Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2570-967/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: e2S-2570-967/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19648-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: I. R.-B.
Advokatai: Saulius Pėdnyčia

Kategorijos

3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-2570-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19648-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. ir atsakovės I. R.-B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. R.-B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovės I. R.-B. ieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24964-1102/2021 pagal priimtą ieškovo A. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei I. R.-B. (toliau – atsakovė), kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių 2011 m. rugsėjo 24 d. sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę „R.“; 3) nepilnamečio sūnaus T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (ieškovu); 4) nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi; 5) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei nustatyti, kad tėvai lygiomis dalimis dengs būtinąsias vaiko išlaidas, susijusias su sveikatos priežiūra, o tėvas kas mėnesį ves vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas, kurias kas mėnesį pateiks vaiko motinai; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); 2) nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės laikiną bendravimo tvarką su vaiku; 3) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į ieškovo banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

3. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, nes motina prieš vaiko norą ir valią jį pastoviai veža iš Vilniaus į Kauną pas savo sugyventinį G., t. y. sūnų „mėto“ tarp dviejų miestų, dėl ko vaikui nesukuriama saugi ir pastovi socialinė aplinka. Tai trukdo vaiko ramiam, normaliam augimui, vystymuisi, asmenybės formavimui. Atsakovė neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, nes vaikas Kaune paliekamas vienas su jam svetimais suaugusiais žmonėmis (sugyventiniu ir jo mama). Atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia – trukdo ieškovui bendrauti su vaiku, vaiką nuteikinėja prieš tėvą, riboja tėvo bendravimą su sūnumi (neleido švęsti Joninių šventės), vaiko telefoną laiko išjungtą ir neleidžia vaikui juo naudotis, tikrina vaiko susirašinėjimus su tėvu ir t.t. Teigė, kad susirašinėjimų metu atsakovė nurodė, jog ateityje neužtikrins, kad vaikas būtų pasiekiamas telefonu. Atsakovė ketina persikelti gyventi į Kauną pas sugyventinį ir vaikas bus „išplėštas“ iš savo socialinės aplinkos, esančios Vilniuje. Nurodė, kad iš foto nuotraukos matyti, jog vaikas Kaune miega ant grindų, šalia gyvūno (galimai šuns ar katės) būdos, kas akivaizdžiai liudija motinos požiūrį į vaiką, jo priežiūrą, higienos normų nesilaikymą, nesugebėjimą užtikrinti vaiko teisių ir interesų. Iš garso įrašo girdėti, kad vaikui Kaune nepatinka, G. nemandagiai su vaiku šneka, jį vadina „durniumi“, „bambuku“, G. sako, jog atsineš diržą ir tai vaikas supranta kaip grasinimą. Ieškovo teigimu, vaikas mano, kad G. yra piktas, o mama jo negina prieš G.. Taip pat sūnus tvirtina, kad mama su juo neturi laiko bendrauti, neatsimena kada ir ką su mama veikė bei tvirtina, kad būdamas pirtyje gėrė Corona extra alų, tai leido mama. Pažymi, kad dėl motinos piktnaudžiavimo tėvų valdžia ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą. Iš susirašinėjimo „Messenger“ programa matyti, jog atsakovė ignoruoja ieškovo žinutes, nepateikia informacijos apie vaiką. Nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vieta su tėvu, jis gyventų bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vaikas ir gyveno iki šalių pradėjimo gyventi skyrium. Nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, nustatytina ir motinos laikina bendravimo su vaiku tvarka. Taip pat atsižvelgiant į teisės aktų imperatyvus, nustatytinas ir laikinas išlaikymas sūnui, kuris priteistinas iš atsakovės. Sūnaus būtinus poreikius tenkintų 470,00 Eur išlaikymas, teikiamas abiejų tėvų, todėl atsižvelgiant į valstybės mokamą vaikui išmoką, iš vaiko motinos priteistina 200,00 Eur suma kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-19477-959/2021 pagal ieškovės I. R.-B. ieškinį atsakovui A. B., kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. kovo 25 d.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove I. R.-B.); 4) nustatyti atsakovo A. B. bendravimo tvarką su sūnumi T. B.; 5) nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymui priteisti iš atsakovo A. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. R.-B.; 6) priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio vaiko T. B. 3 960,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei I. R.-B. palikti ikisantuokinę pavardę „R.“; 8) priteisti iš atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė I. R.-B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko T. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove I. R.-B.); 2) iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos iš atsakovo A. B. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur ir paskiriant ieškovę I. R.-B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią atsakovo A. B. ir nepilnamečio vaiko T. B. laikiną bendravimo tvarką: atsakovas A. B. einamųjų kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su sūnumi T. B. nuo penktadienio 18.00 val. ar pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove I. R.-B. sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove I. R.-B. sutartą vietą.

6. Nurodė, kad atsakovas A. B. negeba suprasti nepilnamečio vaiko T. B. poreikių; nepritaria ieškovės I. R.-B. siekiui ieškoti šalių sūnui psichologinės pagalbos; ieškovės I. R.-B. atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, terorizuoja (net šalims nustojus kartu gyventi), tam pasitelkiant šalių sūnų, juo manipuliuojant ir pan. Mano, kad atsakovo A. B. veiksmai ir elgesys gali pakenkti ir būti priešingi nepilnamečio vaiko T. B. interesams. Šiai dienai atsakovas A. B. skiria nepakankamą išlaikymą sūnui T. B., dėl ko kenčia poreikiai, todėl iš atsakovo A. B. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. B. po 380,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip užtikrinant būtinuosius vaiko poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-8-945/2021 Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-19477-959/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-24964-1102/2021 sujungimo.

8. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-62-790/2021 sujungta Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19477-959/2021 ir Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24964-1102/2021, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-19477-959/2021 prie civilinės bylos Nr. e2-24964-1102/2021.

9. Sujungus bylas, atsakovės reikalavimai ieškovui vertintini priešiniais, o prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje laikytinas priešieškiniu.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24964-1102/2021 ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

11. Teismas nurodė, jog nėra galimybės daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovė visą laiką gyvena Kaune, nesirūpina vaiku, yra jį palikusi, neužtikrina jam tinkamų gyvenimo, ugdymo sąlygų ar pan. – priešingai, darytina preliminari išvada, kad tėvai galimai dalijasi vaiko priežiūra, abu juo rūpinasi, vaikas gyvena su abiem tėvais pakaitomis. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet nėra žinoma daugiau su šeima susijusių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti apie būtinybę nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimo tenkinimas galėtų sukurti situaciją, kai dėl nepilnamečio sūnaus T. B. gyvenamosios vietos būtų nuspręsta neišnagrinėjus bylos, nepakankamai ištyrus visas aplinkybes.

12. Teismas pažymėjo, jog ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, liudijančių jo patiriamas neordinarines išlaidas vaikui, tokias kaip, pavyzdžiui, mokėjimas už vaiko ugdymo įstaigas, popamokines veiklas, sveiktos priežiūros paslaugas, gyvybės draudimą ar pan. Teismas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė galimai patiria išlaidas, susijusias su kasdieniais vaiko poreikiais, kuomet vaikas būna su vienu iš tėvų (maistas, būstas, higienos reikmenys ir pan.). Šia nutartimi nenustatant vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, teismui neturint išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir jų tenkinimą, kurie bus nustatyti ir įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, preliminariai įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu pateiktus dokumentus, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė nepakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas teikė prašymą nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi, prašomą laikiną tvarką išdėstė trisdešimtyje punktų, kuriuose detalizavo bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, valstybinių ir kitų švenčių dienomis, atostogų metu ir kt. Teismas pažymėjo, jog iš ieškinio nustatyta, kad prašoma laikina bendravimo tvarka iš esmės identiška ieškiniu prašomai nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas pabrėžė, kad iš ieškinio ir jo priedų nenustatyta, jog kuris nors iš tėvų darytų tokią žalą vaikui, dėl kurios tėvo (motinos) bendravimas su vaiku turėtų būti ženkliau ribojamas. Teismas nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės išsamiai įvertinti abiejų tėvų savybių, gyvenimo būdo ypatumų ir kt., kurie yra reikšmingi sprendžiant tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jos intensyvumo; šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Kadangi prašoma laikina bendravimo tvarka tapati ieškinio reikalavimu prašomai nustatyti bendravimo tvarkai – tokiu būdu, jei būtų tenkintas prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos, neištyrus įrodymų būtų iš esmės patenkintas ieškinio reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinybės nustatyti laikinąją atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

II. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties esmė

14. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečio vaiko T. B., laikiną gyvenamąją vietą su atsakove; iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko T. B. laikiną bendravimo tvarką; kitą prašymo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, jog šalys nuo 2019 metų pavasario faktiškai gyvena skyriumi, šalių vaikas nuo to laiko faktiškai gyvena su ieškove. Teismas sprendė, jog šioje stadijoje prieinamais duomenimis, nėra pagrindo išadai, jog vaikui gyvenant su ieškove, pažeidžiamos jo teisės, sukuriama netinkama aplinka jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, todėl siekiant užtikrinti tam tikrą vaikui įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, tikslinga laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

16. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį bei teismo ex officio iš prieinamų registrų išreikalauti duomenys apie atsakovo turtinę padėti šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog šalių turtinė padėtis yra esmingai skirtinga; šioje proceso stadijoje taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, jog vaiko mėnesio poreikiai viršija 1 MMA (468,41 Eur). Teismas nurodė, jog nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ši įgis teisę į 70,00 Eur dydžio išmoką vaikui, kuria bus iš dalies dengiami vaiko poreikiai, todėl preliminariai vertinant, nepadengti vaiko mėnesio poreikiai sudarytų apie 400,00 Eur, kurių pusę turėtų laikinai dengti atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą vaikui po 200,00 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

17. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymu nenustatyta, jog atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku galėtų kelti grėsmę vaiko interesams. Kadangi ieškiniu prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg ribota, nes nenumato bendravimo ryšio priemonėmis darbo dienomis, nenustato bendravimo tvarkos vaiko atostogų, švenčių dienomis, atsakovas gyvena skyriumi nuo ieškovės, su kuria nustatytina laikina vaiko gyvenamoji vieta, būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, joje aptariant ne tik bendravimą savaitgaliais, bet ir bendravimą ryšio priemonėmis darbo dienomis, bendravimo tvarką vaiko atostogų, švenčių dienomis ir t. t.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24964-1102/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas ir be ieškovo pateiktų duomenų, kad atsakovė didžiąją laiko dalį praleidžia adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatė, jog ši gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taigi, atsakovė neveda sėslaus gyvenimo būdo, vaiką vežiodama iš vieno miesto į kitą, nesukuriant jam saugios ir pastovios artimos socialinės aplinkos. Tai kenkia nepilnamečio vaiko T. B. psichikai, sveikatai, harmoningam ir visapusiškam vystymuisi, motinos elgesiui sudarant akivaizdžią ir realią grėsmę jo geriausiems interesams. Pirmosios instancijos teismas minėtų faktinių aplinkybių neįvertinęs.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovo nurodytų argumentų, kuriais šis grindė prašymą nustatyti gyvenamąją vietą su juo. Vilniuje sukurtą socialinę aplanką motina ignoruoja ir siekia paneigti dėl savo asmeninių interesų, ignoruodama vaiko interesus; Kaune vaikui nesaugu pirmiausiai dėl patiriamo nuolatinio pažeminimo ir gąsdinimo iš atsakovės sugyventinio; atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, trukdydama ieškovui bendrauti su vaiku ir nuteikinėdama jį prieš tėvą.

18.3. Ieškovas neprivalėjo pateikti įrodymų apie patiriamas neordinarines išlaidas vaikui, nes prašė nustatyti vaikui laikiną išlaikymą, nustačius laikiną jo gyvenamąją vietą su ieškovu.

18.4. Ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų, galimų vaiko teisių pažeidimų ir kt., tokiu būdu laikinai sureguliuojant ginčo situaciją. Šalių santykiai įtempti ir konfliktiški. Atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, nuteikinėja vaiką prieš ieškovą; riboja jo bendravimą su sūnumi tiek pokalbių, tiek susitikimų atžvilgiu (atsakovė vaiko mobilųjį telefoną laiko išjungti, neleidžia juo naudotis, nuolat slapčia tikrina mobiliajame telefone esančius vaiko susirašinėjimus su ieškovu); yra nurodžiusi, kad ateityje nesistengs užtikrinti vaiko pasiekiamumo mobiliuoju telefonu. Dėl atsakovės piktnaudžiavimo tėvų valdžia kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VVTAĮT), prašant užtikrinti ieškovo, kaip tėvo, bendravimą su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinybės nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.

18.5. Būtina tiksli, detali ir išsami bendravimo su vaiku tvarka. Priešingu atveju, tarp šalių ateityje nebūtų eliminuoti ginčai ir konfliktinės situacijos, susijusios su bendravimo su vaiku tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje pasiūlyta nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka nėra identiška ir skiriasi nuo prašomos nustatyti nuolatinės bendravimo tvarkos, taigi neturėtų būti laikoma savo esme ieškinio reikalavimo tenkinimu. Pažymi, kad teismas šeimos santykių bylose, kiek tai susiję su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali siūlomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką modifikuoti.

Atsiliepimas

19. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24964-1102/2021 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

19.1. Atsakovė taip pat kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo; jos ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-19477-959/2021. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartis yra galiojanti, atsakovei ją apskundus tik dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku T. B. 2021 metų rugpjūčio mėnesį.

19.2. Ginčo, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyrium, nėra. Tačiau būtent ieškovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams šalių nepilnamečio sūnaus T. B. interesams, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 nuspręsta jo laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovės ir T. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste. Ieškovas teigia, neva vaiko privertimas gyventi tarp dviejų miestų kenkia jo psichikai, sveikatai, harmoningam ir visapusiškam vystymuisi, tačiau nepateikia absoliučiai jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pažymi, kad ieškovas neturi psichologinio išsilavinimo ir nėra kompetentingas daryti tokio pobūdžio išvadas, taigi, jo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, jokių įrodymų, kad šalių sūnui persikėlimas gyventi į Kauno miestą kenktų, nepateikus.

19.3. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, jų sūnus T. B. išsikraustė kartu su atsakove. Šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2019 m. kovo 25 d.; šiuos du su puse metų faktiškai šalių sūnaus T. B. gyvenamoji vieta yra su atsakove, ieškovas kas mėnesį teikia jam išlaikymą (po 200,00 Eur pervesdamas atsakovei), o su ieškovu yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, jam pasiimant vaiką kas antrą savaitgalį bei rotuojant šventines dienas ir atostogas. Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, iš esmės siekia pakeisti nusistovėjusią sūnaus gyvenamąją vietą (vietoj gyvenimo su motina, nustatant gyvenimą su tėvu). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, todėl būtina keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatant ją su kitu iš tėvų – ieškovu. Tokių įrodymų ieškovas ir negalėtų pateikti, nes šalių nepilnamečiam vaikui gyvenamoji aplinka su atsakove yra saugi. Tuo tarpu dėl ieškovo gebėjimų sukurti saugią ir stabilią aplinką kyla abejonių, nes santuokinio gyvenimo metu ieškovas buvo linkęs per dažnai vartoti alkoholį, taip pat yra linkęs į agresiją, konfliktuodamas tyčia įtraukinėja į konfliktus ir šalių sūnų, netinkamai prižiūri šalių sūnų, sudaro nesaugias vaikui sąlygas, jo akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, kuriuos po to sūnus vartoja mokykloje, dėl ko sulaukia skundų iš mokytojų.

19.4. VVTAĮT atliko vaiko situacijos vertinimą, kurio metu skyriaus specialistai su šalių nepilnamečiu vaiku bendravo skyriaus patalpose (2021 m. liepos 1 d.). Pokalbio metu šalių sūnus neišreiškė jokių nusiskundimų, nurodė, kad jam patinka būti ir leisti laiką su abiem tėvais, su mama važiuoja į Kauną, kur jam patinka būti. Ši vaiko nuomonė, nurodyta VVTAĮT specialistams, paneigia ieškovo atskirajame skunde dėstomus argumentus neva vaikas nenori važiuoti į Kauną ir bendrauti su atsakovės dabartiniu partneriu G. Ž..

20. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku T. B., pakeičiant nutarties 3.1 papunktį ir jį išdėstant taip: „Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė nepertraukiamai bendrauja su vaiku T. B. 26 kalendorines dienas (iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.), ieškovas su sūnumi bendrauja nepertraukiamai nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos 2021 m. rugpjūčio 27 d. 18.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 31 d. 18.00 val.“ Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, nustatė labai detalią bendravimo tvarką, tame tarpe, ir paskirstydamas šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. B. laiką vasaros atostogų metu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo duomenų apie šalių susitarimą dėl bendravimo su sūnumi vasaros metu tvarkos. Šalių susitarimu, nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. šalių sūnus lankėsi vasaros stovykloje, o iš jos vaiką pasiėmė ieškovas, su kuriuo T. B. atostogavo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 20 kalendorinių dienų.

20.2. 2021 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės pasiėmė sūnų, šiuo metu jie atostogauja Palangoje. Šalys yra susitarusios, jog šalių nepilnametis sūnus rugpjūčio mėnesį praleis su ieškove, nes atsakovas dirba, o ieškovė Kaune ketina pradėti dirbti nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio, t. y. visą rugpjūčio mėnesį gali keliauti po Lietuvą ir turiningai leisti laiką, likusį iki mokslo metų pradžios.

20.3. Laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas nepažeistų nei šalių, nei nepilnamečio vaiko T. B. interesų, nes jis turėtų galimybę turiningiau leisti laiką būdamas su ieškove, nei laukdamas, kol tėvas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 2021 m. rugpjūčio 29 d. darbo dienomis grįš iš darbo ir skirs sūnui dėmesio. Be to, tokiu būdu tiek ieškovas, tiek atsakovė su sūnumi T. B. praleistų po vienodą kiekį atostogų: iš pradžių atsakovas praleistų 20 kalendorinių, tuomet ieškovė – 26 dienas ir galiausiai ieškovas – dar penkias dienas.

Atsiliepimas

21. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku T. B., savo pobūdžiu iš esmės ribojančią jo ir tėvo bendravimą.

21.2. Šalys dėl jokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku T. B. 2021 metų birz?elio- rugpju?c?io me?nesiais nebuvo sutarę. Priešingai, ieškovas stengdavosi suderinti susitikimų su nepilnamečiu vaiku T. B. laiką, tačiau atsakovė su juo bendrauti trukdė.

21.3. Atsakovė nuteikinėja šalių sūnų T. B. prieš tėvą (tam pasitelkė ir psichologą), riboja bendravimą su juo, nepilnamečio vaiko T. B. telefoną nuolat laiko išjungtą ir neleidžia juo naudotis, tikrina susirašinėjimus su tėvu ir kt. Ieškovas kreipėsi į VVTAĮT, prašydamas užtikrinti jo, kaip tėvo, bendravimą su sūnumi; VVTAĮT 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-1492 nurodyta, kad reikalinga pagalba užtikrinti vaikui saugią aplinką.

21.4. Šalims susitarti dėl laiko praleidimo 2021 metų rugpjūčio mėnesį su nepilnamečiu vaiku T. B. nepavyko. Atsakovė teigė, kad sūnus visą 2021 metų rugpjūčio mėnesį bus Palangoje, todėl su juo ieškovas negalės bendrauti. Tokiu būdu atsakovė nevykdo pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 3.2 papunkčio, kuriame numatyta, kad atsakovas praleidžia su sūnumi T. B. laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnyje numatyta, jog teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos skubiai, nepaisant to, ar jos apskųstos, ar ne.

21.5. Ieškovas darbą baigia 14.00 val., todėl didesnę dienos laiko dalį gali skirti dėmesį sūnui.

21.6. Kadangi didžiąją dalį 2021 metų birželio mėnesio sūnus T. B. praleido su atsakove, o didesnę dalį 2021 metų liepos mėnesio – su ieškovu, nepilnamečiui vaikui T. B. 2021 metų rugpjūčio mėnesį praleidus su ieškovu 15 kalendorinių dienų (kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje), o likusią dalį – su atsakove būtų užtikrintas lygus šalių bendravimo su sūnumi T. B. laikas jo vasaros atostogų metu.

21.7. Atsakovė siekia, kad praleisdamas mažiau laiko su tėvu, sūnus T. B. atitoltų nuo ieškovo, tokiu būdu jai galint lengviau daryti jam įtaką.

Šalies argumentai

22. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021; tuo atveju, jeigu skundz?iama nutartis nebu?tu? panaikinta dalyje de?l laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (nepriklausomai nuo to kieno atz?vilgiu laikina bendravimo tvarka bu?tu? nustatyta), papildyti / pakeisti s?ia? tvarka? tokiomis nuostatomis: 1) kartu su vaiku gyvenantis vienas is? te?vu? i?sipareigoja netrukdyti kitam is? te?vu? bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji? aukle?jant; 2) vaiko gyvenimo esminiais ir svarbiais klausimais (i?skaitant ugdymo i?staigos lankymo ir keitimo klausimu) sprendimus motina ir te?vas priims tik bendru sutarimu; 3) skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo ryšiu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius, interesus ir užimtumą, tuo tarpu kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas elektroninio ryšio priemonėmis (įskaitant mobilųjį telefoną) visada būtų pasiekiamas; 4) pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, el. pašto adresui ar bet kuriam kitam kontaktiniam duomeniui, kuris naudojamas tėvui ir motinai įgyvendinant šią bendravimo tvarką, šalys privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo kontaktinio duomens pasikeitimo) viena kitą informuoti, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; 5) s?alys atskirais atvejais gali susitarti ir de?l kitokios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, atsiz?velgdami i? vaiko norus ir pageidavimus bei kitas aplinkybes; tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis nebūtų panaikinta dalyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, paliekant nustatytą laikiną su vaiku bendravimo tvarką ieškovui, teismo nutarties rezoliucinės dalies dėl laikinos bendravimo tvarkos laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktas, 3.2 papunktis, 5-8 punktai punktai turėtų būti pakeisti; prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą su vienu iš tėvų, neturėjo duomenų apie grėsmes vaiko geriausių interesų atžvilgiu, kurios buvo nurodytos ieškovo 2021 m. liepos 13 d. ieškinyje, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog vaikui gyvenant su motina būtų pažeidžiamos jo teisės, sukuriama netinkama aplinka jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai.

22.2. Atsakovė ką tik be sūnaus pritarimo ir ieškovo žinios pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, apie tai jo neinformuodama (sužinota tik iš bylos duomenų). Taigi atsakovė yra nepajėgi nepilnamečiam vaikui T. B. sukurti pastovios, ramios ir saugios aplinkos (vaikas neturėjo pastovios gyvenamosios vietos jau keletą metų, o dabar, atsakovei deklaravus savo gyvenamąją vietą Kauno mieste, nėra žinoma, kur, kokiomis sąlygomis ir kam nuosavybės teise priklausančiame būste vaikas gyvens / gyvena; be to, tokiu būdu nutraukti nepilnamečio vaiko T. B. socialiniai ryšiai su Vilniaus miestu, kur jis gimė, augo, gyvena jo artimi giminaičiai, draugai, lankyta mokykla). Toks atsakovės elgesys sudaro realią grėsmę nepilnamečio vaiko geriausiems interesams, jo harmoningam vystymuisi ir normalios psichikos formavimuisi.

22.3. Iš tarp bylos šalių 2021 metais vykusio susirašinėjimo per „Messenger“ programą matyti, jog atsakovė ignoruoja ieškovo žinutes, vilkina atsakymus į jas, nepateikia informacijos apie nepilnametį vaiką T. B. (net iki šiol); siekdama neleisti ieškovui susitikti su vaiku, į žinutes atrašinėja tik kartą per parą (naktimis). Tokiu būdu atsakovė toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, trukdo ir neleidžia jam bendrauti su vaiku bei gauti informaciją apie jį.

22.4. Atsakovė nevykdo pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties. Ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovę, prašydamas nurodyti, iš kur jam reikėtų pasiimti sūnų 2021 m. rugpjūčio 14 d., tačiau atsakovė jo žinutes ignoravo ir atsakymų nepateikė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka ieškovas negalėjo sūnaus T. B. pasiimti dviejų savaičių laikotarpiui.

22.5. Ieškovas pats kas mėnesį atsakovei perveda po 200,00 Eur nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymui. Taigi, nėra realios grėsmės, jog teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taikant tokią laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, laikinas nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymas turėtų būti priteistas iš atsakovės.

22.6. Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir esant konfliktiškiems bylos šalių santykiams, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka turi būti papildyta / pakeista, siekiant laikinai sureguliuoti teisinę situaciją ir eliminuoti bylos šalių konfliktus dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Atsiliepimas

23. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

23.1. Būtent ieškovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams šalių nepilnamečio vaiko T. B. interesams, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jo laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

23.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, susipažino ne tik su atsakovės, tačiau ir su ieškovo ieškiniu, pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismui, įskaitant ir ieškinio priedus, ir atsižvelgė į visas šalių pateiktas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Akcentuoja, kad grėsmės vaikui gyvenant su atsakove nenustatė netgi du skirtingos sudėties teismai, kurie padarė tą pačią išvadą, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepilnamečiam ginčo šalių sūnui, kuris išimtinai tik su atsakove gyvena jau daugiau nei dvejus metus, yra nesaugu toliau augti įprastoje aplinkoje – kartu su motina.

23.3. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė negyvena tarp dviejų miestų, nuolatinė gyvenamoji vieta – Kauno mieste, būtent dėl minėtos priežasties atsakovė inicijavo teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų Kauno apylinkės teisme. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. šalių sūnus T. B. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, trečioje klasėje. Vien tai, jog atsakovė, siekdama sukurti nepilnamečiui vaikui T. B. geresnes gyvenimo sąlygas bei dėl finansinių priežasčių persikėlė gyventi iš Vilniaus į Kauną, negali būti traktuojama kaip nesėslus atsakovės gyvenimas ir sūnaus ,,mėtymas“ tarp dviejų miestų. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Kaune, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė darbo sutartį su Kauno (duomenys neskelbtini) mokykla, kurioje dirba ikimokyklinės-priešmokyklinės grupės auklėtoja, t. y. darbo funkcijas atlieka toje pačioje mokykloje, kurią lanko ir šalių nepilnametis sūnus. Atsakovė turi visas galimybes užtikrinti sūnaus nuvykimą ir parvežimą iš ugdymo įstaigos, tiek prieš, tiek po pamokų jį toliau prižiūrėti, su juo praleisti laisvą laiką, jį ugdyti, praleisti su vaiku jo atostogas. VVTAĮT 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1492 patvirtina atsakovės poziciją, jog vaiko persikėlimas gyventi į Kauną kartu su motina nedaro jam jokios žalos, o atsakovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, sukuria jam saugią aplinką. Su Vilniumi socialiniai ryšiai nėra nutraukti, vaikas ir toliau bendrauja su savo giminaičiais, T. B. močiutė (atsakovės motina) taip pat atvyksta į Kauną pasisvečiuoti, pati atsakovė sūnų traukiniu 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuvežė savaitgaliui pas ieškovą į jo gyvenamąją vietą Vilniuje.

23.4. Vaiko nuomonė, išdėstyta VVTAĮT 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-1492, paneigia ieškovo atskirojo skundo argumentus neva šalių nepilnametis sūnus nenori važiuoti į Kauną ir bendrauti su atsakovės dabartiniu partneriu G. Ž.. Priešingai, šalių sūnui patinka leisti laiką ne tik su atsakove, bet ir su G. Ž.. Nepilnametis vaikas niekada nebuvo guldomas miegoti ant grindų ar prie gyvūno būdos, t. y. netinkamomis sąlygomis. Vaikas miega savo lovoje, savo kambaryje, vaiko patalai visada švarūs ir skalbiami kuo natūralesnėmis priemonėmis (dėl turimų alergijų). T. B. ieškovui atsiųsta foto nuotrauką, kurioje matomas kambarys ir jame esantis šuo bei žinutė: ,,Tėti, žiūrėk, kur aš miegosiu.“, nereiškia faktinės vaiko miegojimo vietos prie šuns, o tik vaiko džiaugsmą dėl įsigyto augintinio. Akivaizdu, kad ir pats ieškovas to nepalaikė kaip faktinės vaiko miegojimo vietos, nes į gautą žinutę atsakė: ,,Labanakt, bučkis.“ Būtent atsakovė rūpinosi ir sūnaus T. B. psichine sveikata, jo elgesiu mokykloje, tuo tarpu ieškovas jokių veiksmų, siekdamas pagelbėti sūnui, nesiėmė. Vaiko išsakoma pozicija ieškovui žinutėse, kurias šis yra pateikęs į bylą (susijusi su nenoru kraustytis į Kauną ar su neva nemandagiu kitų asmenų elgesiu jo atžvilgiu), gali būti nulemta siekio į save pritraukti dėmesio.

23.5. Ieškovas, būdamas vaiko tėvu, ignoruoja specialisto pagalbos poreikį.

23.6. Atsakovė tyčia netikrina susirašinėjimų, nelaiko telefono išjungto (juolab, jeigu ieškovui nepavyktų tiesiogiai susisiekti su vaiku, tą jis gali padaryti paskambinęs atsakovei), tačiau ir neverčia sūnaus, kaip to pageidautų ieškovas, visą parą šalia savęs laikyti telefoną. Ieškovo reikalavimas, kad šalių sūnus būtų visa parą pasiekiamas mobiliuoju telefonu yra kenkiantis nepilnamečio vaiko (9 metų amžiaus) interesams, sukeliantis mažamečiui vaikui stresą, nes jis patiria įtampą nuolat tikrindamas ar telefone nepraleido ieškovo skambučio ar žinutės, nes jam neatsiliepęs ar neatrašęs, sulaukia ieškovo priekaištų. Akivaizdu, jog ieškovo elgesys kenkia šalių nepilnamečio vaiko interesams. Tai, kad nėra ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas telefonu, patvirtina ir paties ieškovo pateikti susirašinėjimai su sūnumi, iš kurių matyti, kad tėvas su sūnumi bendrauja bet kuriomis dienomis ir bet kokiomis valandomis.

23.7. Pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 3.2 papunktyje nustatytą tvarką atsakovė neturėjo galimybės perduoti vaiko dėl objektyvių priežasčių – vaiko sveikatos būklės.

23.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė itin detalią ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, t. y. nustatė bendravimo tvarką tiek savaitgaliais, tiek šventinėmis dienomis, tiek vaiko atostogų metu, todėl detalesnis laikinos bendravimo tvarkos nustatymas akivaizdžiai yra perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24964-1102/2021 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-62-790/2021 sujungtoje su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-19477-959/2021, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-19477-959/2021 prie civilinės bylos Nr. e2-24964-1102/2021) ieškovą atstovaujančio advokato Sauliaus Pėdnyčios prašymas: 1) sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-2570-967/2021 pagal ieškovo 2021 m. liepos 27 d. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-1771-273/2021 pagal atsakovo A. B. 2021 m. rugpjūčio 16 d. atskirąjį skundą ir ieškovės I. R.-B. 2021 m. rugpjūčio 4 d. atskirąjį skundą; 2) prijungti prie bylos naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.

25. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2570-967/2021 ieškovą atstovaujančio advokato Sauliaus Pėdnyčios prašymą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2S-2570-967/2021 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2S-1771-273/2021 sujungimo perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

26. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2021 nutarta sujungti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-2570-967/2021 ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-1771-273/2021, prijungiant civilinę bylą Nr. e2S-1771-273/2021 prie civilinės bylos Nr. e2S-2570-967/2021.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

28. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas ribų.

29. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis spręsti šalių nepilnamečio vaiko T. B. gyvenamosios vietos, laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo teikimo klausimai. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pažymėtina, kad šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: ieškovas – 2021 m. rugpjūčio 5 d. šalių susirašinėjimą Facebook „Messenger“ programoje, rašytinius paaiškinimus su priedais; atsakovė – 2021 m. birželio 1 d. šalių susirašinėjimą Facebook „Messenger“ programoje, VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1492, foto nuotraukas, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 2021 m. rugpjūčio 11 d. pažymą apie T. B. mokymąsi Nr. SR-66, 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 192, 2021 m. rugpjūčio 23 d. T. B. charakteristiką, 2020 m. gruodžio 11 d. susitikimo Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje protokolą, 2021 m. birželio 10 d. susitikimo su T. tėvais protokolą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. medicininį pažymėjimą Nr. 000695, 2021 m. rugpjūčio 17 d. medicininį pažymėjimą Nr. 1450, 2021 m. rugpjūčio 24 d. / 2021 m. rugpjūčio 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą.

31. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Žemesnės instancijos teismas

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes, kad: 1) ieškovas rašytiniais paaiškinimais su priedais, pasibaigus atskirųjų skundų padavimo terminui, siekia papildyti juos naujais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomoms taisyklės tą daryti draudžiant (CPK 42 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis); 2) šalių pateikti aukščiau išvardyti papildomi įrodymai gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia esant pagrindą atsisakyti priimti ieškovo rašytinius paaiškinimus su priedais ir prijungti 2021 m. rugpjūčio 5 d. šalių susirašinėjimą Facebook „Messenger“ programoje, 2021 m. birželio 1 d. šalių susirašinėjimą Facebook „Messenger“ programoje, VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1492, foto nuotraukas, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 2021 m. rugpjūčio 11 d. pažymą apie T. B. mokymąsi Nr. SR-66, 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 192, 2021 m. rugpjūčio 23 d. T. B. charakteristiką, 2020 m. gruodžio 11 d. susitikimo Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje protokolą, 2021 m. birželio 10 d. susitikimo su T. tėvais protokolą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. medicininį pažymėjimą Nr. 000695, 2021 m. rugpjūčio 17 d. medicininį pažymėjimą Nr. 1450, 2021 m. rugpjūčio 24 d. / 2021 m. rugpjūčio 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą prie bylos medžiagos.

33. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

34. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

35. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

36. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 dalimi, kuria laikinoji šalių sūnaus T. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovo atskirieji skundai grindžiami argumentais, kad vaikas prieš jo valią ir norą perkraustytas iš Vilniaus į Kauną, kur gyvena atsakovės sugyventinis ir kur vaikas paliekamas vienas su juos ir kitais asmenimis, tuo tarpu atsakovė nežinia kur būnanti. Ieškovo teigimu, atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, nuteikinėja vaiką prieš tėvą, riboja vaiko bendravimą su tėvu, išjungia vaiko telefoną, ignoruoja ieškovo žinutes, neatsako į jas, taip pat neužtikrina vaiko priežiūros, elementarių higienos priemonių, negeba užtikrinti vaiko teisių ir interesų – tuo tarpu vaikui gyvenant Vilniuje, jam sukurta socialinė aplinka, čia yra artimi giminaičiai, draugai bei lankoma mokykla.

38. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuo 2019 m. kovo 25 d. šalys pradėjo gyventi atskirai, kada ieškovo motinai Danai Bagdonavičienei 2019 m. kovo 23 d. atsiuntus atsakovei žinutę, jog 2019 m. kovo 25 d. bus keičiama durų spyna ir jai reikia kuo skubiau išsikelti, atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi nedelsiant išsikėlė į nuomojamą būstą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 padaryta išvada, kad šioje stadijoje prieinamais duomenimis, nėra galimybės konstatuoti, jog vaikui gyvenant su atsakove, pažeidžiamos jo teisės, sukuriama netinkama aplinka jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, todėl, siekiant užtikrinti tam tikrą vaikui įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, tikslinga laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Žemesnės instancijos teismas

39. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą su vienu iš tėvų, neturėjo duomenų apie grėsmę vaiko geriausiems interesams, nurodytų jo 2021m. liepos 13 d. ieškinyje, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui, tokią poziciją paneigia skundžiama nutartis, kurioje pažymėta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės ieškiniuose nurodoma, jog šalys nuo 2019 metų pavasario faktiškai gyvena skyriumi, šalių vaikas nuo to laiko faktiškai gyvena su ieškove. Minėta aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, susipažino ne tik su atsakovės, tačiau ir su ieškovo pateiktu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismui, įskaitant ir ieškinio priedus, taip pat atsižvelgė į visas šalių nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, grėsmė vaikui gyvenant su ja nenustatyta ne tik Kauno apylinkės teismo, tačiau ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, t. y. dviejų skirtingos sudėties teismų, sprendusių, jog nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepilnamečiam ginčo šalių sūnui, kuris su atsakove gyvena jau daugiau nei dvejus metus, yra nesaugu toliau augti su motina.

40. Ieškovas atskiruosiuose skunduose pažymėjęs, kad atsakovė neveda sėslaus gyvenimo būdo, vaiką vežiodama iš vieno miesto į kitą, nesukuria jam saugios ir pastovios artimos socialinės aplinkos, o tai kenkia nepilnamečio vaiko T. B. psichikai, sveikatai, harmoningam ir visapusiškam vystymuisi. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovės ir šalių sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas (VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-1492 papildomai nurodyta, kad vaikas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas gyvens nuo 2021 m. liepos 1 d.); nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nepilnametis vaikas T. B. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, trečioje klasėje. Į bylą pateiktas VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2TSD-1441, kuriame nurodyta, kad: adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas su atsakove ir nepilnamečiu vaiku T. B. kartu gyvena atsakovės sugyventinis G.; gyvenamojo namo dalis, kuriame apie 80 kv. m², priklauso atsakovės sugyventiniui; namo dalyje yra didelė erdvė, kurioje – virtuvė, iš šios patalpos durys į T. įrengtą kambarį, laiptai į antrą aukštą, kur įrengtas miegamasis; apsilankymo metu namuose švaru ir tvarkinga; vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame stovi vaiko lova, komoda, stalas, kur vaikas ruoš pamokas; namuose yra visi būtini buities reikmenys. Be kita ko, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė ir Kauno (duomenys neskelbtini) mokykla sudarė darbo sutartį Nr. 192, pagal kurią atsakovė pradėjo eiti ikimokyklinės-priešmokyklinės grupės auklėtojos pareigas; taigi, darbo funkcijos atliekamos toje pačioje ugdymo įstaigoje, kurią lanko šalių sūnus T. B.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu šalių sūnus T. B. turi pastovią gyvenamąją vietą Kauno mieste; adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, t. y. jis turi atskirą kambarį, kuriame stovi lova, komoda, stalas, namuose švaru ir tvarkinga; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nepilnametis vaikas T. B. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, trečioje klasėje, kurioje dirba atsakovė, turėdama galimybę užtikrinti sūnaus nuvykimą ir parvykimą iš mokymosi įstaigos, tiek prieš, tiek ir po pamokų jį toliau prižiūrėti, praleisti laisvą laiką, ugdyti. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų išvadai daryti, kad nepilnamečio vaiko T. B. periodiškas buvimas tiek Vilniuje, tiek Kaune, priešingai nei teigia ieškovas, akivaizdžiai kenktų jo psichikai, sveikatai, harmoningam ir visapusiškam vystymuisi (CPK 178 straipsnis).

41. Atsakovė nurodžiusi, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, šalių nepilnametis sūnus T. B., išsikraustė kartu su ja; visus šiuos du su puse metų faktiškai šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra su atsakove, ieškovas kas mėnesį teikia šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą (po 200,00 Eur pervesdamas atsakovei), o su ieškovu yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, jam pasiimant vaiką kas antrą savaitgalį bei rotuojant šventines dienas ir atostogas. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su atsakovės teiginiais, juo labiau ieškovui neneigiant, kad minėtą laikotarpį, t. y. pastaruosius du su puse metų, šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnamečio vaiko T. B. gyvenamoji vieta yra su atsakove, prašant nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko T. B. gyvenamąją vietą siekiama pakeisti nusistovėjusią sūnaus gyvenamąją vietą.

42. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, įgyvendinant kasacinio teismo nurodytą sąlygą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi (CPK 178 straipsnis). Dėl ieškovo gebėjimų užtikrinti nepilnamečiam vaikui T. B. saugią ir stabilią aplinką, remiantis atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovas dažnai vartoja alkoholį, yra linkęs į agresiją, įtraukia į šalių konfliktus nepilnametį vaiką T. B., netinkamai prižiūri šalių sūnų, sudaro nesaugias vaikui sąlygas (šiam 2020 m. birželio 1 d. papasakojus, jog policijos pareigūnai sustabdė ieškovo automobilį, kurį tuo metu vairavo T.; 2021 m. liepos 14 ar 15 d. ieškovui šalių sūnų nusivežus pas giminaičius, kur T. rankose atsidūrė pusbrolio senelio šautuvas), jo akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, kuriuos po to šalių sūnus vartoja mokykloje, dėl ko sulaukia skundų iš mokytojų, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, visų pirma, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant jokių minėtų argumentų pagrindimo įrodymų, antra, abiejų tėvų savybes, gyvenimo būdo ypatumus ir kt., kurie yra reikšmingi sprendžiant tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jos intensyvumo, išsamiai turint vertinti bei dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

45. Ieškovas teigia, kad vaikas Kaune paliekamas vienas su jam svetimais žmonėmis (atsakovės sugyventiniu G. Ž. ir jo motina), o atsakovė neaišku kur yra ir ką veikia; sūnus Kaune miega ant grindų, šalia gyvūnų (galimai šuns ar katės) būdos; sūnus tvirtina, kad jis dažnai būna Kaune pas atsakovės sugyventinį G. ir jam ten nepatinka, G. nemandagiai su juo šneka; sūnus tvirtina, kad mama su juo neturi laiko bendrauti, neatsimena, kada ir ką su mama veikė. Nagrinėjamu atveju atsakovas su 2021 m. birželio 23 d. kreipėsi į VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, siekiant nutraukti santuoką, nes atsakovė, ketindama gauti sūnaus globą ir išsivežti jį į kitą miestą – Kauną, sudaro kliūtis pilnavertiškai bendrauti su sūnumi. VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-1492 nurodė, kad su vaiku bendrauta skyriuje 2021 m. liepos 1 d.; pokalbio metu vaikas paaiškino, kad su mama važiuoja į Kauną, tame mieste jam taip pat patinka būti; pokalbio metu neišsakė jokių nusiskundimų, teigė, jog jam yra viskas gerai. Ši vaiko nuomonė, nurodyta skyriaus specialistams, paneigia ieškovo dėstomus argumentus, kad šalių nepilnametis vaikas T. B. sūnus nenori važiuoti į Kauną ir bendrauti su atsakovės dabartiniu partneriu G. Ž.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo pagal byloje esančius duomenis spręsti, kad vaikas Kaune miega ant grindų, šalia gyvūnų (galimai šuns ar katės) būdos, t. y. netinkamomis sąlygomis; nagrinėjamu atveju T. B. ieškovui atsiųsta foto nuotrauka, kurioje matomas kambarys ir jame esantis šuo, bei žinutė: „Tėti, žiūrėk kur aš miegosiu.“ nereiškia faktinės vaiko miegojimo vietos prie šuns būdos; kaip pažymi ir atsakovė, tokiu būdu vaikas galėjo išreikšti džiaugsmą dėl įsigyto augintinio arba siekti parodyti naują gyvenamąją aplinką; kad ir pats ieškovas to nelaikė faktine vaiko miegojimo vieta pagrindžia aplinkybė, jog į gautą žinutę jis atrašė: ,,Labanakt, bučkis“, neišreikšdamas nei susirūpinimo, nei abejonių dėl miegojimo vietos ar jos tinkamumo. Be to, 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos T. B. klasės mokytojai N. Z. ir D. E. pateikė nepilnamečio vaiko charakteristiką, kurioje nurodyta, kad mokslo metų pradžioje buvo pastebėtos vaiko elgesio problemos ir nuo to laiko jos vis stiprėjo, akcentuojama, jog ginčo šalių sūnus vis bando kažką pakomentuoti, pašmaikštauti, rodyti keistus judesius, kad pritrauktų į save dėmesį, teigiamas skatinimas suveikia, bet turi būti lydimas beveik nuolatinio individualaus mokytojo dėmesio, todėl negalima būtų vienareikšmiškai atmesti ir tikimybės, kad vaiko išsakoma pozicija ieškovui žinutėse, kurias jis yra pateikęs į bylą, gali būti nulemta siekio į save pritraukti dėmesio.

46. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaiku, t. y. vaiką nuteikinėja prieš tėvą, tam netgi pasitelkia psichologą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos T. B. klasės mokytojų N. Z. ir D. E. pateiktoje nepilnamečio vaiko charakteristikoje taip pat nurodyta, kad per mokslo metus dažnai buvo kreipiamasi į T. tėvus, aptarinėjami sunkumai, kuriuos vaikas galbūt išgyvena namuose, diskutuojama, ką daryti, kad mokytis ir būti sociume su kitais vaikais T. būtų lengviau, o kitiems vaikams saugiau; T. mama I. vaiku mokykloje domėjosi, bendravo su mokytojais ir dalyvavo mokyklos renginiuose, padėdavo mokytojams sunkiose situacijose, ieškojo būdų, kaip padėti T. mokykloje ir mokytojams bendrauti su juo; su tėčiu A. susitikti pavyko tik vieną kartą per Zoom organizuotą pokalbį su klasės mokytojais ir VGG; antrą susitikimą suderinti buvo pavykę, bet paskutinę akimirką tėtis A. atšaukė savo dalyvavimą ir susitikime dalyvavo tik mama I.; prašyta tėvų kreiptis T. psichologo pagalbos; situacijai mokykloje negerėjant, 2021 metų birželio mėnesį parengti dokumentai siųsti T. konsultacijai į PPT dėl situacijos įvertinimo, reikiamos pagalbos vaikui suteikimo, psichologo konsultacijų, individualaus mokymosi. Taip pat, kartu su T. B. charakteristika pateiktame Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 2020 m. gruodžio 11 d. susitikimo protokole nurodoma, jog T. provokuoja, atsikalbinėja pamokų metu; kelia destrukciją klasėje; pastebima elgesio kaita po susitikimų su tėčiu; pasakojo, kad tėtis jį mušė, vadina nepagarbiai, keikiasi; keiksmažodžiai atkeliauja į klasę; T. pravardžiuoja, keikiasi, tyčiojasi iš kitų vaikų; savo elgesiu provokuoja suaugusiuosius. Minėti rašytiniai įrodymai pagrindžia objektyvaus poreikio dėl psichologinės pagalbos nepilnamečiam vaikui T. B. suteikimo buvimą, turint sunkumų mokykloje, kuris negali būti vertinamas kaip trukdymas bendrauti su vaiku ar vaiko nuteikinėjimas prieš tėvą, šiam, kaip pažymėta ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos T. B. klasės mokytojų N. Z. ir D. E. pateiktoje nepilnamečio vaiko charakteristikoje, susitikimuose su mokytojais ir VGG iš esmės nedalyvaujant, taigi, ir galimai nežinant nei apie vaiko problemas mokykloje, nei apie jų mastą.

47. Ieškovas pakartotinai procesiniuose dokumentuose pasisakęs, jog atsakovė trukdo bendrauti su vaiku, riboja bendravimą tiek pokalbių, tiek susitikimų forma, vaiko telefoną laiko išjungtą, neleidžia jam juo naudotis, nuolat tikrina vaiko susirašinėjimus su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovas iš esmės neneigia atsakovės nurodomų aplinkybių, kad nuo 2019 metų pavasario šalims gyvenant skyrium ir šalių sūnui būnant su ieškove, jis su vaiku bendraudavo reguliariai kas antrą mėnesio savaitgalį bei rotuojant šventines dienas ir atostogas; taigi, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė ribojusi jo bendravimą susitikimų forma. Tuo tarpu pasisakant dėl ribojamo bendravimo pokalbių, kitaip tariant, mobiliuoju telefonu, forma, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko mobilusis telefonas tyčia būtų laikomas išjungtas, priešingu atveju, ieškovas neturėtų net ir galimybės pateikti susirašinėjimų su sūnumi T. B. momentinių nuotraukų. Be kita ko, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, ieškovo reikalavimas, kad šalių sūnus būtų visą parą pasiekiamas mobiliuoju telefonu yra kenkiantis nepilnamečio vaiko (9 metų amžiaus) interesams ir sukeliantis stresą, tai pažymėjus ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos klasės mokytojams, įpareigojant kontroliuoti, kiek laiko šalių nepilnametis vaikas T. B. praleidžia su mobiliuoju telefonu ir tą laiką mažinti.

48. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nevykdė Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 ir laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. trukdė jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vaikas nebuvo perduotas tėvui minėtoje nutartyje nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ką pagrindžia į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys toliau nurodytas aplinkybes, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė kreipėsi į S. K. bendrosios praktikos gydytojo centrą Palangoje dėl pablogėjusios sūnaus sveikatos būklės, vaikui buvo nustatyta funkcinė dispepsija, funkcinis sistolinis ūžesys, medicinos išraše nurodoma, jog reikalinga kardiologo konsultacija dėl ištyrimo diagnozės patikslinimui; nepraėjus vaiko pilvo skausmams, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į VĮ Kauno miesto polikliniką, kuri nustatė nepilnamečiam vaikui T. B. funkcinę dispepsiją, 2021 m. rugpjūčio 24 d. lydėjo vaiką pas ortopedą, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. – pas oftalmologą. Byloje nėra šalių ginčo, jog pagerėjus vaiko sveikatos būklei, atsakovė pati traukiniu pristatė nepilnametį vaiką ieškovui 2021 m. rugpjūčio 27 d. Antra, detalesnis pasisakymas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 nustatytos bendravimo tvarkos laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., taip pat ir su ja susijusių šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nėra tikslingas, šiam bylos nagrinėjimo metu jau suėjus.

49. Ieškovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu nepilnamečiam sūnui T. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, teigdamas, jog ir taip jį moka geranoriškai. Kadangi šiuo atveju laikinas išlaikymas nustatomas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, o nei tokios pareigos įtvirtinimas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021, nei periodinių išmokų dydis nepablogina ieškovo padėties, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

50. Ieškovas taip pat remiasi argumentu, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta nepilnamečio vaiko T. B. laikina bendravimo tvarka, ji turinti būti išplėsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 nustatyta detali ieškovo ir nepilnamečio vaiko T. B. bendravimo tvarka savaitgaliais, šventinėmis dienomis, vaiko atostogų metu, todėl detalesnis šios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas būtų perteklinis, pavyzdžiui: bendravimo tvarkos punktas „kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų įsipareigoja netrukdyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant“ atitinka CK 3.170 straipsnio 4 punktą, kuriame nurodoma, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka; bendravimo tvarkos punktas „vaiko gyvenimo esminiais ir svarbiais klausimais (įskaitant ugdymo įstaigos lankymo ir keitimo klausimu) sprendimus motina ir tėvas priims tik bendru sutarimu“ atitinka CK 3.165 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir CK 3.165 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tuo tarpu dėl bendravimo tvarkoje norimos numatyti sąlygos, kad: „Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo ryšiu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus. Kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas elektroninio ryšio priemonėmis (įskaitant mobilųjį telefoną) visada būtų pasiekiamas“ pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas, jog šalių sūnus būtų visą parą pasiekiamas mobiliuoju telefonu, kenkia nepilnamečio vaiko (9 metų amžiaus) interesams, sukelia mažamečiui vaikui stresą, nes jis patiria įtampą nuolat tikrindamas telefoną; be to, tokios bendravimo tvarkos nuostatos neįmanoma priverstinai įvykdyti, nes pasiekiamumas / nepasiekiamumas telefonu priklauso ir nuo trečiųjų asmenų (mobiliojo ryšio operatorių) veiksmų, ar objektyvių aplinkybių (ryšio nebuvimo tam tikrose teritorijose).

51. Kiti šalių atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti ieškovo A. B. ir atsakovės I. R.-B. atskiruosius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24964-1102/2021 ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19477-959/2021 palikti nepakeistas, taikant toliau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones:

,,Iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir nulį euro centų), paskiriant atsakovę I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką:

1. Ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), einamųjų kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su sūnumi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio 18.00 val. ar pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val., pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą ar su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą.

2. Darbo dienomis ieškovas A. B. turi teisę bendrauti su sūnumi T. B. nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą bei dienos režimą. Atsakovė I. R.-B. užtikrina vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis.

3. Pusę vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), sūnus praleidžia su kiekvienu iš tėvų.

3.1. Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas A. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku T. B. 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos 2021 m. rugpjūčio 14 d., 10.00 val., ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 29 d., 18.00 val., ar kitomis su atsakove I. R.-B. sutartomis dienomis ir laiku.

3.2. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su sūnumi praleidžia ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atvykdamas pasiimti sūnaus iš gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą iki 19.00 val. praėjus pusei atostogų laiko, o kitą pusę atostogų su sūnumi praleidžia atsakovė I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su sūnumi praleidžia atsakovė I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o kitą pusę atostogų su sūnumi praleidžia ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atvykdamas pasiimti sūnaus iš gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos 10.00 val., ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą iki 19.00 val. paskutinę atostogų dieną. Jeigu sūnaus atostogų laikas yra nelyginis dienų skaičius, papildomą dieną su sūnumi praleidžia atsakovė I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4. Jeigu pirmame punkte nurodyta bendravimo tvarka sutampa su atostogų grafiku, taikomas atostogų grafikas.

5. Valstybinių švenčių dienomis ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą sekančiai:

5.1. Nelyginiais metais:

5.1.1. Gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena);

5.1.2. Vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

5.1.3. Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.;

5.1.4. Gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

5.1.5. Liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

5.1.6. Lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

5.2. Lyginiais metais:

5.2.1. Nuo Gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19.00 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena);

5.2.2. Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.;

5.2.3. Kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

5.2.4. Birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

5.2.5. Rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

6. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną ir ieškovo A. B. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), praleidžia su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos 10.00 val. ir grąžina iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove I. R.- B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą.

7. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – nelyginiais metais praleidžia su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paima sūnų iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ar kitos su atsakove I. R.- B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartos vietos 10.00 val. (jei vasario 6 d. yra savaitgalis) arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartą vietą.

8. Valstybinių švenčių dienoms, Tėvo dienai ar gimimo dienoms sutampant su pirmame ir antrame punktuose nurodytais bendravimo grafikais, laikomasi valstybinių švenčių, Tėvo dienos ar gimimo dienų grafiko.

9. Jei ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negalės paimti sūnaus grafike nurodytomis dienomis, jis prieš 7 (septynias) kalendorines dienas apie tai praneša atsakovei I. R.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), elektroniniu laišku arba SMS žinute.“

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė