Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-543/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
1-63-543/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29563-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-543/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29563-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,dalyvaujant prokurorei A. B.,nukentėjusiajai A. Š.,kaltinamajam E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. 2014 m. spalio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2015-03-06 paleistas iš PN, atlikęs bausmę;

2) 2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme. 2017-02-15 paleistas iš PN, atlikęs bausmę;

3) 2019 m. balandžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2019-04-01 teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Bausmės neatlikęs, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. Š. 2020 m. liepos 25 d. apie 13 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę A. Š., sudavė jai kumščiu smūgį į galvos sritį, dėl to jai nukritus ant grindų, tempė ją už kojos ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į šoną ir galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad A. Š. yra jo sutuoktinė. Jie nuolat kartu negyvena, nes A. turi būstą (duomenys neskelbtini) namo bendrabutyje, todėl ji su mažamete dukra, jam vartojant alkoholį, išeina pagyventi atskirai. Kaltinime nurodytu laiku jis keletą dienų iš eilės vartojo alkoholį, liepos 25 d., būdamas pagiringu nuėjo į minėtą bendrabutį, kur vartojo alkoholį, po to nuėjęs pas A. į kambarį paprašė leisti išsimiegoti. Pabudęs, nerado A. su vaiku, todėl išėjo jų ieškoti. Nuėjęs į pirmą aukštą, pamatė, kad A. su mergaite ant rankų išeidinėja iš kitame koridoriaus gale esančio kambario. Jis matė, kaip A., eidama link jo, paslydo ant šlapių koridoriaus grindų ir laikydama mergaitę nugriuvo ant nugaros. Kadangi ji nugriuvo arti durų, paėmęs už liemens, ją patraukė, kad būtų saugiau mergaitei, po to, padėjo jai atsikelti. Mergaitė visą tą laiką buvo sutuoktinei ant krūtinės. Kai žmona atsikėlė, jie kartu nuėjo į penktą aukštą, žmona sąmonės nebuvo praradusi, ji pati mergaitę nusinešė iki namų. Mergaitės niekas nebuvo paėmęs. Vėliau kažkas iškvietė policiją ir jį sulaikė. Jis du kartus yra teistas už A. sumušimą, tačiau šį kartą jos atžvilgiu nesmurtavo. Kartu su nukentėjusiąja turi 6 vaikus, abiems apribotos tėvystės teisės 5 vaikų atžvilgiu. Mano, kad liudytoja L. M. priešingai nusiteikusi jo atžvilgiu, todėl duoda melagingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. Š. paaiškino, kad liepos 25 dieną atėjęs į A. Š. kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), rado kaimynus, su kurias kartu vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, dėl girtumo užmigo. Pabudęs ir neradęs A., išėjo jos ieškoti. Pirmame aukšte jos neradęs grįždinėjo į kambarį, kuomet sutiko A. kartu su pareigūnais. Pastarieji jam paaiškino, kad jis įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jį sulaikė (1 t., b. l. 65).

Nukentėjusioji A. Š., nagrinėjant bylą teisme, pasinaudojo jai suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį E. Š. Nukentėjusioji buvo apklausta teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodė, kad liepos 25 d. sutuoktinis E. Š. į (duomenys neskelbtini) namą atėjo neblaivus. Ją kartu su mergaite surado pirmame aukšte pas dukters krikšto mamą, kur ji taip pat vartojo alkoholį ir buvo neblaivi. Jai su mergaite išeidinėjant iš minėto kambario, koridoriuje susitiko Š., jis buvo agresyvus, abu susiginčijo, po to jis ją stūmė, ji atsitrenkė į sieną, sudavė smūgius, kiek jų buvo, negali pasakyti. Žino, kad sudavė į galvą, nes buvo sužalota ausis. Dėl suduotų smūgių skaudėjo ausį ir nugarą. Ar spyrė, nepamena. Ji nenori nieko pasakoti ir įvardinti suduotų smūgių, nes bijo jo, net nežino kelintą kartą jis smurtauja jos atžvilgiu, dėl jo patirto smurto yra gydyta stacionare, ji nori išsituokti, tačiau bijo, kad dėl jos parodymų jis nesutiks su ja skirtis (1 t., b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad liepos 25 d. apie 13 val. pirmo aukšto koridoriuje susitiko sutuoktinį E., pas kurį paklausė, kur pastarasis padėjo jos alų. E., nieko nesakęs, su ranka sudavė nemažiau trijų smūgių, pataikė į dešinę ranką, galvą ir į nugarą. Dėl to jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į galvą ji nukrito ant žemės. Š. jai gulinčiai kelis kartus įspyrė. Pareiškimo nerašys, akistatoje su juo nedalyvaus, nes bijo sutuoktinio, mano, kad kerštaudamas ją dar labiau sumuš (1 t., b. l. 22, 27).

Teisme apklausta liudytoja L. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir pažįsta Š. Liepos 25 d. būdama bendrabutyje matė, kad A. Š. kartu su mažamete dukra buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Eidama iš bendro naudojimo vonios kambario į savo (duomenys neskelbtini) kambarį pamatė, kaip A. su mergaite, kuri garsiai verkė, bėga koridoriumi, o Š. jas vejasi. A., pribėgusi prie (duomenys neskelbtini) kambario, beldėsi į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Pasivijęs prie (duomenys neskelbtini) kambario, E. Š. nukentėjusiajai ranka kirto į galvą, nuo smūgio ji kartu su rankose laikoma mergaite, krito ant grindų. Jai (liudytojai) pradėjus šaukti, ką jis daro, juk mergaitė maža, Š. išbėgo į foje, bet greitai vėl sugrįžo. Sugrįžęs, nukentėjusiajai liepė keltis ir, paėmęs jai gulinčiai už kojos, pradėjo tempti. Patempė maždaug 1 metrą. Mergaitė gulėjo ant motinos ir spiegė. Jai (liudytojai) atrodė, kad A. guli be sąmonės. Jai gulinčiai Š. pasilenkęs dar sudavė smūgius, iš pradžių į galvą, po to į galvos šoną. Ji matė, kad E. Š. sudavė gulinčiai A. tris smūgius į galvą. Ji išsigando tokio E. Š. elgesio, todėl grįžo namo, užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu pas ją į svečius atėjo dukra E. M. ir kartu atsinešė Š. mažametę dukrą, kuri buvo išsigandusi, labai verkė. Dukra pasakė, kad jai mergaitę padavė kažkoks vyriškis. Ji (liudytoja) niekada anksčiau nesipyko su kaltinamuoju ir neturėjo konfliktinių situacijų, tačiau bijo kaltinamojo, jis dėl šios bylos darė jai psichologinį spaudimą, kvietė pasikalbėti ir siūlė pinigus, kad neliudytų prieš jį teisme. A. Š. taip pat siūlė jai pasikalbėti apie bylą, tačiau ji nesutiko. Analogiškus parodymus liudytoja L. M. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48).

Liudytoja E. M., apklausta teisme, parodė, kad įvykio dieną eidama pas mamą L. M. į svečius, pirmo aukšto koridoriuje ant grindų rado gulinčią nukentėjusiąją, o šalia jos sėdėjo maždaug 1 metų mergaitė ir verkė. E. Š. šalia nebuvo. A. gulėjo ant nugaros. Nesigilino, ar ji buvo sąmoninga, paėmė verkiančią mergaitę ir nusinešė pas mamą. Motina buvo išsigandusi, papasakojo, kad matė, kaip E. Š. sumušė A. ir ji dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko jai pavyko nuraminti verkiančią Š. dukrą, tuomet atėjo nukentėjusioji ir mergaitę išsinešė.

Iš 2020-07-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-07-25 13 val. 18 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi neblaivūs sutuoktiniai. Moteris guli, yra vienas mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,67 promilės, sudavė tris smūgius kumščiu žmonai A. Š., apsvaigusiai nuo alkoholio – 2,76 promilės, į veido sritį, ko pasekoje A. Š. jautė fizinį smurtą. A. Š. atsisakė rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 1-2).

2020-07-25 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus patrulio tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2020-07-25 13 val. 18 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi vyras su žmona. Moteris guli, yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad pranešėja yra L. M., kuri paaiškino, kad vyras muša moterį. Kartu su pranešėja lipant antro aukšto laiptinėje, sutiko vyriškį t. y. E. Š. Pranešėja patikino, kad šis asmuo smurtavo prieš savo žmoną. Bendraujant su E. Š., uždavus klausimą dėl įvykusio konflikto, E. Š. dėl neblaivumo sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai dėliojo mintis, atsakė, kad nieko neįvyko. Nusprendus patikrinti Š. gyvenamąją vietą, ketvirtame aukšte sutiko moterį, laikančią mažametę mergaitę ant rankų, nustatyta, kad tai A. Š. A. Š. iš pažiūros atrodė neblaivi. Pasiteiravus sutuoktinių, kas įvyko, abu sakė, kad konflikto nebuvo. Atskyrus sutuoktinius, A. Š. paaiškino, kad prieš ją smurtavo E. Š. pirmojo aukšto koridoriuje, suduodamas tris smūgius dešinės rankos kumščiu į dešinės pusės veido sritį. Smurto metu A. Š. rankose laikė mažametę mergaitę. A. Š. sakė, kad jai skaudėjo, todėl turi pretenzijų. Buvo pasiūlyta medikų pagalba, bet ji atsisakė. Patikrinus neblaivumą, E. Š. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, A. Š. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Kadangi abu tėvai buvo neblaivūs, buvo iškviesti Vaiko teisių tarnybos darbuotojai. Nuėjus iki pranešėjos L. M., ji paaiškino, kad E. Š. pirmame aukšte, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, rankomis mušė A. Š. Kiek smūgių bei kuria tiksliai ranka sudavė, nurodyti negalėjo. E. Š. buvo sulaikytas, o A. Š. su jais vyko į Alytaus AVPK pareiškimo priėmimui. Alytaus AVPK kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. sėdėdama pasakė, kad nuo parodymų atsisako, nieko nepasakos, pareiškimo rašyti nenori (1 t., b. l. 7-9).

2020-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prieš įeinant į bendro naudojimo koridorių yra foje, apšviesta natūralia dienos šviesa, koridorius apšviestas koridoriaus gale per esantį langą sklindančios natūralios dienos šviesos (1 t., b. l. 10-15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), yra jo šeimos narys.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. tyčia smurtavo prieš sutuoktinę A. Š., t. y. sudavė jai, stovinčiai, kumščiu smūgį į galvos sritį, dėl to jai nukritus ant grindų, tempė ją už kojos ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į šoną ir galvos sritį, dėl tokių smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis E. Š. teisme aiškino, kad jis nesmurtavo prieš sutuoktinę, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi ir nešdama mažametę dukrą, paslydo ant šlapių grindų ir nugriuvo, o jis tik gulinčią patraukė nuo arti buvusių durų, kad kas neužgautų ant jos krūtinės gulėjusios mergaitės. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. nurodė, kad visą laiką miegojo A. kambaryje, išėjęs jos ieškoti, A. su policijos pareigūnais susitiko koridoriuje, jokio incidento tarp jų nebuvo. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės. Apklausta liudytoja L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad eidama iš bendro naudojimo vonios kambario į savo (duomenys neskelbtini) kambarį pamatė, kaip A. su mergaite, kuri garsiai verkė, bėga koridoriumi, o Š. jas vejasi. Pasivijęs prie (duomenys neskelbtini) kambario, E. Š. nukentėjusiajai ranka kirto į galvą, nuo smūgio ji kartu su rankose laikoma mergaite krito ant grindų. Jai (liudytojai) pradėjus šaukti, ką jis daro, juk mergaitė maža, Š. išbėgo į foje, bet greitai vėl sugrįžo. Sugrįžęs, nukentėjusiajai liepė keltis ir, paėmęs jai gulinčiai už kojos, pradėjo tempti. Patempė maždaug 1 metrą. Mergaitė gulėjo ant motinos ir spiegė. Jai (liudytojai) atrodė, kad A. guli be sąmonės. A. gulinčiai Š. pasilenkęs dar sudavė smūgius, iš pradžių į galvą, po to į šoną. Ji matė, kad E. Š. sudavė gulinčiai A. ne mažiau trijų smūgių. Ji išsigando tokio E. Š. elgesio, todėl grįžo namo ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis jai darė psichologinį spaudimą, siūlė pinigų, kad pastaroji pakeistų parodymus jo naudai, tačiau ji nesutiko. Liudytoja E. M. iš esmės patvirtino, kad įvykio dieną eidama pas mamą L. M. į svečius, pirmo aukšto koridoriuje ant grindų rado gulinčią nukentėjusiąją, o šalia jos sėdėjo maždaug 1 metų mergaitė ir verkė. E. Š. šalia nebuvo. A. gulėjo ant nugaros. Nuėjusi, motiną rado išsigandusią, pastaroji jai papasakojo, kad matė, kaip E. Š. sumušė A., ir ji dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, liudytoja L. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, ji nesuinteresuota bylos baigtimi, šios liudytojos parodymus patvirtino teisme apklausta liudytoja E. M. bei aukščiau aptarti rašytiniai bylos dokumentai. Nors nukentėjusioji A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji nurodė, kad liepos 25 d. sutuoktinis E. Š. į (duomenys neskelbtini) namą atėjo neblaivus. Ją kartu su mergaite surado pirmame aukšte pas dukters krikšto mamą, kur ji taip pat vartojo alkoholį ir buvo neblaivi. Jai su mergaite išeidinėjant iš minėto kambario, koridoriuje susitiko Š., jis buvo agresyvus, abu susiginčijo, po to jis ją stūmė, ji atsitrenkė į sieną, sudavė smūgius, kiek jų buvo, negali pasakyti. Žino, kad sudavė į galvą, nes buvo sužalota ausis. Dėl suduotų smūgių skaudėjo ausį ir nugarą. Ar spyrė, nepamena. Ji nenori nieko pasakoti ir įvardinti suduotų smūgių, nes bijo jo, net nežino kelintą kartą jis smurtauja jos atžvilgiu, dėl jo patirto smurto yra gydyta stacionare, ji nori išsituokti, tačiau bijo, kad dėl jos parodymų jis nesutiks su ja skirtis (b. l. 33-34). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. patvirtino, kad pirmo aukšto koridoriuje E. su ranka sudavė nemažiau trijų smūgių, pataikė į dešinę ranką, galvą, ir į nugarą. Dėl to jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į galvą, ji nukrito ant žemės. Š. jai gulinčiai kelis kartus įspyrė. Pareiškimo nerašys, akistatoje su juo nedalyvaus, nes bijo sutuoktinio, mano, kad kerštaudamas ją dar labiau sumuš (1 t., b. l. 22, 27). Nors nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykio aplinkybių keitė savo parodymus, atsisakė rašyti pareiškimą ir kreiptis į gydymo įstaigą bei vykti pas teismo med. ekspertus, tačiau apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji paaiškino, kad ji nenori nieko pasakoti ir įvardinti suduotų smūgių, nes bijo sutuoktinio, kuris nuolat smurtauja jos atžvilgiu, dėl jo patirto smurto yra gydyta stacionare, ji nori išsituokti, tačiau bijo, kad dėl jos parodymų jis nesutiks su ja skirtis. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esantys duomenys, kad kaltinamasis E. Š. už panaudotą smurtą sutuoktinės atžvilgiu teisiamas 3 kartą, per 2018 metus 5 kartus ikiteisminiai tyrimai E. Š. dėl galimo smurto sutuoktinės atžvilgiu buvo nutraukti, šiuo metu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl 2021 m. kovo 21 d. galimai pavartoto smurto A. Š. atžvilgiu, A. Š. dėl to pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08701-21 (2 t., b. l. 7).

Teismas neturi pagrindo abejoti nustatytų faktinių aplinkybių patikimumu, todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo E. Š. kaltė yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia smurtavo prieš sutuoktinę A. Š., nes, kaip matyti iš jo veiksmų – sudavė jai kumščiu smūgį į galvos sritį, dėl to jai nukritus ant grindų, tempė ją už kojos ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į šoną ir galvos sritį, akivaizdu, kad jis suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamojo E. Š. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo E. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Dvidešimt vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 9-19), aštuonios administracinės nuobaudos paskirtos už administracinius nusižengimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadą, E. Š. daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, 2017 m. ir 2018 m. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamajam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatalogijos, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 125). Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo kai pastaroji rankose laikė mažametį vaiką ir tik didelio atsitiktinumo dėka neatsirado sunkūs padariniai, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį padarė jau trečią kartą, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, po šios nusikalstamos veikos padarymo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 7-8), būdamas probuojamuoju nuteistuoju nuolat darė tyčinius administracinius nusižengimus ir už tai net aštuonis kartus nubaustas administracine tvarka. Teismas kaip reikšmingą aplinkybę vertina ir tai, kad kaltinamasis yra agresyvus, tokį elgesį demonstravo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tiek liudytoja L. M., tiek nukentėjusioji A. Š. patvirtino, kad išgyvena dėl savo saugumo, nes kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį, yra konfliktiškas, ūmaus būdo, būdamas neblaivus, sunkiai suvaldo emocijas. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo smurto protrūkiai prieš nukentėjusiąją šioje byloje, nebuvo atsitiktiniai, kaltinamasis nelinkęs paisyti įstatymų reikalavimų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo tvarkos ir sąlygų, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, ir tai teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamsis yra susiformavusi nusikalsti asmenybė, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nustatytos dvi sunkinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės, o lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, todėl skirtina bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. šią nusikalstamą veiką padarė 2020 m. liepos 25 d., t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, nes Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Nors kaltinamasis E. Š. 2021 m. sausio 6 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teismas pažymi, kad BK 64 straipsnio nuostatų taikymas turi būti siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85-719/2020) ir kiti teismai (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-84-290/2020, 1A-849-810/2018). Taigi kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrinama su Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie naujai paskirtosios bausmės pridedant neatliktosios bausmės dalį. Įvertinus aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą dar kartą atidėti nėra jokio pagrindo, nes BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 25 d. 14 val. iki 2020 m liepos 27 d. 13.40 val. (1 t., b. l. 52, 54), todėl šis laikotarpis (2 paros) įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam E. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su A. Š. (1 t., b. l. 68-69). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. piktybiškai nevykdo jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, lankosi pas nukentėjusiąją gyvenamojoje vietoje, piktnaudžiauja alkoholiu, įtariamas naujų smurtinių nusikalstamų veikų padarymu, todėl vertinant tai, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto nuostatomis, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keičiamos į suėmimą iki bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtosios 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (tris mėnesius) ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. Š. laikiną sulaikymą nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą ir vykdyti jį nedelsiant.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė