Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1452-559/2012 pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko E. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos pakeitimo ir materialinio išlaikymo jam priteisimo (išvadą teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuotas asmuo – E. A. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė vesti bylas teisme pačiam arba per atstovą. Atsakovė dėl savo sunkios materialinės padėties neišgali pasisamdyti advokato, todėl ji kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tačiau, kad būtų skirta antrinė teisinė pagalba, atsakovė turėjo pateikti visus dokumentus, patvirtinančius jos sunkią materialinę padėtį, ir tik po to valstybė skiria advokatą. Kadangi atsakovei per tokį trumpą laiką iki 2012-05-18 teismo posėdžio nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, ji prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji, neturėdama teisinių žinių, negali tinkamai savęs atstovauti ir apginti, tačiau teismas ignoravo šį prašymą ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė pažeisdamas CPK 51 str. įtvirtintą atsakovės teisę turėti atstovą bei LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintą lygybės principą - įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijos ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pažeisdamas atsakovės teisę į gynimąsi.

2. CK 3.169 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog, pasikeitus aplinkybėms, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų, antrasis gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau šiame straipsnyje numatyta tėvų galimybė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vienos nustatymo tik kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų. LAT praktikoje pažymima, kad aplinkybės turi būti pasikeitusios iš esmės, t. y. atsakovė nebegali auklėti vaikų, jos materialinė padėtis pablogėjo taip, kad ji nebegali išlaikyti vaikų ar jos sveikata pablogėjo taip, kad ji nebegali auklėti ir prižiūrėti vaikų ar panašiai. Ieškovo reikalavimas nustatyti su ieškovu E. A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą, kurį jis buvo pareiškęs kitoje Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje pagal atsakovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ką tik buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2012-03-08 nutartimi c. b. Nr. 2A-606-343/2012, kuria teismas patenkino ieškovės (šioje byloje atsakovės) skundą iš dalies: ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu išsprendė iš esmės, priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu (šioje byloje ieškovu) atmetė, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo patenkino, padidinant kiekvienam iš vaikų Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-03-22 sprendimu nustatytą išlaikymo sumą nuo 125 Lt per mėnesį iki 300 Lt per mėnesį; ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovo (šioje byloje ieškovo) turtui nustatymo perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 7-10).

3. Ginčas tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo prasidėjo atsakovei 2008-04-01 ieškiniu kreipusis į Jonavos rajono apylinkės teimą su prašymu padidinti 2006-03-22 sprendimu nustatytą išlaikymo sumą nuo 125 Lt iki 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pasikeitus ekonominei situacijai ir išaugus vaikų poreikiams. Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė net iki 2012-03-08, kada Kauno apygardos teismas priėmė minėtą nutartį. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovas dėjo visas pastangas, kad vaikams nebūtų priteistas didesnis materialinis išlaikymas, nors pats gerai suprasdamas, kad jo teikiamų 125 Lt kas mėnesį neužtenka patenkinti net būtiniausius vaikų poreikius, pateikdamas 2010-09-20 priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, prašė vaikų išlaikymui iš atsakovės priteisti ne po 125 Lt, tačiau po 200 Lt. Ieškovas piktybiškai vengė vykdyti savo pareigą materialiai išlaikyti vaikus, ir net Jonavos rajono apylinkės teismui 2010-04-22 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 250 Lt, kiekvienam mokant kas mėnesį, ieškovas nevykdė teismo sprendimo, ir didesnio materialinio išlaikymo savo vaikams neteikė, todėl atsakovė 2011-03-31 buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo (b. l. 11).

4. Per užsitęsusį teisminį procesą atsakovė ne kartą ieškovui siūlė bylą baigti taikiai, padidinant vaikams mokamą materialinį išlaikymą iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tačiau ieškovas ne tik nesutiko su šiuo siūlymu, tačiau netgi prašė teismo sumažinti jo mokamą materialinį išlaikymą nuo 125 Lt iki 80 Lt kas mėnesį. Ieškovas ilgą laiką ne tik neteikė didesnio išlaikymo vaikams, tačiau retai su jais ir bendraudavo. Kai ieškovas sukūrė kitą šeimą ir išvyko gyventi į Kaliningradą, su vaikais iš vis nebendravo, ir tik iširus naujai šeimai ieškovas 2010-09-20 pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo.

5. Ieškovas stengėsi įtakoti vaikus, kad jie norėtų gyventi su juo, todėl vaikų tikrajam norui nustatyti buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė, kurios 2011-05-31 - 06-30 Teismo psichologinės ekspertizės aktų Nr. 103MS-103 ir Nr. 103MS-104 išvadose nurodoma, kad bendraudami su mama vaikai jaučiasi laisviau, betarpiškai, nekontroliuodami išreiškia savo nuomonę ir jausmus, tuo tarpu bendraudami su atsakovu (šioje byloje ieškovu) labiau kontroliuoja savo emocijas, impulsus. Teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tiek sesers, tiek brolio prisirišimas prie vienas kito yra tvirtas, stiprus, o E. S. aktuali brolio nuomonė bei elgesys, kuriuos ji linkusi pamėgdžioti. Iš teismo psichologinės ekspertizės išvadų matyti, kad vaikai nėra tvirtai apsisprendę, su kuo nori gyventi. Teismo psichologinėje išvadoje nurodyta, kad vaikų pareikštas noras gyventi su atsakovu nėra jų savarankiškai suformuota nuomonė. E. S. nuomonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja brolis bei atsakovas (šioje byloje ieškovas), tai patvirtina ir tai, jog E. S. 2011-11-21 pareiškimu Jonavos rajono apylinkės teismui nurodė, kad apsigalvojo ir nori gyventi su mama. E. A. S. nuomonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja atsakovas (šioje byloje ieškovas). Atliekant ekspertizę išryškėjo vaikams aktualus interesas - lengvabūdiškas gyvenimas be jokių pareigų, kuris yra viena iš vaikų pasirinkimo gyventi su tėvu priežasčių. Tačiau ieškovo tokių vertybių skatinimas formuoja neatsakingą, orientuotą į asmeninių interesų ir poreikių įgyvendinimą asmenybę, nejautrumą aplinkiniams (b. l. 12-15, 16-19).

6. Ir šiuo metu sūnui gyvenant pas ieškovą, ieškovas siekia įtakoti jo apsisprendimą likti gyventi su juo, todėl nuteikinėja sūnų prieš motiną, jam yra leidžiama neruošti pamokų bei per naktis žaisti kompiuterinius žaidimus, ko pasekoje E. A. S. mokymosi rezultatai ne pagerėjo, o žymiai suprastėjo (b. l. 20), nors gyvenant su atsakove, kuri įdėmiai rūpinosi vaikų mokymosi pasiekimais, turėjo nemažai padėkos raštų (b. l. 2-23).

7. Nors CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatyta tėvų galimybė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vienos nustatymo tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų, ieškovas nei į Jonavos rajono apylinkės teismo nagrinėjamą c. b. Nr. 2-7-722/2011, nei į naujai užvestą c. b. Nr. 2-1452-559/2012 nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės materialinė padėtis, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės būtų pasikeitusio taip, jog ji negalėtų auklėti ar prižiūrėti vaikų. Teismas, išnagrinėjęs c. b. Nr. 2-7-722/2011, taip pat nenustatė nei vienos iš minimos aplinkybės, o priešingai - sprendime konstatavo (b. l. 25-30), kad ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ieškovės namuose švaru, tvarkinga, yra visi vaikams reikalingi baldai, buities daiktai, vaikų rūbeliai kuklūs, bet švarūs ir tvarkingi, o atsakovės turtinė padėtis nuo 2006 m. žymiai nepasikeitė.

8. Atsakovė neribojo sūnaus bendravimo su tėvu ir tuo tikslu leisdavo sūnui pasilikti pas tėvą, tačiau ieškovas pasinaudojo šiomis aplinkybėmis ir pilnai apribojo sūnaus bendravimą su motina, pasinaudodamas savo galimybe paveikti nepilnamečio psichiką ir elgesį. Ieškovas Kauno apygardos teismui priėmus 2012-03-08 nutartį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ieškinio reikalavimo dėl priverstinės hipotekos dar neišnagrinėjus pirmos instancijos teismui, 2012-03-20 nuėjo į mokyklą ir parsivedė sūnų pas save, apie tai net neinformavęs atsakovės, ir, norėdamas išvengti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo bei priverstinės hipotekos nustatymo ieškovo turtui, jau 2012-04-25 vėl kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Prašydamas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt kas mėnesį, nepaisant to, kad su atsakove liko gyventi šalių nepilnametė dukra E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), nors pats ieškovas vengė mokėti vaikams didesnį materialinį išlaikymą nei 125 Lt, ir šiuo metu ieškovo atsakovei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-04-03 iki 2012-05-03 yra 13.600,25 Lt.

9. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Teismų praktikoje yra susiformavę kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, tai: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Šalių sūnaus gyvenamoji vieta su atsakove buvo nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-03-22 nutartimi, ir nuo tada sūnus šešis metus gyveno su motina, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, nors ieškovui jau tada buvo žinoma, kad vaikai gyvens vieno kambario bute, tačiau reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo ieškovas nereiškė iki 2010-09-20.

12. Nors teismas įpareigojo ieškovą sudaryti galimybes nepilnamečiam vaikui netrukdomai bendrauti su motina, tačiau ieškovas, bijodamas, kad sūnus gali pakeisti savo nuomonę dėl gyvenimo su juo, kurią ieškovas nuolat įtakoja, neleidžia sūnaus pas atsakovę, nors sūnus kalbėdamas su atsakove telefonu teigė norįs grįžti namo, tačiau jam nesmagu palikti tėčio. Netgi kai sūnų reikėjo nuvesti pas gydytojus, ieškovas sūnaus neleido su atsakove, teigdamas, kad jie turi kitų planų, dėl ko sūnus nebuvo nuvestas pas gydytojus. Ieškovas stengiasi sūnui formuoti kiek galima blogesnę nuomonę apie motiną, kas matyti iš vaiko pasisakymų teismo posėdyje bei ieškovo liepimu rašomų raštų, ir tai turi įtakos nepilnamečio vaiko ryšiui su jo motina bei neigiamai įtakoja vaiko psichologinį vystymąsi, dėl ko ateityje išryškės neigiamos pasekmės.

13. Teismas sustabdė materialinio išlaikymo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėjimą, nors ieškovas, vengdamas pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, niekada nemokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt.

1. Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) įpareigoja imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, imtis visų reikiamų priemonių pripažintoms teisėms įgyvendinti. Sūnus 2012-03-20 palikęs vaiko motiną (atsakovę) persikraustė gyventi pas tėvą (ieškovą). Ieškovas pateikia mokytojos rašytą charakteristiką, įrodinėdamas, kad vaikas gyvendamas su mama nenorėjo eiti namo pas mamą ir kitą charakteristiką, kaip vaikas pasikeitė gyvendamas su tėvu (b. l. 66, 67, 68). Vaiko apsisprendimą įtakojo tik vaiko noras gyventi su savo tėvu ir tai teigiamai paveikė vaiką. Po šio įvykio ieškovas gražiuoju bandė su vaiko motina išspręsti susidariusią situaciją, tačiau pastaroji atsisakė spręsti, grasino ieškovui ir vaikui, tačiau sūnaus apsisprendimo tai nepakeitė. Apie susiklosčiusią situaciją ieškovas informavo Jonavos rajono administracijos vaiko teisių specialistus, kurių apklaustas jis paaiškino savo poelgį ir apsisprendimą. Atsakovė, pajautusi vaiko ryžtą ir apsisprendimą, sutiko su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, tačiau tokiu atveju reikalavo, kad ieškovas ir toliau jai mokėtų sūnaus išlaikymą. Ieškovas su tuo nesutiko, nes laikė, kad šalių sūnus nėra prekė. Veikdamas išimtinai vaiko interesų užtikrinimui 2012-04-25 ieškiniu (b. l. 33-34) ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas užtvirtinti jau susiklosčiusią situaciją nustatyti vaiko gyvenimą su tėvu ir išspręsti su tuo susijusius klausimus.

2. Advokatas ieškovo byloje taip pat neatstovauja, todėl atsakovės teiginys, kad buvo pažeistas lygybės prieš įstatymus principas, yra nepagrįstas.

3. Paskyrus teismo posėdį 2012-05-09 atsakovė prašė posėdį atidėti, nes žadėjo samdytis advokatą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, 2012-05-11 paskirtame teismo posėdyje atsakovė advokato paslaugomis nesinaudojo, tačiau pareiškė nušalinimą teisėjai, 2012-05-17 teismo posėdis (b. l. 42-60) įvyksta, naujai paskirta teisėja, teisme dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, nedalyvaujant tėvams, apklausia sūnų ir 2012-05-18 paskelbia nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė 2012-05-25 sudaro su ja atstovaujančiu advokatu sutartį ir surašo atskirąjį skundą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Šių įvykių analizė patvirtina tai, kad atsakovė vilkina procesą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje teismui suteikia teisę prašymus dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą, priemonės taikymą sprendė žodinio proceso tvarka, apklausęs vaiką ir šalis. Procesas nurodo, kad prašymas išsprendžiamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo pateikimo. Tik dėl atsakovės elgesio prašymo nagrinėjimas neleistinai užtruko. Pateiktas atsakovės atskirasis skundas patvirtina jos reikalavimų nepagrįstumą ir nesitaikymą nei su vaiko interesais, nei su jo nuomone.

4. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Teismas, prieš priimdamas nutartį, apklausė šalių sūnų ir negalima teigti, kad teismas neišsiaiškino tikrų vaiko norų ir motyvų. 2006 m. šalims pradedant skyrybų bylą vaikams E. A. S. buvo sukakę 7 metai, o dukrai E. S. tik ką buvo sukakę 8 metai. Santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir ne vaikai, bet tėvai sprendė, kur vaikai gyvens. Vaikai tuo metu buvo tokio amžiaus, kai jų sąmonė tik formavosi ir sprendimus, liečiančius jų tolimesnį gyvenimą, privalėjo priimti tėvai. Dabar sūnui 13 metų ir jis gali pats priimti sprendimą su kuo nori gyventi. Vaikas yra išreiškęs savo norą raštu, žodžiu ir veiksmu. Kitokių savo norų ir ketinimų išraiškos formų nėra.

5. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra faktiniai duomenys, o 2 dalyje teigiama - faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, ekspertų išvadomis ir kt. Atsakovė apeliuoja į ekspertizės nuotrupas, išimdama iš teksto kai kurias frazes, tačiau įrodymai gali būti tik eksperto išvada visumoje, o ne atskiros frazės (CPK 177 str. 2 d.). Išvadų 2 punkte nurodyta, kad vaikai nori gyventi su tėvu tai ir yra išvada.

7. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad priimant sprendimą su vaiku susijusiais klausimais vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, ką teismas ir padarė. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismas elgiasi pagal įstatymą ir atsakovės reikalavimas nepaisyti įstatymo yra nesuprantamas. Atsakovė savo elgesiu tik dar labiau bando traumuoti vaiką. Ieškovas mano, kad jeigu jai svarbus vaikas, tai siekiant vaiko gerovės, šalys visada galės geranoriškai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau vaiko interesai ir noras turi nustelbti egoistinius siekius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko (ar vieno sutuoktinio interesus), t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko (ar vieno sutuoktinio teisės). CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių 13-mečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos iki byloje bus priimtas sprendimas. Apeliantė nesutinka, jog sūnaus laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu, su kuriuos sūnus gyvena nuo 2012-03-20. Apeliantės teigimu, tai nebuvo savanoriškas vaiko poelgis, o įtakotas tėvo, nes vaikas argumentuotai negali paaiškinti noro gyventi su tėvu. Kita vertus, apeliantės teigimu, po šalių santuokos nutraukimo (Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-06-22 sprendimas c. b. Nr. 2-49-722/2006), vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o nuo to laiko tam turintys reikšmės faktai nepasikeitė: atsakovės galimybės rūpintis vaiku, jos materialinė padėtis, buities sąlygos ir pan.

Teismo nuomone, šioje byloje svarbu yra tai, jog, šalims pradėjus skyrybų procesą, šalių vaikui buvo sukakę tik 7 metai, santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, ir tuomet ne patys vaikai (šalys taip pat turi dukrą (gim. (duomenys neskelbtini))), bet jų tėvai (šalys) sutarė, kad vaikai gyvens kartu su motina (atsakove). Vaikai tuo metu buvo tokio amžiaus, kai jų sąmonė tik formavosi, ir sprendimus, liečiančius jų tolimesnį gyvenimą, privalėjo priimti tėvai. Šiuo metu sūnui yra 13 metų, ir jis jau gali pats priimti sprendimą dėl to, su kuo nori gyventi. Šalių sūnaus išsakyti argumentai, dėl ko jis prioritetą skiria gyvenimui kartu su tėvu, teismui nesukelia jokių pagrįstų abejonių, jog vaikas iš tiesų galėtų nenorėti su juo gyventi: tėvas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sūnus turi atskirą kambarį, tuo tarpu, atsakovė gyvena vieno kambario bute, kuriame kartu gyvena jos sugyventinis bei dar dvi jos dukterys, iš kurių mažiausiajai – tik šešeri. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visiškai akivaizdu, jog, gyvenant kartu su mama, penkiems asmenis vieno kambario bute, yra sudėtingiau ruošti pamokas bei tinkamai pailsėti, tuo labiau, kad, kaip nurodė pats vaikas, dėl pastovaus triukšmo jis negali išsimiegoti ir pailsėti.

Kauno apygardos teismas, susipažinęs su atsakovės atskiruoju skundu dėl skundžiamos nutarties, įpareigojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių įvertinti šiuo metu esančias šalių vaiko gyvenimo ir buities sąlygas pas tėvą, išsiaiškinti dėl to argumentuotą vaiko nuomonę bei iki teismo posėdžio 2012-09-03 pateikti teismui išvadą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos kartu su tėvu (ieškovu) iki teismo sprendimo priėmimo byloje (b. l. 89). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į pakartotinai išklausytą vaiko nuomonę bei faktines aplinkybes, mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams, tačiau tėvas privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su mama bei seserimis (b. l. 95). Vaikas, išklausytas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant vyresniesiems specialistams J. S. bei A. B. bei nedalyvaujant vaiko tėvams, paaiškino šiuo metu gyvenantis kartu su savo tėčiu (duomenys neskelbtini) g. 6-48, (duomenys neskelbtini), nurodė ir toliau norintis gyventi kartu su juo, kuris juo rūpinasi geriau negu mama, sudaro geresnes gyvenimo sąlygas, o mama dažnai palikdavo jį vieną namuose, reikėdavo prižiūrėti jaunesnę seserį. Sūnus nurodė su mama bendraujantis tik telefonu, tėtis jam leidžiantis bendrauti su mama, jis pats nenori dabar su ja susitikti (nes mama meluoja ir apgaudinėja), tačiau ateityje norės bendrauti.

Atsakovė, nesutikdama su pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, nepagrindė, jog vaikui gyvenant su tėvu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame 2012-09-03 teismo posėdyje nustatyta, jog abu tėvai gyvena tame pačiame Jonavos miesto mikrorajone (Rimkuose), atstumas tarp jų gyvenamosios vietos apie 200 metrų, todėl, visiškai akivaizdu, jog yra pakankamai galimybių E. A. S. (gim. 1998-12-08) bendrauti tiek su vyresniąja seserimi E. S. (1997-06-25), kurie gana stipriai vienas prie kito prisirišę, tuo labiau, kaip patvirtino ieškovas, E. S. savaitgaliais būna jo namuose. Vadinasi, negalima sutikti su apeliantės atstovės advokatės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta pozicija, jog, šalių sūnui gyvenant su tėvu, yra pažeidžiama sūnaus teisė bendrauti su seserimi E. S., o tuo pačiu ir sesers teisė bendrauti su broliu. Tai, kad nuo 2012-03-20 sūnus su mama bendrauja tik telefonu ir su ja nesusitinka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindas besąlygiškai vertinti vien kaip neigiamą tėvo įtaką sūnui. Pripažintina, jog šioje situacijoje labai daug priklauso ir nuo pačios apeliantės pastangų mėginti pačiai surasti kontaktą su vaiku, pasirinkusį gyvenimą pas tėvą, kai tuo tarpu bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantė dėjo pakankamai pastangų tam, kad su tėvu apsigyvenęs sūnus vėl pradėtų su ja bendrauti ne tik telefonu, bet ir betarpiškai. Šiuo atveju labai tikėtina, jog sūnus vengia susitikti su mama, bijodamas ar vengdamas išgirsti (pajausti) jos kaltinimus dėl jo pasirinkimo šiuo metu gyventi su tėvu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, mama pirmiausia turėtų sūnui aiškiai ir nedviprasmiškai parodyti, kad ji, jį mylėdama, besąlygiškai pritaria jo padarytam apsisprendimui šiame etape gyventi su tėvu ir kad ji gerbs sūnaus pasirinkimą, koks jis bebūtų (netgi jeigu tas vaiko pasirinkimas, jos nuomone, ir prieštarauja paties vaiko interesams, ką galės nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės), o sūnus, kuriam šiuo metu jau beveik 14-ka metų, atkūrus šiltą ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstą bendravimą su mama, savo kategorišką nusistatymą dėl gyvenimo su mama gali ir pakeisti.

CK 6.169 straipsnis numato, jog, pasikeitus aplinkybėms, antrasis iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl tai, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-606-343/2012 priimta 2012-03-08 nutartimi tėvo priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo atmetė, negali būti pagrindu netenkinti šioje byloje ieškovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, kaip matyti iš 2012-04-25 ieškinio, jis yra grindžiamas po bylos išnagrinėjimo pasikeitusia aplinkybe, t. y. tuo, kad vaikas persikraustė gyventi pas jį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.