritorijas. Tvarkymo darbų parinkimas priklauso nuo nekilnojamosios kultūros vertybės kultūrinės vertės, fizinės būklės, autentiškumo bei tvarkymo ir naudojimo režimų, nustatytų apsaugos reglamente. Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnai ir jo įgalioti specialistai turi teisę stebėti bei fiksuoti atliekamus tvarkymo darbus. Darbų metu išaiškėjus naujiems kultūrinės vertės požymiams, jie turi teisę darbus sustabdyti. Sustabdžius darbus, ne vėliau kaip per 15 dienų Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi priimti sprendimus dėl naujai išaiškintų vertybių ištyrimo ir tolesnės darbų eigos.

3.19. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 360 straipsnio 3 dalies numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir pareiškėjai teisinė atsakomybė taikyta nepagrįstai.

1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupė prašo atmesti G. K. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria skundas buvo atmestas, nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

Atsiliepimas

4.1. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą. Administracija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad neegzistavo jos kaltė, todėl ji negalėjo būti nubausta pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį.

4.2. Administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašytas 2023-02-09 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-69/23(2.9.2.8E-BŪS). Apžiūros metu nustatyta ir akte užfiksuota, kad namo: kampinio frontono plytų mūras smarkiai irsta, ant konstrukcijų auga augalai; smarkiai irsta dalies kaminų plytų mūras, krenta plytos; nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šlampa namo siena; pietinėje namo dalyje esančių lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios, turi galimos avarinės būklės požymių; smarkiai irsta nusileidimo į rūsį sienelės plytų mūras.

4.3. Administratorius, neatlikdamas namo bendrųjų konstrukcijų (namo kaminų, fasado, lietaus nuvedimo sistemos, lauko laiptų) defektų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, pašalinimo darbų, pažeidė: a) Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 96 punktą, kuriame nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas, šiuo atveju – administratorius, nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus; b) Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad namo naudotojai, šiuo atveju juos atstovauja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – administratorius, privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti namo techninę priežiūrą; c) Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktus, kad namo techninę priežiūrą sudaro pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

4.4. UAB (duomenys neskelbtini) yra namo techninis prižiūrėtojas ir, vadovaujantis Reglamento 33 punktu, statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Taigi, sisteminis Reglamento aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

4.7. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio naudotojas (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini)) privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, o 4 punkte numatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

Atsiliepimas

4.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad iš užfiksuotų defektų nuotraukų aiškiai matosi konstrukcijų – namo kamino, lauko laiptų defektai, deformacijos ir gedimai. Nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 matomi namo (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemos defektai, nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šlampa namo siena; nuotraukoje Nr. 3 – namo kampinio frontono defektai; nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 – namo stogo kaminų defektai, akivaizdžiai matosi, kad smarkiai irsta dalies kaminų plytų mūras ir plytos gali kristi; nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 7 – namo lauko laiptų metalinės sijos defektai, lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios.

4.9. Teismas pripažino teisingai priimto nutarimo pagrindu konstatuotą pažeidimą, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto administratoriumi paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo G. K. neatliko namo bendrųjų konstrukcijų defektų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, pašalinimo darbų. Tokia UAB (duomenys neskelbtini) veika yra pavojinga, pažeidžianti minėtų teisės normų reikalavimus, dėl ko įmonės vadovei pagrįstai pritaikyta įstatymo numatyta atsakomybė.

Atsiliepimas

4.10. Nurodoma, kad pareiškėjos atstovė neginčijo, kad fotonuotraukose yra užfiksuoti namo trūkumai. Pateikti papildomai statinio apžiūros aktai Nr. DA529577, Nr. DA529584 ir Nr. DA529588, kuriuose nurodyta, kad namo išorinių laiptų būklė yra bloga, metalinės laikančiosios H formos sijos paveiktos korozijos, dėl nuolatinės drėgmės poveikio pažeistas apsauginis betono sluoksnis, mediniai turėklai pažeisti puvinio, vienas lietvamzdis nepakeistas, pažeistas korozijos, nėra fasoninių dalių, taip pat pažeistas ir suiręs kaminų mūras, nestabilios plytos, kaminai neapskardinti. Pažymima, kad teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Administracija neįrodė namo pažeidimų. Priešingai, patikrinimo aktai ir fotofiksacijos patvirtina, jog namo defektai yra ir jie kelia pavojų.

4.12. Atitinkamai, UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB (duomenys neskelbtini) privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, o pagal to paties Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktus, statinio techninę priežiūrą sudaro pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas ir remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

4.13. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracijos nutarimu G. K. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. statinio naudotojo pareigų nevykdymą ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi pagal imperatyvų teisinį reguliavimą ji turėjo imtis veiksmų tam, kad pastatas nekeltų pavojaus, tinkamai prižiūrėti namą ir užtikrinti jo tinkamą būklę. Šiuo atveju neturi reikšmės ir pareiškėjos argumentai dėl darbų kvalifikavimo. Be to, pati pareiškėja pripažįsta apeliacinio skundo 31 punkte, jog administratorius gali pats savarankiškai priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia pavojų jų išlikimui, žmonėms ir aplinkai. Tačiau šiuo atveju, esant aukščiau išvardintiems defektams, pareiškėja nesiėmė veiksmų tuos defektus pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

4.14. Teismas pažymėjo ir tai, kad visi minėti namo konstrukcijų defektai, kurie buvo užfiksuoti 2023 m. vasario 9 d. akte, taip pat buvo užfiksuoti Institucijos 2021 m. balandžio 8 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357- 307/21(2.9.2.8E-BŪS). Minėtas faktas rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo namo būtinų remonto darbų jau ilgą laiką.

4.15. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, niekaip jų nepagrindžiant konkrečiais įrodymais, teisės aktų ir/ar įstatymų nuostatomis, negali būti laikomi pagrįstais. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvi nuomonė negali būti pateisinamu pagrindu privalomų įpareigojimų nevykdymui, kadangi susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės teisės ir teisėti interesai, paneigtas pareigos vykdymo principas, t. y. pareigos nevykdantis subjektas būtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis. Taigi, pareiškėjai nepateikus priešingas aplinkybes bei jos teiginius patvirtinančių įrodymų, tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

4.16. Administracija mano, kad pareiškėjos argumentai dėl namo įtraukimo į kultūros paveldo objektų sąrašą neturi reikšmės sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Dargi, namo įtraukimas į sąrašą nėra pateisinanti priežastis nevykdyti teisės aktuose nustatytų pareigų bei funkcijų ir užtikrinti pastato tinkamą būklę. Pareiškėja nesikreipė į Kultūros vertybių apsaugos departamentą ir tai dar kartą patvirtina pareiškėjos pasyvumą vykdant priežiūros darbus. Taip pat netoleruotina, kad dėl pareiškėjos neveikimo ir toliau būtų daroma žala namui, kuris pagal pareiškėją yra įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Vien tai, kad namas gali būti kultūros paveldo objektas, nereiškia, kad pareiškėja yra atleista nuo pareigos nedelsiant imtis veiksmų pažeidimams pašalinti.

4.17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesivadovavo aktualiomis įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, Administracija visiškai pagrįstai surašė nutarimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pažymima, jog lingvistiškai aiškinant Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statinio naudotojas privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Taigi, pareiškėja nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. Reglamento 96 punkto, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktų.

4.18. Administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, o į situaciją žvelgta iš esmės, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, vien tai, jog pareiškėja nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties turiniu bei jai taikoma atsakomybe, tai nėra pagrįstas pagrindas teigti, jog nutartis yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos G. K. atstovas nurodo, kad byloje nenustatyta pareiškėjos kaltė dėl ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, aktualiose teisės aktų nuostatose pareiškėjai nėra nustatyta pareiga šalinant namo bendrųjų konstrukcijų defektus būtinai pasiekti atitinkamą tikslą, rezultatą bei besąlygiškai lokalizuoti ir pašalinti visus administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumus, nes pareiškėjos pareigų apimtis apsiriboja tik maksimalių pastangų dėjimu prižiūrint administruojamo pastato techninę būklę, byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjos administruojamame objekte būtini atlikti darbai yra ypatingos skubos, taip pat neįvertinta, jog pastatas yra saugotinas kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi didesni apsaugos reikalavimai ir remontui atlikti reikalingos papildomos procedūros.

2. ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą.

3. Nagrinėjamu atveju ne teismo tvarka priimtu nutarimu G. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – namas) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – administratorius) įgaliotu asmeniu, neatliko namo bendrųjų konstrukcijų (namo kaminų, fasado, lietaus nuvedimo sistemos, lauko laiptų) defektų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, pašalinimo darbų ir taip pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (toliau – Reglamentas) 96 punktą, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktus.

4. Reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

5. Reglamento 33 punkte nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

6. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai (kuriuos nagrinėjamu atveju atstovauja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – administratorius UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas G. K.) privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą, be kita ko, sudaro pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas bei remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 9 d. buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-69/23(2.9.2.8E-BŪS) (toliau – aktas), kuriame be kitų defektų užfiksuota, jog namo nuogrinda yra visiškai suirusi, smarkiai ardomos apatinės sienų dalys, trupa tinkas, vanduo turi galimybę kauptis ties pamatais; fasadas smarkiai pažeistas erozijos, kampinio frontono plytų mūras smarkiai irsta, ant konstrukcijų auga augalai; smarkiai irsta dalies kaminų plytų mūras, krenta plytos; dalis lietaus nuvedimo sistemos visiškai nusidėvėję, nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šlampa namo siena; stogo danga visiškai nusidėvėjusi; elektros instaliacija visiškai pasenusi; pietinėje namo dalyje esančių lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios, turi galimos avarinės būklės požymių; smarkiai irsta nusileidimo į rūsį sienelės plytų mūras (b. l. 12). Šiame akte aprašant ir įvertinant techninio prižiūrėtojo veiklą nurodyta, jog yra vykdomos kasmetinės namo apžiūros, tačiau ne visi nurodyti defektai šalinami. Statinių naudojimo priežiūros vykdytojo siūlyta/reikalauta: nedelsiant organizuoti ir atlikti lauko laiptų metalinių sijų remonto darbus; užtikrinti lietaus nuvedimo sistemos tinkamą veikimą, atstatyti trūkstamas dalis; užtikrinti kaminų saugų naudojimą; užtikrinti fasado fronto saugų naudojimą, atstatyti plytų mūrą, kitų defektų šalinimą įtraukti į planus. Nedelsiant šalintiniems defektams numatytas dviejų mėnesių terminas akte nurodytų reikalavimų įvykdymui (nurodyta per du mėnesius informuoti Institucijos Būsto administravimo skyrių apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų įvykdymą), dėl kitų defektų pateikiant metinius ir ilgalaikius planus.

8. Administratoriaus 2023 m. kovo 8 d. statinio apžiūros aktais Nr. DA529577, Nr. DA529584 ir Nr. DA529588 nustatyta, kad namo išorinių laiptų būklė yra bloga, metalinės laikančiosios H formos sijos paveiktos korozijos, dėl nuolatinės drėgmės poveikio pažeistas apsauginis betono sluoksnis, mediniai turėklai pažeisti puvinio, vienas lietvamzdis nepakeistas, pažeistas korozijos, nėra fasoninių dalių, taip pat pažeistas ir suiręs kaminų mūras, nestabilios plytos, kaminai neapskardinti (b. l. 4-6).

9. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų – užfiksuotų defektų nuotraukų (b. l. 66-69) aiškiai matosi konstrukcijų – namo kamino, lauko laiptų defektai, deformacijos ir gedimai. Nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 matomi namo lietaus nuvedimo sistemos defektai, nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šlampa namo siena; nuotraukoje Nr. 3 – namo kampinio frontono defektai; nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 – namo stogo kaminų defektai, akivaizdžiai matosi, kad smarkiai ỹra dalies kaminų plytų mūras ir plytos gali kristi; nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 7 – namo lauko laiptų metalinės sijos defektai, lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios.

10. Bylos duomenimis visi minėti namo konstrukcijų defektai buvo užfiksuoti Administracijos 2021 m. balandžio 8 d. statinio techninės priežiūros akte Nr. A357-307/21(2.9.2.8E-BŪS), už kurio įpareigojimų nevykdymą 2021 m. rugsėjo 28 d. tuometinei UAB (duomenys neskelbtini) direktorei buvo skirta administracinė nuobauda, kas rodo, kad administratorius nevykdo namo būtinų remonto darbų ne vienerius metus.

11. Administracija teismui pateikė papildomą informaciją, jog dėl akte nurodytų bendrųjų konstrukcijų (namo kaminų, fasado, lietaus nuvedimo sistemos, lauko laiptų) defektų kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, galimi dideli materialiniai nuostoliai. Minėtos namo konstrukcijos turi galimos avarinės būklės požymių. Namo administratorius – UAB (duomenys neskelbtini), kurio įgaliota atstovė yra G. K., privalo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (b. l. 65).

12. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra bendrojo naudojimo objektų administratorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), taigi bendrovei kyla imperatyvi pareiga laikytis teisės aktų, be kita ko, Statybos įstatymo ir Reglamento, reglamentuojančių statinių priežiūrą, nuostatų, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo – G. K. neatliko minėtų namo bendrųjų konstrukcijų defektų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, pašalinimo darbų, t. y. nevykdė teisės aktų reikalavimų namo valdytojui, kas atitinka ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, yra nurodęs, jog įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-696/2017).

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes nenustatyta pareiškėjos kaltė dėl ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėja ilgą laiką žinojo apie nustatytus administruojamo namo defektus, kurie nebuvo pašalinti daugiau nei vienerius metus, už nustatytų pavojų keliančių defektų nepašalinimą administracine tvarka buvo baustas ir ankstesnis namo valdytojas, taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra tiek objektyvūs (veika), tiek subjektyvūs (kaltė) ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, G. K. veika – neveikimas yra tęstinio pobūdžio, rodantis tyčinę jos kaltės formą. Pažymėtina, kad ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties, todėl jo nustatymui nereikalingas padarinių kilimas. Šiuo atveju pareiškėja, pažeisdama statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (jų nesilaikydama), suvokė pavojingą veikos pobūdį dėl nepašalintų namo defektų bei jų keliamo pavojaus ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Dėl pareiškėjos pareigų apimties skunde teigiama, kad pareiškėja turėjo pareigą apie defektus tik informuoti, ji vykdė administratoriui teisės aktais nustatytas pareigas – atliko aktyvius veiksmus, užtikrinant namo techninę priežiūrą: buvo atliktos namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, įvertinta statinio būklė, surašyti 2023 m. kovo 8 d. statinio apžiūros aktai, juose nurodant iškilusias problemas ir reikalingus atlikti darbus, atlikta rangovų kainų apklausa, parinktas laimėtojas, numatyta darbų kaina ir apimtys, t. y. pareiškėjos atstovo manymu, UAB (duomenys neskelbtini) vykdė nustatytus įpareigojimus tinkamai, dėjo aktyvias pastangas, tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. Kaip minėta, namo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) privalomas Reglamentas numato ne abstraktų reikalavimą „dėti pastangas“, bet įpareigoja būsto valdytoją nedelsiant organizuoti aptiktų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas). Priešingai, nei nurodo pareiškėjos atstovas skunde, UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo ne tik dėti maksimalias pastangas prižiūrėdamas administruojamo pastato techninę būklę, bet ir užtikrinti, kad namas kuo greičiau būtų tinkamos techninės būklės. Iš Institucijos atlikto patikrinimo akto akivaizdu, jog namas dėl minėtų defektų visumos yra kritinės būklės, nustatyta namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė – bloga. Kaip minėta, namo konstrukcijų defektai jau buvo užfiksuoti ir Administracijos 2021 m. balandžio 8 d. statinio techninės priežiūros akte, taigi defektai nepašalinami jau daugiau nei vienerius metus, ankstesnis valdytojas už analogišką veiką baustas administracine tvarka, taigi akivaizdu, jog pareiškėja suvokė, kad jos vadovaujamas būsto administratorius yra atsakingas už pažeidimų aktyvų likvidavimą, tačiau to nepaisė.

17. Nors skunde nurodoma, kad nurodytuose aktualiuose teisės aktų nuostatose pareiškėjai nėra nustatyta pareiga būtinai pasiekti atitinkamą tikslą, rezultatą bei besąlygiškai lokalizuoti ir pašalinti visus pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumus, pažymėtina, kad nustatytų objekto trūkumų šalinimas pagal nustatytą reglamentavimą nėra neapibrėžtas laiko prasme, kadangi valdytojas namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus turi organizuoti nedelsiant (Reglamento 96 punktas), statinio esminiai reikalavimai turi būti užtikrinti per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (Reglamento 33 punktas), taigi nustatyto reglamentavimo kontekste atitinkamas rezultatas, tikslas turi būti pasiekti per protingą terminą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Priešingu atveju, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Institucija nenustatė, kad namo remonto darbai būtini atlikti dėl to, jog yra kilusi grėsmė namo sienų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą administratoriui imtis neatidėliotinų veiksmų (jog darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams), atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad namo remonto darbai turėtų būti atliekami ypatingos skubos tvarka ir administratorius turi pareigą juos atlikti.

19. Kaip minėta, namo techninės priežiūros patikrinimo akte nustatyti nedelsiant šalintini defektai bei defektai, kurių šalinimas įtrauktinas į ilgalaikius planus. Teismo vertinimu, nustatyti defektai, jog namo kampinio frontono plytų mūras smarkiai yra; smarkiai yra dalies kaminų plytų mūras, krenta plytos; nėra lietvamzdžio dalies iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šlampa namo siena; pietinėje namo dalyje esančių lauko laiptų metalinės sijos smarkiai pažeistos korozijos, susisluoksniavusios, turi galimos avarinės būklės požymių, akivaizdžiai rodo, jog dėl nustatytų defektų, be kita ko, krentančių plytų, šlampančių sienų, avarinės būklės išorinių namo laiptų kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, papildomai įrodinėti akivaizdžių faktų, kad dėl minėtų defektų kyla pavojus, nei Institucija, nei apylinkės teismas neturėjo. Pažymėtina, jog patikrinimo aktą surašęs statinių naudojimo priežiūros vykdytojas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, kurio pareigybei keliami specialūs išsilavinimo ir kompetencijų reikalavimai, todėl pareiškėjos atstovas patikros aktą, kuris turėjo būti namo administratoriaus nedelsiant vykdomas, kvestionuoja nepagrįstai.

20. Taip pat pažymėtina, kad namas (duomenys neskelbtini), priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra įrašytas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, todėl skunde nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Kaip pažymėta Institucijos rašte (b. l. 65), akte užfiksuotiems namo defektams, išskyrus išorės laiptų remonto darbus, statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau numatomi atlikti darbai derintini su Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, nes namas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną) (toje pačioje gatvėje yra kitas namas, įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą). Nors skunde nurodoma, kad namas yra įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, pareiškėja vis tiek nesikreipė į Kultūros vertybių apsaugos departamentą, nedėjo pastangų nustatytiems trūkumams pašalinti ir vykdyti statinių techninė priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per racionalų terminą. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į skundą, šiuo atveju net ir nustačius, kad namas gali būti kultūros paveldo objektas, tai nereiškia, kad pareiškėja yra atleista nuo pareigos nedelsiant imtis veiksmų pažeidimams pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad G. K. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 3 dalyje, naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė