Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N.R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys – T.R., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja N.R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio S.R. (S.R.) mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėja ir palikėjas S.R. (toliau – palikėjas) susituokė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja 1993 m. kovo 29 d. įsigijo 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis S.R. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Laikytina, jog minėto buto 1/3 dalies 1/2 dalis (1/6 dalis buto) yra pareiškėjos nuosavybė, o kita 1/3 dalies 1/2 dalis buto (1/6 dalis buto) yra jos sutuoktinio S.R. palikimas. Jį pergyvenusi sutuoktinė (pareiškėja) toliau viena rūpinosi visu šiuo butu kaip savu, viena mokėjo visus ne tik šiai daliai buto, bet ir visam butui priskaičiuotus mokesčius. Dėl to teismo prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S.R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti jam nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalies 1/2 dalį (1/6 dalį) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S.R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N.R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo T.R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš byloje esančio santuokos liudijimo bei VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad palikėjas S.R. sudarė ir (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su pareiškėja N.R.. Remiantis į bylą pateikta mirties liudijimo kopija, nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) Su pareiškėja buvo susilaukęs bendro vaiko, kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu – dukros T.R., gim. (duomenys neskelbtini)

7. Remiantis bylos duomenimis, palikėjui ir pareiškėjai bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausė šis turtas – butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja įsigijo 1993 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Bylos duomenimis, palikėjas savo vardu nebuvo įgijęs nekilnojamojo turto.

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis palikėjas nebuvo sudaręs testamentų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl S.R. palikimo priėmimo faktų ar palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Tai, kad turtas nėra paveldėtas, patvirtina ir prie pareiškimo priedų pridėtas VĮ Turto bankas raštas „Dėl turto paveldėjimo“, kuriame nurodyta, jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei.

9. Byloje nėra duomenų, jog po palikėjo S.R. mirties įpėdiniai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo, t. y. palikuonio dukra dėl tėvo turto paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškime nurodyta, jog įpėdinio dukra taip pat nepradėjo palikėjo turto faktiškai valdyti. Mirus palikėjui, jo palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama palikėjo turtą valdyti. T.R. taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

10. Pareiškėja N.R. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio S.R. mirties jo palikimą priėmė, pradėdama faktiškai minėtą paveldimą turtą valdyti.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

12. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

15. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad palikėjas S.R. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja N.R., sutuoktiniai taip pat turėjo susilaukę bendro vaiko – dukros T.R., gim. (duomenys neskelbtini) Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, palikėjui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja įsigijo 1993 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Po palikėjo S.R. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikėjo dukra dėl tėvo palikimo priėmimo bei dėl palikimo atsisakymo nesikreipė. Remiantis į bylą pateiktais atsiliepimais, palikėjo dukra pateikė sutikimą dėl pareiškimo, kuriame taip pat patvirtino pareiškėjos pateiktas aplinkybes dėl faktinio valdymo.

16. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, nustatytina, jog N.R. yra palikėjo S.R. palikimo paveldėtoja.

17. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

18. Pareiškėja po sutuoktinio S.R. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina deklaruota gyvenamoji vieta minėtame bute, taip pat iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja iš karto po palikėjo mirties tvarkė turtą, mokėjo mokesčius bei nurodytu turtu naudojosi kaip savu ir naudojasi juo iki šiol (UAB „Nemenčinės komunalininkas“ duomenys apie atliktas įmokas už suteiktas paslaugas butui, Vilniaus rajono savivaldybės pateikti duomenys apie įmokas už buitinių atliekų tvarkymą, UAB „LTG Infra“ pateikti duomenys apie suvartota elektros energiją butui). Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėja iki ir po sutuoktinio mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja N.R. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui S.R. ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja N.R. po sutuoktinio S.R. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos N.R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S.R. (S.R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu pareiškėjai N.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.